- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-58-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06929-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- E. R., L. Ž., notarei N
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-116-883/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams E. R., L. Ž. ir notarei N. M. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. R. (mirusi (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai – E. R. ir L. Ž.) ir notarei N. M., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2012-09-11 notarės N. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5138, kuriuo reikalaujama iš A. L. išieškoti 50683 eurų A. R. naudai. Ieškovas nurodo, kad notarė N. M. neišsiaiškino, jog vekselis nebuvo pateiktas ieškovui apmokėjimui, nes atsakovė A. R. apsiribojo pareiškimo dėl vekselio apmokėjimo siuntimu, nesuteikdama galimybės atgauti vekselį jį apmokėjus, vietoj jo siųsdama ieškovui vekselio kopiją. Todėl ji neteko teisės pareikšti reikalavimų vekselio davėjui, o atsakovė notarė N. M., nekreipdama dėmesio į padarytus pažeidimus, išdavė vykdomąjį įrašą ir taip padarė materialinės teisės normų pažeidimą, kas sudaro pagrindą vykdomąjį įrašą pripažinti niekiniu.
Atsiliepimas
Atsakovai E. R. ir L. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė teismo jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovo A. L. 2011-08-30 išduotas paprastasis vekselis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi vekselio turiniui būtini rekvizitai, todėl notaras neturėjo pagrindo neatlikti vykdomojo įrašo pagal vekselį. Ieškovui vekselio neapmokėjus iki vekselio įvykdymo termino 2012-09-01 ir ieškovui laiku ir tinkamai pranešus, vekselio turėtoja teisėtai kreipėsi į notarę, kad ši padarytų vykdomąjį įrašą, o notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, nepažeidė LR Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos ir LR Paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo reikalavimų.
Notarė N. M. atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu nurodė, kad pareiškimas dėl vekselio neapmokėjimo ir jo pateikimas skolininkui buvo išsiųsti pagal įstatymo reikalavimus 2012-09-03, antrą dieną nuo tos datos, kada turėjo būti apmokėta vekselyje nurodyta suma – 2012-09-01. Pažymi, kad pagal teismų praktiką registruotu laišku pateiktas reikalavimas apmokėti vekselį yra tinkamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje nustatytų vekselio turėtojo teisių įgyvendinimas, todėl vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. L. atsakovei L. Ž. bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Teismas nurodė, kad ieškovui buvo pateikta 2011-08-30 paprasto neprotestuotino vekselio notaro patvirtinta kopija, kurios turinio teisingumą patvirtino notaras, o tokia apmokėjimui ieškovui pateikta vekselio kopija turėjo tokias pat pasekmes kaip ir originalas. Teismo nuomone, teisė spręsti ar grąžinti vekselio originalą, kol ieškovas neapmokėjo 2011-08-30 paprastojo neprotestuotino vekselio, turėjo vekselio gavėjas, bet ne ieškovas, neįvykdęs savo prievolės. Pareigą sumokėti vekselyje nurodytą sumą ieškovas galėjo įgyvendinti turėdamas notaro teisėtai patvirtintą vekselio kopiją, todėl ieškovo atsisakymas apmokėti vekselį, nepateikus neapmokėto vekselio originalo, buvo nepagrįstas. Konstatavo, kad vekselio gavėjai A. R. notaro pranešimu ieškovui pranešus apie paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimą ir galimas pasekmes bei pateikus notaro patvirtintą vekselio kopiją, ieškovui nebuvo pagrindo iki vekselio apmokėjimo reikalauti pateikti vekselio originalą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendė, kad prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo padavė vekselio turėtoja A. R., prie prašymo pridėjo vekselio davėjui ieškovui A. L. tinkamai išsiųstus pranešimus, vekselio turėtojos reikalavimo teisės ieškovas neginčijo, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 5138, kuriuo buvo reikalaujama iš A. L. išieškoti 50683 eurų pagal vekselio gavėjai A. R. 2011-08-30 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantas (ieškovas) A. L. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-05 sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Skundžiamame sprendime nepateikta jokių motyvų ir paaiškinimų, parodančių, kodėl bylą nagrinėjęs teismas atmeta ieškovo argumentus, siejamus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ir neatskleidžiama, kaip ieškovas galėtų įgyvendinti savo teisę išimti iš apyvartos jo apmokėtą vekselį. Teigia, kad įstatymas nenumato galimybės apmokėjimui pateikti ne vekselį, o jo kopiją. Tuo pačiu įstatymas nenustato ir tokių kopijų darymo bei naudojimo tvarkos. Dėl to iš skundžiamo sprendimo lieka neaišku, kaip teismas įsitikino ir kuo remdamasis konstatavo, jog ieškovui A. R. atsiųstos vekselio kopijos atitinka įstatymo reikalavimus. Mano, kad vekselis apmokėjimui turi būti teikiamas jį betarpiškai pateikiant vekselio davėjui (kaip ir vekselio davėjas jį išduodamas pateikia jį vekselio turėtojui). Nurodo, kad būtent vertybinio popieriaus, kaip mokėjimo priemonės, esmė reiškia, jog vertybinis popierius gali būti tik arba keičiamas į ekvivalentišką kitos formos vertybinį popierių (banknotai - į vekselį, čekis – į banknotus, vekselis į banknotus ir t.t.), arba į materialinę vertę turinčias prekes (paslaugas ir pan.). Galiausiai ieškovas mano, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas neteisingai aiškinant bei taikant vekselių naudojimą reglamentuojančias teisės normas, civilinio proceso kodekso reikalavimus (dėl pareigos motyvuoti), taip pat esmingai nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, atsakovė mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-07 nutartis, kuria patenkintas ieškovo pareiškimas bei atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui dėl 2013-07-05 sprendimo peržiūrėjimo pareikšti, prieštarauja CPK 78 str. 1 d. nuostatoms, o procesinis terminas ieškovui pareikšti apeliacinį skundą atnaujintas neteisėtai. Atsakovė nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimoje LAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog „vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti“, kas savo ruožtu reiškia, kad byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog vekselis jam nebuvo pateiktas apmokėti. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju vekselis buvo pateiktas apmokėjimui siunčiant paštu per notaro kontorą, pridedant notariškai patvirtintą, t. y. su atitinkamai ant kopijos nurodyta kopijos darymo vieta bei data, vertybinio popieriaus kopiją. O faktą, jog apmokėjimui teikiamą vekselį gavo paštu savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir pats ieškovas. Todėl mano, kad byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog aptariamasis vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui. Teigia, kad jokia teisės norma nenustato vekselio turėtojo pareigos pateikti apmokėjimui būtent vekselio originalą, o teismų praktika kalba tik apie vekselio turėtojo pareigą sudaryti sąlygas vekselį apmokančiam asmeniui atgauti vertybinio popieriaus originalą su pakvitavimu apie apmokėjimą po pinigų sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija notaro padarytą vykdomąjį įrašą ir prašo jį pripažinti negaliojančiu dėl to, kad vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 55 str. 1 d. 3 p. nuostatas, t. y. vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėjimui ir vekselio turėtojas yra netekęs teisės pareikšti reikalavimą vekselio davėjui. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nenustatęs pagrindų, leidžiančių notaro išduotą vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus bei bylos šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai bei tinkamai motyvuotas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais bei išvadomis ir jų nekartoja, o pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (CK 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja ĮPVĮ. Vekselis, kaip vertybinis popierius, minėtame įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas A. L. 2011-08-30 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį A. R. 50683 EUR sumai, kuriame skolos apmokėjimo datą nurodė 2012-09-01, o mokėjimo vietą – AB Swedbank sąskaitą (5 b. l.). Iki nurodytos datos ieškovui neapmokėjus vekselio sumos, jo vekselyje nurodytu gyvenamosios, tuo pačiu ir deklaruotos, vietos, adresu (duomenys neskelbtini), vekselio gavėjos A. R. prašymu Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuras 2012-09-03 išsiuntė pareiškimą, kuriuo A. R. pateikė ieškovui apmokėti 2011-08-30 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį (jo kopiją) (7 b. l.). A. R. 2012-09-05 pranešė ieškovui, kad 2011-08-30 vekselis laiku neapmokėtas (6 b. l.). 2012-09-11 Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė N. M. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5138, nurodydama išieškoti iš ieškovo 50683 EUR nesumokėtą vekselio sumą bei 68,90 Lt su vykdomuoju įrašų susijusias išlaidas (vykdomoji byla Nr. 0159/12/01086, 5 b. l.).
Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui, t. y. nebuvo pateiktas jo originalas.
Pažymėtina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos mėn. 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278-2011, kurią nurodo ir pats ieškovas, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, todėl pareiga įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti (...), kaip tai reikalaujama pagal ĮPVĮ 40 straipsnį, tenka vekselio davėjui. Šioje nutartyje teigiama, jog vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, tačiau nėra išaiškinta, kokie vekselio turėtojo veiksmai yra laikomi vekselio pateikimu apmokėjimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog vekselio apmokėjimo vieta 2011-08-30 išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje iš esmės nenurodyta, o nurodytas vekselio apmokėjimo būdas, sumokant vekselyje nurodytą sumą į sąskaitą banke. Šiuo atveju ieškovo argumentai, kad pateikimas apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį turėjo būti atliekamas būtent fiziškai pateikiant ieškovui tokį vertybinį popierių, yra nepagrįsti ir prieštarauja CK 6.65 str. nuostatoms, toks vekselio pateikimo aiškinimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir suteiktų nepagrįstą pranašumą vekselio davėjui, sudarant sąlygas vekselio davėjui atgauti vekselį ir išimti jį iš apyvartos jo neapmokėjus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ta aplinkybė, jog vekselis buvo pas vekselio gavėją A. R., patvirtina jo pateikimą apmokėjimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė savo teiginių, kad, vekselio gavėja jį buvo perleidusi kitam asmeniui, vekselio originalas buvo pateiktas notarų biurui, notaro patvirtinta vekselio kopija su reikalavimu apmokėti vekselį laiku pateikta ieškovui, ieškovo prielaidos, kad atsakovei nepateikus vekselio originalo, pastaroji būtų galėjusi reikalauti pakartotinio apmokėjimo, byloje nepatvirtintos, todėl teismas turėjo pagrindą nagrinėjamoje byloje padaryti išvadą, kad vekselis buvo pateiktas apmokėjimui, o ieškovo pareiga buvo vykdyti vekselio apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovui vykdymo procesą pagal vykdomąjį įrašą ginčijant vien formaliais pagrindais, yra siekiama tik ieškovui palankaus rezultato – išvengti vekselio apmokėjimo pareigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad išduodant vykdomąjį įrašą buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovės L. Ž. rašytinius įrodymus, atsakovė advokatui Andriui Kazakevičiui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Lt (146–148 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei L. Ž. iš atsakovo A. L. priteisia ieškovės patirtas 600 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.