Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-22
Bylos Nr.
1-64-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34224-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1-64-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34224-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, senatvės pensininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 2.23 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 2.37 val. jam buvo nustatytas 1,86 ‰ girtumas, o 2.53 val. jam buvo nustatytas 1,76 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. naktį jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Išvakarėse, t. y. 2020 m. rugpjūčio 25 d., jis su savo pažįstamais asmenimis dirbo ūkio darbus. Dirbdamas vartojo alkoholį. Tą vakarą jis išgėrė apie 200–300 gramų degtinės. Nepamena tikslaus laiko, iki kada vartojo alkoholį, bet už automobilio vairo sėdo praėjus maždaug 2 valandoms po alkoholio vartojimo. Tuo metu, kai sėdo vairuoti automobilį, jam jautėsi alkoholio poveikis, bet jis nemanė, kad jo apsvaigimas yra didelis. Žinojo, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviu, kad dėl to gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti, suprato, kad negalėjo vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio, tačiau apie tai nepagalvojo, todėl sėdo už automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo į namus. Automobiliu jis važiavo vienas. Bevažiuojant užsidegė automobilio kuro signalinė lemputė, todėl užsuko į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę užsipilti kuro. Jam sustojus degalinėje prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas apie 1,8 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – apie 1,7 ‰ girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nevyko. Dėl tokio savo poelgio – automobilio vairavimo būnant neblaiviu, jam gėda, jis tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Kia Carnival“ yra jo šeimos nuosavybė, jis įgytas gyvenant santuokoje su sutuoktine, tik registruotas jo vardu. Nežino, kokia šio automobilio reali vertė, tačiau ji yra žymiai mažesnė, nei nurodyta vidutinė tokio automobilio vertė. Sutuoktinė turi teisę vairuoti automobilį, tačiau ji nevairuoja ir šiuo automobiliu nesinaudos. Teisę vairuoti jis įgijo 1970 metais, per tą laiką yra vieną kartą baustas administracine tvarka. Jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Jo šeimos pajamas sudaro kas mėnesį gaunamos jo ir sutuoktinės pensijos bei apie 6000 Eur, per metus gaunami iš žemės ūkio veiklos. Jo ūkyje yra apie 49 ha žemės, jis augina grūdines kultūras. Žemės ūkio darbus dirba tik jis ir sutuoktinė, samdomų darbuotojų neturi, o vaikų galimybės padėti jiems yra ribotos, nes vaikai turi savo darbus. Santykiai su sutuoktine yra geri, kartu su ja santuokoje išgyveno 46 metus, palaiko sutuoktinės prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. L. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (114 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo D. P.parodymais apie tai, kad galimai 2020 m. rugpjūčio 26 d. 2.20 val. dirbamas kartu su kolege I. P. (buvusi pavardė Lukoševičiūtė) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje sustabdė nurodytą automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas – R. L., buvo akivaizdžiai neblaivus, jam 2 kartus buvo patikrintas girtumas, jo girtumas viršijo 1,5 ‰. R. L. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir nepageidavo būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. R. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (43–44 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje. Įvykio vietoje stovi automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šviesios spalvos) (9–17 b. l.);

2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. 2.46 val. R. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę R. L. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Alkoholio kiekio matuokliu 2.37 val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,86 ‰ girtumas, 2.53 val. antrojo tikrinimo metu – 1,76 ‰ girtumas (37 b. l.);

2.3.4. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. L. vardu (39 b. l.).

2.4. Kaltinamajam R. L. nustatytas girtumas (1,86 ‰ ir 1,76 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis R. L. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis R. L. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2020 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas kaltinamojo R. L. sutuoktinės R. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (R. L.) atsakomybei (48–53 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. ir laiduotoja R. L. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad ji su kaltinamuoju santuokoje gyvena 46 metus, gyvena kartu, tame pačiame name, jie matosi kasdien, ji žino, ką veikia sutuoktinis ir kur jis būna. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja R. L. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Anksčiau kaltinamasis R. L. nėra nusikaltęs, nėra vairavęs automobilį būdamas neblaiviu, jai nėra žinomi tokie atvejai. Kaltinamasis alkoholį vartoja retai. Apie kaltinamojo R. L. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo iškarto po to, kai degalinėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, ji mato nuoširdų jo apgailestavimą dėl įvykio. Kaltinamasis R. L. su ja (laiduotoja) elgiasi gražiai, pagarbiai, jiedu nėra susipykę. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka (anksčiau buvo bausta, tačiau administracines nuobaudas įvykdė ir baustumas išnyko), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (50, 108–110 b. l.). Pasak pačios laiduotojos R. L., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės R. L. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. L..

3.4. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis R. L. neteistas, nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), jis vykdo individualią žemės ūkio veiklą, yra senatvės pensininkas, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės kabinetų įskaitas, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra (51–53, 94–98, 100, 103–106 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo R. L. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, jis automobilį vairavo nakties metu, kuomet automobilių eismo intensyvumas keliuose yra minimalus. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis R. L. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kad jis padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį, kuri nėra labai gera (ji senatvės pensininkė; kas mėnesį sutaupyti jai pavyksta nedaug), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis R. L. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas, kuris yra mažesnis už tokio girtumo vidurkį (vidutinio girtumo vidurkis – 2 ‰, o kaltinamajam nustatytas 1,86 ‰ ir 1,76 ‰ girtumas). Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis R. L. administracine tvarka nebaustas, per visus savo vairavimo metus (jo vairavimo stažas – 50 metų, nuo 1970 m. gruodžio mėnesio) jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. L. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaltinamasis automobilį vairavo nakties metu, kuomet automobilių eismo intensyvumas keliuose yra minimalus ir tai mažina kaltinamojo R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas artimas minimaliam, t. y. 1 metams 3 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu kaltinamajam R. L. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (82–83 b. l.) ir po to jis teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors įvykio metu kaltinamojo R. L. vairuota transporto priemonė yra registruota jo vardu (39 b. l.), teisiamojo posėdžio tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad šis automobilis yra įgytas jiems gyvenant santuokoje, t. y. šis automobilis yra jų dviejų bendra jungtinė nuosavybė. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam R. L. buvo nustatytas vidutinis girtumas, savo nusikalstama veika jis sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai. Ne mažiau svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio ir jį grąžinus kaltinamajam R. L., pastarasis turėtų realią galimybę naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Ne mažiau svarbu ir tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės pozicija dėl automobilio konfiskavimo – kaltinamasis ir jo sutuoktinė teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo automobilio konfiskavimui, nurodė, kad nors kaltinamojo sutuoktinė R. L. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ji transporto priemonių nevairuoja ir minėtu automobiliu ji nesinaudos, o konfiskavus automobilį jie pragyventų be jo. Taip pat svarbu tai, jog kaltinamojo šeimos finansinė padėtis nėra labai gera, todėl iš kaltinamojo R. L. nekonfiskuojant automobilio, o išieškant tokio automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, pasak kaltinamojo R. L., yra žymiai didesnė už realią automobilio vertę, būtų nepagrįstai pabloginta kaltinamojo šeimos finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant kaltinamajam R. L. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

5.5. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendros jungtinės nuosavybės teise kaltinamajam R. L. priklausantį automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-105-581/2020).

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (82–83, 85–86, 90–91 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam R. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo R. L. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo R. L. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. L. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus

- automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- R. L. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas