Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Ž. D. 2022 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. JI2-546/2021/J02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą ekonominę sankciją - 700 eurų baudą, į įspėjimą arba mažesnę baudą.

Pareiškėja skunde nurodė (b. l. 1-3), kad Atsakovas 2022 m. sausio 13 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Įmonė), pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį ekonominę sankciją - 700 Eur baudą. Ekonominė sankcija skirta už tai, kad Įmonė nuo 2019-01-01 iki 2019-12- 31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės neužsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS. Su tokiu sprendimu Įmonė nesutinka. Įmonė nubausta po to, kai Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė D. M. 2021-06-15 atlikusi planinį teminį UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2019 - 2020 metus surašė patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA-2679. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo mažmeninę prekybą nespecializuotoje parduotuvėje, kurioje prekiauja maistu, gėrimais, tabaku ir kitomis prekėmis. Įmonės 2019 m. ir 2020 m. įsigytos pakuotės - plastikiniai maišeliai buvo naudojami įpakuoti pirkėjų iš Įmonės perkamoms prekėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą bendrovės egzistavimo laikotarpį, taip pat ir už 2019 ir 2020 metus, vedė gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitą savo buhalterinėje sistemoje. Patikrinimo metu Įmonė visus prašomus dokumentus nedelsiant pateikė patikrą atlikusiai inspektorei ir glaudžiai bendradarbiavo su ja. Visuose skundžiamame nutarime nurodytuose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose pakuočių tiekimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką reikalavimus ir numatančiuose atsakomybę šių reikalavimų pažeidimą, reikalavimai taikomi būtent už gaminių ir (ar) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, ir būtent pakuočių gamintojams ir importuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotes įsigijo vidaus rinkoje. Įmonė nėra nei pakuočių gamintoja, nei importuotoja, kaip nurodyta Atsakovo nutarime. Įmonei pakuotes pardavęs Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kuris pagamino ar importavo pakuotes, bei patiekė jas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, tikėtina buvo įsiregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade ir sumokėjęs reikalingus mokesčius. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu Įmonė išleido santykinai nedidelį plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės kiekį, gerokai mažesnį už įstatymo nustatytą dydį (0,5 t), nuo kurio turi būti mokami mokesčiai, ir iš esmės jokios žalos aplinkai nepadarė. Patikros metu paaiškėjus galimam pažeidimui Įmonė iš karto po patikrinimo užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS (2021-07-05), tokiu būdu pašalino pažeidimą. Atskirai pažymėtina, kad E. S. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir Įmonės vadovas. Kaip Įmonės direktorius ir fizinis asmuo E. S. 2021 m. birželio 30 d. Atsakovo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio 2 dalį jau buvo nubaustas administracine nuobauda - įspėjimu. Šiomis aplinkybėmis E. S. iš esmės už tą patį baudžiamas antrą kartą - kaip įmonės vadovas ir kaip savininkas. Į šią aplinkybę skiriant ekonominę sankciją Įmonei nebuvo atsižvelgta. Įstatymo leidėjas nedidelio kiekio (iki 0,5 t) pakuočių gamintojams ir importuotojams numato tik pareigą registruotis. Taikant mokestinę lengvatą mokestis už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistą tokį pakuotės kiekį neskaičiuojamas, mokestis nustatytas tik už didesnio kiekio (0,5 t) pakuočių įvežimą. Per mokestinius laikotarpius Įmonė į vidaus rinką išleido ženkliai mažiau nei 0,5 t pakuotės. Taigi Įmonė nubausta už formalų pažeidimą, už kurį gali būti baudžiami ir didelio kiekio (virš 0,5 t) pakuočių importuotojai ir gamintojai, neužsiregistravę Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS, ir galimai padarę žalos aplinkai. Skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu Įmonėje dirbusi buhalterė, žinodama, kad importuojamų pakuočių kiekis neviršija ribos, nuo kurios reikia mokėti mokesčius, be to, neteisingai įvertinusi aplinkybę, kad Įmonė pati nevykdė pakuočių importo ir jų negamino, klaidingai suvokė pareigą įregistruoti Įmonę Gamintojų ir importuotojų sąvade ir jos neįregistravo. Iš karto po pažeidimo nustatymo buvo pasamdyta kita įmonė, kuri Įmonę nedelsiant užregistravo GPAIS sistemoje. Tyrimo metu nenustatyta jokių Įmonės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įmonė neginčija, kad padarė Atsakovo nutarime nurodytą pažeidimą. Nei Įmonė, nei jos vadovas iki tol nebuvo bausti už jokius gamtosauginius ar finansinius nusižengimus. Dėl padaryto teisės pažeidimo jokių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo. Padarytas pažeidimas yra formalus, Įmonė vykdė pakuočių apskaitą, nesiekė nuslėpti jokių su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymu susijusių duomenų, dėl to Atsakovas patikrinimo metu ir galėjo nustatyti tikslų į apyvartą išleistų pakuočių kiekį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimai) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. A17-773/2007, Nr. eA-298-556/2016) savo sprendimuose yra įtvirtinę, kad tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų, o taip pat ir teismo skiriamų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra, t. y. išlaikytas proporcingumo principas. Nors Atsakovas ir pritaikė minimalią Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje už nurodytą pažeidimą nustatytą sankciją, skirta ekonominė sankcija tiek Įmonei, tiek jos vadovui yra nemaža finansinė našta. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka įspėjimo arba žymiai mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 31-35) prašo atmesti pareiškėjos UAB„(duomenys neskelbtini)“ skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-13 nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J12-546/2022/J02 paskyrė ekonominę sankciją – 700 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2021-06-15, atlikus planinį teminį UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2019 – 2020 metus, nustatyta, kad Įmonė nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės neužsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS. Pareiškėja Skunde nurodo, kad atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimą taikoma būtent už gaminių ir pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neužsiregistravus Gamintojų ir importuotojų sąvade, t. y. gamintojams ir importuotojams, o pareiškėja pakuotes įsigijo Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, todėl nėra pakuočių gamintoja, nei importuotoja. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad 2019 – 2020 m. laikotarpiu išleido nedidelį plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės kiekį, t. y. iki 0,5 t, todėl nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis buvo atleista ir žalos aplinkai nepadarė. Atsakovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis yra nustatyti pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta sąvoka, kad ūkinės veiklos vykdytojai yra teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį), net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo; 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad pakuočių pardavėjas – asmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus, o 18 dalyje nurodyta, kad pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai suprantamas kaip tuščių ar gaminiais pripildytų pakuočių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba gaminiais pripildytų pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms (2 straipsnio 24 dalis). 2021-06-15 Patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA-2679) nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo mažmeninę prekybą nespecializuotoje parduotuvėje, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2019 m. ir 2020 m. parduodamų prekių pakavimui naudojo plastikinius maišelius. Įmonė 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės, 2020 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės. Taip pat, Įmonė 2019 m. ir 2020 m. nevykdė pakuočių apskaitos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS): nebuvo sudarytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, 39 punkte nurodytas prekinių vienetų vienkartinių pakuočių sąrašas, nebuvo pildomi atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio pakuočių apskaitos žurnalai, nebuvo suformuotos ir patvirtintos atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio pakuočių apskaitos suvestinės, nebuvo suformuotos ir Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui nepateiktos metinės pakuočių apskaitos ataskaitos. Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. ir 2020 m. parduodamas prekes pakavo į plastikinius maišelius, t. y. būdama gamintoja, tiekė pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, todėl turėjo būti užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareiga registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog gamintojai, importuotojai, pakuočių gamintojai, užsienio valstybės asmenys ir Lietuvos Respublikoje registruoti užsienio valstybės asmenų įgaliotieji atstovai, atsakingi už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotieji atstovai), Sąvade registruojasi naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5.1 punkte nurodyta, kad užsiregistruoti Sąvade ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos privalo gamintojai, importuotojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia alyvas, apmokestinamuosius gaminius, baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes (redakcija galiojusi 2019-11-01-2020-12-31). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą matyti, kad gamintojų ir importuotojų pareiga užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS nepriklauso nuo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamos pripildytos pakuotės kiekio, todėl Pareiškėjos argumentas, jog 2019 – 2020 m. laikotarpiu išleido nedidelį plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės kiekį ir nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis buvo atleista, nepanaikina Pareiškėjai pareigos užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS ir neatleidžia Įmonės nuo atsakomybės už teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Pareiškėja Skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas yra įmonės vadovas E. S. už tą patį pažeidimą baudžiamas antrą kartą – kaip įmonės vadovas ir kaip savininkas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia inter alia (be, kita ko, įskaitant) tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma....>; “. <...> Iš šių išaiškinimų matyti, kad, nepaisant glaudaus ryšio, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog konkretus teisės pažeidimas pasireiškia per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Kadangi pats juridinis asmuo yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, laikytina, kad juridinis asmuo kartu yra atsakingas ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-337-891/2020). Departamento 2022-01-13 priimtu nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J12-546/2022/J02 ir 2021-06-30 Nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD_N-2716-2021 nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei įmonės vadovo E. S. atžvilgiu nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Nors pareiškėja Skunde nurodo, jog Departamento 2022-01-13 nutarimu paskirta minimali 700 Eur ekonominė sankcija Įmonei yra nemaža finansinė našta, todėl prašo skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą arba skirti įspėjimą, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atvejai, kai už padarytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nei įstatyme valstybės numatytoji minimali bauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Pareiškėja Skundo argumento nepagrindžia jokiais su Įmonės finansine būkle susijusiais dokumentais ir įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti, jog bauda Pareiškėjai būtų akivaizdžiai per didelė. Departamento nuomone, Pareiškėja nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Teismas galėtų Įmonei skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Be to, pastebėtina, jog Aplinkos apsaugos įstatyme ekonominės sankcijos rūšis – įspėjimas, apskritai nėra numatyta, todėl negali būti paskirta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-13 nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J12-546/2022/J02 (toliau – Nutarimas) nubausta 700 eurų baudą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės neužsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS (toliau - Sąvadas). Įmonė užsiregistravo 2021-07-05 (b. l. 5-9).

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra gamintojų ir importuotojų pareiga.

Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-29, (toliau - Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog gamintojai, importuotojai, pakuočių gamintojai, užsienio valstybės asmenys ir Lietuvos Respublikoje registruoti užsienio valstybės asmenų įgaliotieji atstovai, atsakingi už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotieji atstovai), Sąvade registruojasi naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Taisyklių 5.1. punkte nurodyta, kad užsiregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tuščias pakuotes tiekiančių pakuočių gamintojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos privalo gamintojai, importuotojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia alyvas, apmokestinamuosius gaminius, baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes.

AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja Sąvade užsiregistravo tik 2021-07-05, t. y. po patikrinimo. Tą pripažįsta ir pareiškėja, todėl teismui nekyla abejonių, kad nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 tiekdama Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės ir nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 tiekdama Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės pareiškėja nevykdė teisės aktuose nustatytos prievolės registruotis GPAIS ir pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Taisyklių 3 ir 5.1. punktą dėl ko pagrįstai Nutarimu pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje.

Nors skunde pareiškėja išreiškia abejonę, ar ji laikytina pakuočių gamintoja ar importuotoja, nes jas įsigijo vidaus rinkoje iš kito tiekėjo, tačiau pati pareiškėja skunde nurodo, kad „<...>buhalterė, žinodama, kad importuojamų pakuočių kiekis neviršija ribos, nuo kurios reikia mokėti mokesčius, be to, neteisingai įvertinusi aplinkybę, kad Įmonė pati nevykdė pakuočių importo ir jų negamino, klaidingai suvokė pareigą įregistruoti Įmonę Gamintojų ir importuotojų sąvade ir jos neįregistravo. Iš karto po pažeidimo nustatymo buvo pasamdyta kita įmonė, kuri Įmonę nedelsiant užregistravo GPAIS sistemoje. <...> Įmonė neginčija, kad padarė Atsakovo nutarime nurodytą pažeidimą“. Be to, skundu pareiškėja neprašo panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą, t. y. neįrodinėja, kad pažeidimas nebuvo padarytas, o prašo tik pakeisti sankciją į švelnesnę dėl jos neproporcingo dydžio.

Taigi, byloje sprendžiamas ginčas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo ir atitikimo teisingumo ir protingumo principams, nes pareiškėja neginčija savo kaltės ir pažeidimo padarymo fakto, o be to, teismas visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais teisiniais argumentais, jog parduodama savo produkciją pareiškėja pakavo ją į plastikinius maišelius, todėl būdama gamintoja, tiekė pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ir turėjo būti užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS, nepriklausomai nuo to, kad pakuotes įsigijo vidaus rinkoje iš kito subjekto. Įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad ūkinės veiklos vykdytojai yra teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos. To paties Įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį), net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo. Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad pakuočių pardavėjas – asmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus, o 18 dalyje nurodyta, kad pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai suprantamas kaip tuščių ar gaminiais pripildytų pakuočių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba gaminiais pripildytų pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms (2 straipsnio 24 dalis). 2021-06-15 Patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA-2679 nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo mažmeninę prekybą nespecializuotoje parduotuvėje, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. ir 2020 m. parduodamų prekių pakavimui naudojo plastikinius maišelius ir 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekė 0,094 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės, o 2020 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekė 0,093 t plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. ir 2020 m. parduodama prekes pakavo jas į plastikinius maišelius, o tai reiškia, kad būdama gamintoja, tiekė pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, todėl turėjo būti užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS.

Taip pat pažymėtina, kad gamintojų ir importuotojų pareiga užsiregistruoti Sąvade naudojantis GPAIS nepriklauso nuo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamos pripildytos pakuotės kiekio, todėl pareiškėjos argumentas, jog 2019 – 2020 m. laikotarpiu išleido nedidelį plastikinės gaminiais pripildytos pakuotės kiekį ir nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis buvo atleista, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos užsiregistruoti GPAIS ir neatleidžia nuo atsakomybės už teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Tai gali būti tik aplinkybė, įtakojanti sankcijos dydį, bet neatleidžianti nuo atsakomybės.

AAĮ 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, baudą.

Byloje nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Padarytas pažeidimas yra formalus, pareiškėja nesiekė nuslėpti jokių su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo apskaita susijusių duomenų ar išvengti mokesčių. Pažymėtina, kad 2021-06-15 Patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA-2679 konstatuota, kad pareiškėja iš esmės pakuotės apskaitą vykdė, tik ne GPAIS Sąvade. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl įstatymo reikalavimo nežinojimo, nes faktiškai pakuočių apskaitą vykdė, tik tą darė netinkamu būdu. Todėl tai, kad pareiškėja nesiregistravo Sąvade netrukdo nustatyti pakuočių kiekio ir patikrinti jų apskaitą.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad pažeidimo pavojingumo laipsnis nėra toks didelis, nes, viena vertus, pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, o kita vertus, per visą šį laiką pakuočių apskaitą pareiškėja vykdė kitu būdu. Be to, nuo pat teisės aktų pažeidimo paaiškėjimo pareiškėja bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir siekė pažeidimą pašalinti nedelsiant. Pareiškėja užsiregistravo GPAIS 2021-07-05, todėl atsakovui neprireikė vykdyti tolesnių pažeidimo pašalinimo procedūrų, t. y. nereikėjo surašyti privalomojo nurodymo. Faktiškai pažeidimas yra pašalintas ir visi pakuočių apskaitos duomenys suvesti į sistemą pagal įstatymo reikalavimus.

Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik suprato padarytų pažeidimų esmę, pavojingumą, ne tik padėjo juos atskleisti, bet ir stengiasi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja suprato savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas, kad tolesnė jos veikla atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl teismas pripažįsta, kad pats pažeidimų nustatymo faktas ir jų pasekmių šalinimo efektas jau yra padaręs pareiškėjai didelį poveikį, prevenciškai atgrasant nuo naujų panašių pažeidimų ateityje.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas šiuo konkrečiu atvejus yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Be to, ekonominė sankcija pritaikyta esant tokiai pareiškėjos finansinei būklei kai dėl objektyvių priežasčių net ir minimalios baudos neigiamas efektas įmonės veiklai turi žymiai sunkesnį poveikį nei būtų įprastomis verslo sąlygomis. Pareiškėjos pateikta 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. grynasis pelnas buvo 19 044 Eur, kai 2020 m. buvo - 36 990 Eur, t. y. sumažėjo 51 procentu (b. l. 85). Nors pajamos palyginus su 2020 metais padidėjo apie 25 procentais, tačiau iš 2021 m. balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo nuo 528 960 Eur iki 632 767 Eur (b. l . 54). Tai patvirtina pareiškėjos teiginį 2022-05-04 rašte, kuriuo pateikė papildomus įrodymus, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera dėl to, kad ji turi didelę paskolą, paimtą restorano atidarymui, kuris dėl pandemijos negalėjo efektyviai dirbti. Papildomai pateikti paskolos įrodymai ir paskolos mokėjimo grafikas patvirtina, kad pareiškėja 2019-10-15 gavo 380 000 Eur paskolą iki 2025-10-15, o negražinto kredito likutis 2022-05-16 buvo 293 920 Eur (b. l. 90-94). Tai reiškia, kad net ir minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju įmonei turi žymiai didesnį poveikį nei tai būtų įprastomis veiklos sąlygomis skiriama minimali bauda, nes įmonė turi didelių finansinių įsipareigojimų. Todėl ši aplinkybės yra reikšminga vertinant minimalios baudos proporcingumą padarytam pareiškėjos pažeidimui.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos ekonominės sankcijos dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnio dydžio baudos, nei AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus baudos dydis, todėl paskirta bauda mažintina.

Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, AAĮ 52 straipsnis suteikia teismui teisę tik paskirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, bet nesuteikia teisės baudos iš viso neskirti, pakeičiant ją į kokią nors kitokią sankciją. Todėl pareiškėjos prašymas pakeisti baudą į įspėjimą negali būti tenkinamas nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, nes įstatymas nesuteikia teismui tokios teisės.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, poveikio priemonė yra 200 Eur dydžio bauda, todėl skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta 700 Eur bauda mažintina iki 200 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. JI2-546/2021/J02 paskirtą 700 eurų baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti į 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.