- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- 1-255-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27201-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- APB „Duomenys neskelbtini“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, teista keturiolika kartų, paskutinius šešis kartus:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį 16 (šešiolikos) parų arešto bausme;
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 bei 2 dalis 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę 6 (šešerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbi po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį galutine 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent – ji, 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val. užėjo į APB „Duomenys neskelbtini“ priklausančią parduotuvę „Duomenys neskelbtini“, esančią (duomenys neskelbtini), nuo stendo pasiėmusi suknelę „Marella“, kurios vertė 279,00 Eur, užsikišo po rūbais liemens srityje bei sijoną „Boss“, kurio vertė – 199,00 Eur, ir stovėdama viduryje prekybos salės, šį sijoną apsivilko ir nesusimokėjusi už prekes pasišalino ir parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, APB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį 478,00 Eur vertės turtą.
Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklausta R. B. parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo pagarsintus parodymus, pripažįsta byloje pateiktą ieškinį bei sutinku atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamoji, davusi parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko prokurorė.
Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamosios poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta R. B. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, apie 20.00 val., kartu su seserimi V. S. ir dukterėčia I. B. buvo prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Užėjusi į parduotuvę, nusprendė pavogti drabužių. Parduotuvėje nuo stendo paėmusi suknelę „Marella“ ir sijoną „Boss“, juos paslėpė, o ant nurodytų drabužių buvusius magnetus įdėjo į maišą su folija, nes, kiek žino, tokiu atveju magnetai nesuveikia, ir praėjusi pro apsauginius vartus, iš parduotuvės išėjo nesusimokėjusi. Pavogtus rūbus pardavė turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste. Neprisimena kiek gavo pinigų už parduotas prekes. Taip pat negali nurodyti, ar į parduotuvę buvo užėjusi jos sesuo su dukterėčia, ar ne. Ji rūbus vogė viena. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Anksčiau buvo teista, paskutinį kartą prieš 6 metus už narkotinių medžiagų platinimą (b. l. 90-91).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. K. parodė, kad nuo 2022 m. birželio 9 d. dirba prekybos centre „Duomenys neskelbtini“, esančioje parduotuvėje „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 1 d., apie 20.15 val., į parduotuvę užėjo moteris, kuri buvo tamsaus gymio, žemo ūgio, tamsių juodų plaukų, apsirengusi šortais ir marškinėliais, ant pečių užsidėjusi skarą, su savimi turėjo kuprinę. Minėta moteris vaikščiojo po parduotuvę, rinkosi drabužius, o po to ją pasikvietė prie stendo. Joms stovint prie stendo, jokių kitų moterų parduotuvėje ji nematė. Po kurio laiko nurodyta moteris išėjo iš parduotuvės ir netrukus, t. y. apie 20.25 val., vėl sugrįžo. Pasiėmusi suknelę nuėjo į matavimosi kabiną. Po to pastaroji pasikvietė ją prie matavimosi kabinos, kalbino, klausinėjo dėl dydžių, pasakojo nereikšmingus dalykus. Jos bendravo apie 5-10 minučių. Jai sugrįžus į prekybos salę, kitų moterų joje nebuvo. Minėta moteris išėjusi iš matavimosi kabinos, išėjo iš parduotuvės. Baigiant darbą t. y. apie 20.55 val., pastebėjo, kad iš prekybos salės dingo du vienetai sijonų „Boss“. Kitą dieną atėjusi į darbą apie pavogtus sijonus pranešė parduotuvės vadovės pavaduotojai. Kartu peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, pastebėjo, kad kol ji konsultavo minėtą moterį, kitos dvi moterys atėjusios į parduotuvę pavogė drabužius. Dėl šios moters vagystės, parduotuvei padaryta 478,00 Eur turtinė žala. Kitą dieną po drabužių vagystės, ji su kolege rado 6 vnt. apsauginių magnetų, nuimtų nuo drabužių (b. l. 18-21).
APB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) A. U. 2022 m. liepos 12 d. pareiškime dėl įvykdytos vagystės iš prekybos centre „Duomenys neskelbtini“ esančios parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ nurodyta, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val. iš prekybos centro „Duomenys neskelbtini“ (adresas (duomenys neskelbtini)) parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ buvo pavogta: moteriška suknelė „Marella“, kurios kaina – 279,00 Eur, ir moteriškas sijonas „Boss“, kurio kaina – 199,00 Eur. Bendra pavogtų prekių suma – 478,00 Eur. Peržiūrėjus parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus, buvo nustatyta, kad šias prekes galėjo pavogti moteris (nuotraukose ši moteris bus pažymėta - Nr. 2). Nustatyta, kad moteris (Nr. 2) užėjusi į parduotuvę nuėjo prie prekių stendo, kur sukabintos suknelės, išsirinko suknelę „Marella“ ir ją pasiėmė. Vėliau išsirinko sijoną „Boss“, nuėmė nuo jo apsauginį magnetą ir viduryje salės jį apsivilko. Apsivilkusi sijoną, ji užleido ant jo savo suknelę, kad jo nesimatytų. Vėliau nuo paimtos suknelės „Marella“ ji nuėmė apsauginį magnetą, jį paslėpė kituose rūbuose ir suknelę pasikišusi po savo suknele, išėjo iš parduotuvės pro kasas nesumokėjusi. Tokiu būdu ši moteris (Nr. 2) įtariama įvykdžiusi vagystę. Gali būti, kad šios moters anketiniai duomenys yra R. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000409450) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. liepos 12 d., 11.29 val. buvo užregistruotas pranešimas. Pranešėjas - APB „Duomenys neskelbtini“ atstovas A. U., kuris pranešė, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val. iš prekybos centro „Duomenys neskelbtini“ (adresas (duomenys neskelbtini)) parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ buvo pavogta: moteriška suknelė „Marella“, kurios kaina – 279,00 Eur, ir moteriškas sijonas „Boss“, kurio kaina – 199,00 Eur. Bendra pavogtų prekių suma – 478,00 Eur (b. l. 10-12).
Parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ esančios prekybos centre „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įeiti į prekybos centrą „Duomenys neskelbtini“ galima per įėjimą, kuris yra pažymėtas raide „J“. Prekybos centre yra parduotuvė „Duomenys neskelbtini“, kuri yra paženklinta dideliu pavadinimu „Duomenys neskelbtini“ ir turi vieną įėjimą. Įėjus į parduotuvę, ties įėjimu stovi „varteliai“. Praėjus parduotuvės įėjimą, iš karto po kairę pusę prie parduotuvės kolonos yra sukabintos suknelės. Apžiūrėjus sukneles, pavogtos suknelės tipo jau nebebuvo. Praėjus minėtas sukabintas sukneles, matosi didelė parduotuvės prekių salė, kurioje yra sukabinti moteriški sijonai ir viršutiniai rūbai. Priėjus prie sukabintų moteriškų sijonų ir viršutinių rūbų, tarp šių pavogto sijono prekės tipo nėra (b. l. 22-29).
Vaizdo įrašų 2022 m. liepos 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo kameros, prekybos centre „Duomenys neskelbtini“, esančioje parduotuvėje „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), įrašai „Visos 3 moterys ieina ir iseina“, „2 ir 3 moterys 4“, „2 ir 3 moterys“, „2 ir 3 moteris 3“, kuriuos reikalavimu prie medžiagos Nr. M-1-01-41176-22 pateikė APB „Duomenys neskelbtini“. Apžiūrimas pirmais vaizdo įrašas „Visos 3 moterys ieina ir iseina“, kurio trukmė 09:03 minutės. Atidarius vaizdo įrašą, jo kairės pusės viršuje matomas laikas ir data „2022-07-01, 19:23:51“. Vaizdo įraše fiksuojamas parduotuvės įėjimas ir išėjimas, taip pat prekių salė. 19:24:22 į parduotuvę įeina trys moterys, dvi iš jų su šiuo tyrimu nėra susijusios, o trečioji moteris tamsesnio gymio, šviesių plaukų, ant galvos užsidėjusi nuo saulės skirtus akinius, vilki geltoną suknele su juodais elementais, ant kairiojo peties užsidėjusi juodos spalvos tašę, o dešinėje rankoje nešasi daiktą. Minėta moteris įėjusi į parduotuvę nueina į jos prekių salę ir vaizdo filmavimo objektyve dingsta. 19:27:27 vaizdo objektyve pasirodo minėta moteris, ši iš parduotuvių prekių salės ateina, žvalgosi parduotuvėje taip pat pasižiūri į ant kairiojo peties uždėtą tašę. Moteris lėtu tempu eidama išeina iš parduotuvės ir nueina į dešinę bei dingsta iš vaizdo kameros filmuojamo objektyvo. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „2 ir 3 moterys 4“, kurio trukmė 09:03 min. Atidarius vaizdo įrašą, jo kairės pusės viršuje matomas laikas ir data „2022-07-01, 19:24:09“. Vaizdo įraše fiksuojamas parduotuvės prekių salė. 19:24:47 pasirodo trys moterys, tarp kurių ir minėta su medžiaga susijusi moteris. Minėta moteris nueina prie sukabintų suknelių ir su rankomis pradeda sukneles liesti ir jas apžiūrinėti. Moteris išsirenka rausvos spalvos su juodais elementais suknelę, šią abiejų rankų pagalba paima ir nusineša už kolonos, už kurios nieko nesimato. 19:27:42 vaizdo objektyve pasirodo minėta moteris, kuri vaikštinėja po parduotuvės pirkinių salę, ši rankose jau nebelaiko suknelės, prieina prie sukabintų drabužių, juos apžiūri ir žvalgydamasi nueina. Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas „2 ir 3 moterys“, kurio trukmė 09:03 min. Atidarius vaizdo įrašą, jo kairės pusės viršuje matomas laikas ir data „2022-07-01, 19:23:22“. Vaizdo įraše fiksuojamas parduotuvės prekių salė. 19:23:53 pasirodo trys moterys, tarp kurių ir minėta su medžiaga susijusi moteris. Minėta moteris iš karto įėjusi į parduotuvę prieina prie sukabintų suknelių ir išsirenka rausvos spalvos su juodais elementais suknelę, ją abiejų rankų pagalba paima, apžiūri iš abiejų pusių ir pasineša prie kitų drabužių. Matosi kaip moteris eidama bando nuimti pakabą, tuomet atsistoja į parduotuvės salės kampą, kuris nėra filmuojamas ir matosi tik jos galva, ką ši su suknele veikia nesimato. Moteris nuima nuo suknelės pakabą, kurią paslepia po drabužiais, kurie yra sudėti ant stelažo ir nueina į parduotuvės prekių salę, laikydama rankose minėtą suknelę. Atsistoja ir bendrauja su kita moterimi, kuri apžiūrinėja drabužius. Abi moterys tuomet nueina nuo sukabintų drabužių, o minėtoji moteris vėl grįžta prie sukabintų drabužių, o ką daro nesimato. Minėta moteris nueina nuo sukabintų drabužių, jau pasiėmusi juodos spalvos sijoną, jį salės viduryje apsivelka, po savo drabužiais, o rankoje laikytą rausvos spalvos su juodais elementais suknelę užsikiša už apsivilkto juodo sijono, pasitaiso ir eina link išėjimo. Moteris išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas ketvirtasis vaizdo įrašas „2 ir 3 moterys 3“, kurio trukmė 09:03 min. Atidarius vaizdo įrašą, jo kairės pusės viršuje matomas laikas ir data „2022-07-01, 19:23:27“. Vaizdo įraše fiksuojamas parduotuvės prekių salė. 19:24:06 pasirodo dvi moterys, kurios su šiuo tyrimu reikšmės neturi. 19:24:19 pasirodo trečioji minėtoji moteris, kuri rankoje laiko drabužį, abiejų rankų pagalba kažką daro. Moteris tuomet prieina prie stelažo pasilenkia, tuomet vėl atsilenkia ir nueina prie kitų sukabintų drabužių, prie kurių stovi kita moteris. Pastovėjusi kartu, paeina su kita moterimi prie kitų drabužių, tačiau vėl grįžta atgal ir prie sukabintų drabužių abiejų rankų pagalba liečia drabužius, o ką daro nesimato. Moteris tuomet nuo pakabos nuima drabužį, nusineša prie kitų sukabintų drabužių ir pasikelia savo suknelę į viršų. Atsisuka į vaizdo stebėjimo objektyvą ir matosi, kad jau yra apsivilkusi juodą suknelę, po savo drabužiais. Moteris paima rausvos spalvos su juodais elementais suknelę, kuria buvo paėmusi ir šią užsikiša po savo drabužiais ir nueina iš vaizdo stebėjimo objektyvo. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 33-36).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos R. N. 2022 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1913749-22 nurodyta, kad naudojantis policijos registruojamų įvykių registru, administracinių nusižengimų registru bei Polis II naršyklės duomenimis, sulyginus nuotraukas, esančias minėtose duomenų bazėse su nuotraukomis, užfiksuotomis parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, nustatyta, kad tai yra R. B. (b. l. 37-38).
APB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. kovo 9 d. krovinių važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suknelės „Marella“ vertė yra 279,00 Eur, o sijono „Hugo Boss“ vertė - 199,00 Eur (b. l. 46-47).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Tam, kad vagystės nusikaltimas būtų pripažintas baigtu, būtina nustatyti, kad asmuo ne tik paėmė svetimą turtą, bet ir jį pasisavino. Tai reiškia, kad asmuo ne tik neteisėtai išėmė daiktą iš apibrėžtos vietos, bet ir įgijo galimybę šį daiktą neteisėtai valdyti, juo naudotis ar disponuoti pagal savo valią. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-357-139/2016, Nr. 2K-151-628/2018).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tinkamu įrodymų vertinimu yra pripažįstamas toks, kurio metu išskirtinė įrodomoji reikšmė nėra suteikiama vienai iš byloje surinktų įrodymų rūšių ar konkrečiam įrodymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. B. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamoji R. B. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pastaroji bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad jai inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val., ji, užėjusi į parduotuvę „Duomenys neskelbtini“, esančią prekybos cente „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė pavogti drabužius, todėl nuo stendo pasiėmusi suknelę „Marella“ bei sijoną „Boss“, juos paslėpė ir nesusimokėjusi už prekes pasišalino iš parduotuvės. Pavogtus rūbus ji pardavė turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste. Tokie kaltinamosios parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos – „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės, esančios prekybos cente „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojos E. K. parodymai bei vaizdo įrašų turinys, užfiksuotas jų apžiūros protokoluose. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val. į parduotuvę užėjo moteris, kuri pasiėmusi suknelę nuėjo į matavimosi kabiną. Po to pastaroji pasikvietė ją prie matavimosi kabinos, kalbino. Jos bendravo apie 5-10 minučių. Jai sugrįžus į prekybos salę, minėta moteris buvo išėjusi iš matavimosi kabinos ir išėjo iš parduotuvės. Apie 20.55 val., baigiant darbą ji pastebėjo, kad iš prekybos salės dingo prekės. Kitą dieną atėjusi į darbą, ji peržiūrėjo vaizdo įrašus bei pamatė, kad dieną prieš jos konsultuota moteris pavogė suknelę bei sijoną. Aptariamų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022 m. liepos 1 d., laikotarpiu nuo 19.23 val. iki 19.32 val. kaltinamoji įėjus į parduotuvę prieina prie sukabintų suknelių, išsirenka rausvos spalvos su juodais elementais suknelę, ją abiejų rankų pagalba paima, apžiūri iš abiejų pusių, eidama bando nuimti pakabą. Laikydama rankose minėtą suknelę, bendrauja su kita moterimi, kuri apžiūrinėja drabužius. Abi moterys tuomet nueina nuo sukabintų drabužių, o kaltinamoji vėl grįžta prie sukabintų drabužių ir, pasiėmusi juodos spalvos sijoną, apsivelka jį salės viduryje po savo drabužiais, o rankoje laikytą rausvos spalvos su juodais elementais suknelę užsikiša už apsivilkto juodo sijono, pasitaiso ir išeina iš parduotuvės (b. l. 33-36).
Visų anksčiau aptartų, tiek kartu, tiek atskirai įvertintų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamoji R. B. jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. liepos 1 d., 20.25 val. iš parduotuvės „Duomenys neskelbtini, esančios prekybos cente „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė suknelę „Marella“ ir sijoną „Boss“. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamosios jai inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarosios APB „Duomenys neskelbtini“ priklausančių prekių paėmimas, vienos iš jų užsikišimas po rūbais liemens srityje, o kitos apsivilkimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, nesusimokėjus už prekes, patvirtina, kad kaltinamoji R. B. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą. Tai reiškia, kad pastaroji veikė jos veiksmuose esant tiesioginei tyčiai – suvokė savo atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, o būtent – atitinka 478,00 Eur sumą, darytina išvada, jog kaltinamajai inkriminuota ir teismo pripažinta padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Teismas, remdamasis anksčiau aptartais ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimui reikšmingais įrodymais, konstatuoja, kad R. B. šio nusikaltimo padarymui aktualiu laiku pagrobė parduotuvei „Duomenys neskelbtini“ priklausančias prekes, o būtent – suknelę „Marella“, kurios vertė – 279,00 Eur bei sijoną „Boss“, kurio vertė – 199,00 Eur, ir tokiu būdu pagrobė 478,00 Eur vertės APB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nusikaltimas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertina kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad ji viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau daug kartų teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o būtent – už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vaikui ir šeimai bei už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nustatyta, kad kaltinamoji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteista dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalyje, padarymo, ir jai paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamoji iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos išvyko 2022 m. birželio 2 d. Nepraėjus nei vieno mėnesio laikotarpiui nuo paleidimo iš pataisos įstaigos, kaltinamoji R. B. padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, pripažintas įrodytomis tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu. Po minėtų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo pastaroji, praėjus ne ilgesniam nei kelių savaičių laikotarpiui, padarė ir šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuotą bei jau pavojingesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. B. tiek iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos, sistemingai buvo bausta administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Pabrėžtina, jog kaltinamosios padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį ženkliai nesiskyrė nuo pastarajai inkriminuotos ir teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos. R. B. nuo 2022 m. liepos iki lapkričio mėnesio pasisavindavo svetimą turtą, kurio vertė nesiekė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribų – buvo mažesnė nei 3 MGL (b. l. 75-79).
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąją R. B. charakterizuojantys, duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jos padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamosios veiksmai, nepaisant praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jai įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarosios gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamoji po praeityje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų pagrindu paskirtų, su laisvės atėmimu susijusių bausmių atlikimo, išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.
Teismas, įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir jos sistemingą nusikalstamų veikų darymą po paleidimo iš pataisos įstaigos, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 90 parų trukmės arešto bausmė atitinka kaltinamosios R. B. asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarosios elgesį ir gyvenimo būdą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 60 parų arešto bausmę.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamosios atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė atitinkamai apkaltinamąjį nuosprendį bei teismo baudžiamąjį įsakymą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėti teismų sprendimai įsiteisėjo ir yra vykdytini. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi aptariamais teismų sprendimais kaltinamajai paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėta teismo nutartis kol kas nėra įsiteisėjusi, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, pripažįsta, kad dabartiniame baudžiamojo proceso etape nėra tikslinga bendrinti ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajai paskirtas ir vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintas bausmes su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas APB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 478,00 Eur dydžio žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala buvo patirta dėl 279,00 Eur vertės suknelės „Marella“ bei 199,00 Eur vertės sijono „Boss“ vagystės (b. l. 45-47).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš APB „Duomenys neskelbtini“ priklausančios parduotuvės „Duomenys neskelbtini, esančios prekybos centre „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 1 d. buvo pagrobtas 478,00 Eur vertės turtas, o būtent – suknelė „Marella“, kurios vertė – 279,00 Eur, bei sijonas „Boss“, kurio vertė – 199,00 Eur. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami R. B. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 478,00 Eur vertės turtinės žalos bei R. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme civilinis ieškovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. B. civilinį ieškinį pripažino, o pastarosios pagrobtų objektų vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos E. K. pateikti parodymai, taip pat APB „Duomenys neskelbtini“ krovinių važtaraštisNr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 478,00 Eur suma priteistina iš kaltinamosios R. B. APB „Duomenys neskelbtini“ naudai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu kaltinamajai R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-95). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo APB „Duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį 478,00 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. B. APB „Duomenys neskelbtini“ naudai priteisti 478,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus).
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ji privalo įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. P. g. 12, LT-35169 Panevėžys, telefonas 8 45 461431) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajai per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 (penkias) darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.