Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
1-48-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15013-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
N. M.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-963/2020Proceso Nr. 1-01-1-15013-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei,dalyvaujant prokurorams Nijolei Žemaitytei, Simonui Geniui,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,nukentėjusiajai N. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

A. P. 2019 m. balandžio 13 d., apie 00:15 val., Klaipėdoje, I. Simonaitytės g., prie namo Nr. 1, važiuojant jo vairuojamame taksi automobilyje ,,Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė vieną kartą ranka į dešinę akį automobilio gale sėdėjusiai keleivei N. M., tuo padarydamas jai dešinės akies aplinkinių audinių sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. dirbo su taksi automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, buvo su plafonu. Apie 00.00 val. per programėlę gavo iškvietimą, kuriame buvo nurodytas tik namo numeris, buto numeris nebuvo nurodytas. Jis atvažiavo prie namo, po kiek laiko pamatė išeinančius klientus iš paskutinės laiptinės. Parodė, kad klientai abu buvo neblaivūs, tik atėję iš karto pradėjo keiktis jo atžvilgiu, nes jis neprivažiavo prie laiptinės, taip pat klientai konfliktavo ir tarpusavyje. Jis jiems rodė, kad iškvietime nebuvo nurodytas butas. Moteris pasodino vaiką, po to pati atsisėdo ant galinės sėdynės. Kurioje pusėje tiksliai ji sėdėjo, jis negalėjo nurodyti. Pažymėjo, kad vyras atsisėdo priekyje ant keleivio sėdynės, buvo labai aršus. Kai tik jis pradėjo važiuoti, pavažiavo ne daugiau kaip 5 metrus, klientai jam liepė sustoti, nes norėjo kviesti kitą taksi. Jam stabdant moteris susidaužė veidą. Mano, kad moteris atsitrenkė į sėdynės atlošą. Klientas puolė prie jo, nuplėšė planšetės laidus. Jis su vyru susistumdė, atstūmė vyrą, tačiau moters jis nestūmė, bet policijai pasakė, kad galbūt ją pastūmė, nes ji palietė jį. Pažymėjo, kad daugiau kontakto turėjo su vyru, nei su moterimi. Moters nemušė, nes tai jam padaryti buvo fiziškai neįmanoma, nes tarpas tarp sėdynių yra 30-40 cm, be to, jis buvo prisisegęs diržą. Kai sustojo jis iššoko iš automobilio ir kvietėsi į pagalbą kitus taksi vairuotojus. Netrukus privažiavo du taksi automobiliai. Klientas savo sutuoktinei liepė vaiką nuvesti namo. Daugiau jokio konflikto nebuvo. Netrukus atvažiavo policija. Buvo nustatytas klientų neblaivumas. Tada klientai ėmė jį gąsdinti. Nesutiko su civiliniais ieškiniais. Prašė jį išteisinti.

Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie išsikvietė taksi ir laukė prie laiptinės. Netrukus pamatė prie namo galo taksi. Nuėjo, paklausė, ar tai taksi pagal jų iškvietimą ir prasidėjo konfliktas. Ji ėmė šaukti ant vyro, nes jis iškvietime nenurodė buto numerio, o taksi vairuotojas pasakė: „Džiaukitės, kad ir taip vežu“. Jiems tai nepatiko. Ji dukrą pasodino ant galinės sėdynės už vairuotojo, o pati atsisėdo taip pat ant galinės sėdynės dešinėje, arčiau vidurio, tarp sėdynių. Netrukus vairuotojas ėmė važiuoti, nors jie dar nespėjo prisisekti diržų, vairuotojas staigiai spaudė akseleratorių ir stabdį. Tai jai nepatiko, nes ji judėjo į priekį ir atgal, todėl ji pasakė, kad nori kito taksi ir paėmusi vairuotojui už peties, kad jis nusiramintų ir neatliktų tokių manevrų, paklausė garsiu tonu: „Ką Jūs darote?“. Tada jis jai kumščiu ar plaštaka trenkė. Buvo rankos mostas, po kurio ji pajuto skausmą akyje ir sušuko. Po to jos akis buvo mėlyna. Jos vyras iš karto kvietė policiją, o jai liepė nuvesti vaiką į namus, kad vaikas nematytų konflikto. Ji nuvedė vaiką atgal pas tėvus ir iš karto sugrįžo į įvykio vietą. Tuo metu jos akis jau buvo patinusi. Nurodė, kad ji buvo neblaivi, todėl gali smulkmenų neatsiminti, bet įtrenkimo neatsiminti negali. Be to, pažymėjo, kad jos vyras buvo blaivus. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, t. y. fizinį, moralinį skausmą, be to, jos dukra matė ją sužalotą, ji buvo nedarbinga, dėl to patyrė finansinių nuostolių, buvo sutrikęs jos gyvenimas, nes išgyveno gėdą, kadangi darbo metu turi bendrauti su žmonėmis.

Ekspertas R. P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus dviem dienoms po įvykio, t. y. 2019 m. balandžio 15 d. Apžiūrėjęs nukentėjusiąją, sugretinęs duomenis, nurodytus medicininių dokumentų išrašuose, nukentėjusiosios pareiškime, pateikė savo išvadą, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, t. y. kumščiu, delno briauna ar atsitrenkus į sėdynę. Kad nurodyti tiksliai, kuo paveikus nukentėjusiosios veide atsirado kraujosruva, reikia tiksliai žinoti jos sėdėjimo vietą bei žinoti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržą. Mano, kad jei nukentėjusioji sėdėjo šalia už vairuotojo, tikėtina, kad vairuotojas galėjo jai suduoti. Neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į sėdynės kampą, nes sėdynė yra ne tik apvalkalas, bet ir rėmas, o jeigu smūgis buvo stiprus, tai galėjo sukelti tokį sužalojimą. Pažymėjo, kad alkoholio įtakos sužalojimui negalėjo būti.

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie laukė taksi prie pirmos laiptinės, o taksi automobilis stovėjo prie paskutinės laiptinės. Taksi automobilis prie jų neprivažiavo. Taksi vairuotojas teisinosi, kad iškvietime nebuvo nurodytas buto numeris. Prasidėjo konfliktas. Jo sutuoktinė su dukra sėdėjo ant galinės sėdynės. Netrukus vairuotojas pradėjo važiuoti. Tuo metu jo sutuoktinė griebė vairuotojui už peties, paprašė sustoti, nes jie nebenorėjo važiuoti šiuo taksi. Tada taksi vairuotojas paspaudė akseleratoriaus ir stabdžio pedalą, jo sutuoktinė sušuko „Ką Jūs darote?“. Po to vairuotojas atsisuko ir dešine ranka trenkė jo sutuoktinei į veidą ir ji sušuko taip sureaguodama į smūgį. Nurodė, kad jis trenkimą matė gerai, nes švietė planšetė, gatvė taip pat buvo apšviesta, be to, jis buvo pasisukęs šonu, atsirėmęs į langą, nes vyko diskusija, o per tarpą tarp priekinių sėdynių jis matė savo sutuoktinę. Kai vairuotojas jo sutuoktinei trenkė, jis griebė vairuotojui už rankos ir užkliuvo planšetę, kuri pakibo ant laidų. Pažymėjo, kad jis nevartoja alkoholio pusę metų visiškai. Jo blaivumo netikrino. Po smūgio jis liepė sutuoktinei nuvesti vaiką pas tėvus, o pats kvietė policiją. Tuo metu taksi vairuotojas į pagalbą išsikvietė kitus taksi vairuotojus. Netrukus atvažiavo dar vienas taksi, tačiau greitai pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, apie tai, kad adresu Simonaitytės g. 1 taksi vairuotojas sužalojo keleivę. Įvykio vietoje buvo taksi vairuotojas ir neblaivūs vyras su moterimi. Taksi vairuotojas buvo blaivus. Vyras ir moteris paaiškino, kad taksi vairuotojui atvykus paimti jų, kilo konfliktas, dėl to, kad taksi vairuotojas buvo per toli, ne prie pat durų. Moteris vienaip aiškino įvykio aplinkybes, taksi vairuotojas - kitaip. Suprato, kad moteris sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Tarp jų kilo konfliktas. Moteris taksi vairuotojui sugriebė už veido, o jis norėdamas kažko išvengti, atstūmė ją ranka.

2019 m. balandžio 13 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad N. M. parodė, kad 2019-04-13, apie 00.05 val., būnant pas jos tėvus svečiuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jos vyras J. M., naudodamasis mobiliajame telefone turima programėle, iškvietė taksi automobilį. Apie 00.15 val. kartu su savo vyru ir mažamečiu vaiku išėjo į I. Simonaitytės 1-o namo kiemą, kur pamatė kiemo prieigose stovintį taksi automobilį. Kadangi taksi automobilis stovėjo tolokai nuo I. Simonaitytės g. 1-o namo, nesuprato, ar šis automobilis atvyko pagal jų iškvietimą. Truputį palaukę, ir nesulaukę atvykstančio kito taksi automobilio, priėjo prie kiemo prieigose stovinčio taksi automobilio ir taksi vairuotojo paklausė ar jis ne pagal jų iškvietimą atvyko. Vairuotojui patvirtinus, kad atvyko pagal jų iškvietimą, įsėdo į automobilį bei vairuotojo paklausė, kodėl jis neprivažiavo prie I. Simonaitytės 1-o namo, kur ir buvo kviestas. Į klausimą vairuotojas grubiai atsakė, kad jeigu kvietė taksi, tai patys turi prie jo prieiti. Kilus žodiniam konfliktui, jie pasakė, kad su juo nebevažiuos ir nori iš automobilio išlipti. Tada taksi vairuotojas pradėjo staigiai automobilį stabdyti ir vėl staigiai didinti greitį. Kadangi trukčiojant automobiliui galėjo susižaloti ant galinės sėdynės sėdintis jų mažametis vaikas, ji ranka prilietė taksi vairuotojo petį ir paklausė: „Ponas, ką Jūs darote?“. Tada vairuotojas, sukdamasis į jos pusę, ranka smogė jai į veidą, į dešinės akies sritį. Šio smūgio metu ji patyrė fizinį skausmą. Po smūgio prie dešinės akies atsirado kraujosruva bei buvo pažeista dešinė akis. Po to, kai taksistas sudavė smūgį jai į veidą, jos vyras J. M. pasakė, kad nuvestų vaiką pas tėvus į namus, o pats telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Taksistas savo radijo ryšiu taip pat išsikvietė į pagalbą kitą taksistą, kuris netrukus atvyko į I. Simonaitytės g. 1-o namo kiemą. Ji savo vaiką nuvedė į tėvų namus, o kai sugrįžo prie taksi, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Taip pat į įvykio vietą atvyko greitoji med. pagalba ir ji buvo išvežta į ligoninę. Kokios firmos taksi vairuotojas jai sudavė smūgį, nežino. (t. 1, b. l. 1-2.).

2019 m. balandžio 26 d. Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. P. ir nukentėjusiosios N. M., kurios metu N. M. patvirtino, kad kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad taksi vairuotojas neprivažiavo prie įėjimo, jie pasakė, kad su juo nebevažiuos ir nori išlipti. Tuo metu vairuotojas dar nevažiavo, tačiau kai pasakė, kad jie nori išlipti, vairuotojas staiga pajudėjo į priekį ir staigiai sustabdė. Dukra nuo trūkčiojimo pašoko į priekį, po to atgal, nes nei vaikas nei ji dar nebuvo prisisegę diržų. Tada ji ranka prilietė taksi vairuotojo petį ir paklausė „Ponas, ką Jūs darote?“, o taksi vairuotojas, t. y. A. P., sukdamasis į jos pusę, dešine ranka smogė jai į veidą, į dešinės akies sritį. Sudavė arba kumščiu, arba plaštakos nugarėle, tiksliai negali pasakyti. Akistatos metu į nukentėjusiosios N. M. klausimą, kodėl A. P. įvykio vietoje, aiškinantis įvykio aplinkybes pareigūnui nurodė, kad moteris griebė jam už akių, jis su ranka ją atstūmė, A. P. atsakė nepamenantis, kad taip būtų sakęs, negalėjo atsakyti, ką tuo norėjo pasakyti, gal taip pasakė iš įkarščio, tačiau nepamena, kad jam moteris būtų kur nors sugriebusi. (t. 1, b. l. 63-65).

2019 m. balandžio 26 d. Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. P. ir liudytojo J. M., kurios metu J. M. patvirtino, kad su taksi vairuotoju kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad vairuotojas neprivažiavo prie įėjimo, jie pasakė, kad su juo nebevažiuos ir nori išlipti. Tuo metu automobilis jau važiavo, todėl taksi vairuotojas pradėjo staigiai automobilį stabdyti ir vėl staiga pajudėjo. Tuo metu žmona ir dukra nuo automobilio trūkčiojimo pašoko į priekį ir atgal. Žmona ranka sugriebė vairuotojui už peties ir sušuko, ką jis daro. Tada vairuotojas staigiai sukdamasis atgal į žmonos pusę dešine ranka sudavė jai į veidą, į kurią tiksliai vietą, nespėjo pamatyti, nes viskas įvyko labai greitai. (t. 1, b. l. 71-72).

2019 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 630/2019 (03) nurodyta, jog N. M. buvo padarytas dešinės akies aplinkinių audinių sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimas padarytas paveikus akies sritį kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas maždaug prieš 2 paras iki objektyvios apžiūros, galimai naktį iš 2019-04-12 į 2019-04-13. Sužalojimas padarytas vieno trauminio kontaktinio smūgio pasekoje. N. M. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 78).

2019 m. gegužės 2 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš įvykio vietos peržiūra, užfiksuota kaip policijos pareigūnai su N. M. ir J. M. aiškinasi įvykio aplinkybes, N. M. nurodo, kad vairuotojas trenkė jai ranka į veidą, taksi vairuotojas aiškina, kad moteris griebė jam už akių ir jis ją su ranka atstūmė. (t. 1, b. l. 81-83).

2019 m. liepos 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašas perklausa, užfiksuota kaip J. M. praneša apie įvykį, nurodydamas, jog taksistas trenkė jo žmonai į veidą. (t. 1, b. l. 87-89).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją N. M., t. y.: A. P. 2019 m. balandžio 13 d., apie 00:15 val., Klaipėdoje, I. Simonaitytės g., prie namo Nr. 1, važiuojant jo vairuojamame taksi automobilyje ,,Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė vieną kartą ranka į dešinę akį automobilio gale sėdėjusiai keleivei N. M., tuo padarydamas jai dešinės akies aplinkinių audinių sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, neigė mušęs N. M., parodė, kad daugiau kontaktavo su vyru, bet policijai pasakė, kad galbūt ją pastūmė, nes moteris palietė jį. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija. Teismas laiko, kad priminiai kaltinamojo A. P. duoti parodymai iš karto po įvykio yra teisingi - įvykio vietoje policijos pareigūno J. B. Body kamera darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. P. apklausiamas policijos pareigūnų apie įvykį paaiškina, kad moteris griebė jam už akių ir jis ją su ranka atstūmė, t.y. - „A. P. pasakoja dėl ko kilo konfliktas, pasakojimo metu nurodo: „boba kai griebė už akių“ ir tuo pačiu metu parodo dešine ranka paliesdamas savo veidą ties dešine akimi, toliau pasako „su ranka atstūmiau, sakau raminkis“ ir tuo pačiu dešine ranka parodo mostą atgal“ (t. 1, b. l. 81-83). 2019 m. balandžio 26 d. akistatos metu A. P. į nukentėjusiosios N. M. klausimą, kodėl A. P. įvykio vietoje, aiškinantis įvykio aplinkybes pareigūnui nurodė, kad moteris griebė jam už akių, jis su ranka ją atstūmė, A. P. atsakė nepamenantis, kad taip būtų sakęs, negalėjo atsakyti, ką tuo norėjo pasakyti, gal taip pasakė iš įkarščio, tačiau nepamena, kad jam moteris būtų kur nors sugriebusi. (t. 1, b. l. 63-65). Taigi A. P. parodymai skiriasi ir dėl fakto, ar moteris jį palietė, ir dėl fakto, ar jis sudavė moteriai. Tokie nenuoseklūs ir skirtingi A. P. parodymai teismą verčia abejoti jo parodymų teisingumu ir laiko juos gynybine versija. Tuo tarpu, tiek nukentėjusiosios N. M., tiek liudytojo J. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu sutapo, jie yra nuoseklūs, neprieštaringi. Jie parodė, kad tarp jų ir vairuotojo kilo konfliktas, nes vairuotojas ne ten privažiavo, kilus konfliktui vairuotojas staiga paspaudė akseleratoriaus pedalą ir iš karto stabdžio pedalą, nuo to nukentėjusioji N. M. linktelėjo į priekį, tada ji palietė vairuotojui už peties, sakydama –„ką Jūs darote?“ o kaltinamasis staiga jai sudavė per veidą ranka. Liudytojas J. M. parodė, kad vairuotojo trenkimą nukentėjusiajai N. M. matė, nes automobilyje švietė planšetė, gatvė buvo apšviesta, jis sėdėjo pasisukęs ir atsirėmęs į langą, jis matė tarp sėdynių sėdinčią sutuoktinę, be to, jis iš karto sugriebė vairuotojui už rankos po to, kai vairuotojas sudavė jo sutuoktinei. Kaltinamojo A. P. iškelta versija, kad nukentėjusioji N. M. susižaloti galėjo, nes atsitrenkė veidu į sėdynės atlošą, atmestina. Automobilio sėdynės atlošas yra minkštas ir, kad į jį atsitrenkus, iš karto veidas būtų patinęs (tai patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 55-58), tai turėtų būti labai stiprus smūgis, o šiuo atveju nustatyta, kad įvykis įvyko tuo metu, kai taksi automobilis pajudėjo gyvenamojo namo kiemu ir staiga stabdė, taigi, jo greitis negalėjo būti toks didelis, kad stabdant automobilį nukentėjusiajai atsitrenkus į priešais ją buvusios sėdynės atlošą, ji patirtų tokį sužalojimą. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad ji sėdėjo arčiau vidurio tarp sėdynių, nes už vairuotojo pasodino dukrą, taigi atsitrenkdama į vairuotojo sėdynės atlošą, ji turėjo susižaloti veido kairę pusę, o sužalota buvo jos veido dešinė pusė. Be šių duomenų kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti kiti rašytiniai įrodymai, tai – 2019 m. balandžio 13 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 1-2), 2019 m. balandžio 26 d. Akistatos protokolai (t. 1, b. l. 63-65, 71-72), 2019 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 630/2019 (03) (t. 1, b. l. 78), 2019 m. gegužės 2 d. Apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 81-83), 2019 m. liepos 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 87-89). Kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją N. M., suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją N. M. gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas (t. 1, b. l. 147), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 143-146). Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. P. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę - jis yra vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l .142), kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, teisiamas pirmą kartą, atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam A. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam A. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 1, b. l. 164-165).

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį N. M. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kurių metu jai buvo sumuštas veidas, ji patyrė didelį fizinį ir moralinį skausmą, buvo sumušta ir pažeminta mažametės dukros Liepos akivaizdoje, kas atsiliepė dukros emocinei ir psichologinei būsenai ir elgesiui, be to, akies sužalojimas jai sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, nes ji negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, sutriko gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo, mokymosi ir profesinės veiklos kokybė, kadangi negalėjo lankyti paskaitų, negalėjo skaityti, pablogėjo matymas, vaizdas akyse liejosi, ji negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymėjimas jai buvo išduotas nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., dėl akies traumos sumažėjo jos bendravimo galimybės, nes negalėjo rodytis viešumo su krauju apsiliejusiu akies obuoliu, paakio patinimu ir pamėlynavimu bei kraujosruva, todėl jautėsi morališkai sužlugdyta, be to, A. P. jos sveikata ir emocine būsena visiškai nesidomėjo ir jos neatsiprašė. (t. 1, b. l. 38-44). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajai N. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo A. P. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – dešinės akies aplinkinių audinių sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis. Teismas neabejoja, kad sumušta nukentėjusioji patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Nors kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai 800 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp A. P. ir N. M. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis, teismo manymu, yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esančiai teismų praktikai šios rūšies bylose (CK 1.5 straipsnis).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 94-97), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios N. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nors kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 41,85 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 113-118), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai N. M. išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Nors kaltinamasis su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa, todėl jis privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 centų) nukentėjusiosios N. M. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 41,85 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 85 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė