- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-89-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15013-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-17 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Nuosprendžiu iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajai N. M. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 41,85 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2019-04-13, apie 00.15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), važiuojant jo vairuojamame taksi automobilyje ,,Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė vieną kartą ranka į dešinę akį automobilio gale sėdėjusiai keleivei N. M., tuo padarydamas jai dešinės akies aplinkinių audinių sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas V. Katėnas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir A. P. išteisinti. Nurodo, kad teismas nesiėmė veiksmų pašalinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų prieštaravimų, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai atsitrenkus į automobilio sėdynę. Ekspertas parodė, jog patikrinti ir pašalinti prieštaravimus galima atlikus veiksmus (parodymų patikrinimą, eksperimentą), tačiau šios eksperto pastabos atmestos, todėl priimtas šališkas ir neobjektyvus sprendimas. A. P. nusikalstamų veiksmų neatliko ir nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. P. kaltės.
5. Nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų pašalinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų prieštaravimų, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai atsitrenkus į automobilio sėdynę. Tokie argumentai atmestini. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, motyvuotai paneigė apelianto bei jo gynėjo advokato keltas abejones. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.
6. Nuteistasis neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog byloje nustatytu laiku į jo vairuojamą taksi automobilį įsėdo keleiviai (pagal bylos duomenis nukentėjusioji N. M., jos vyras J. M. bei vaikas), moteris su vaiku automobilio gale, vyras priekyje, įvyko konfliktas ir keleiviai, vos pradėjus važiuoti, panoro išlipti, todėl automobilį sustabdė, tačiau A. P. neigia, jog trenkė N. M.. Vis dėlto nuteistojo pozicija dėl įvykio proceso metu nebuvo nuosekli, jo parodymų kaita išsamiai atskleista skundžiamame nuosprendyje. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys skundžiamame nuosprendyje, pagal pareigūnų įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo apžiūros protokolą A. P. pasakodamas pareigūnams aplinkybes iškart po įvykio teisinosi, jog moteris jam griebė už akių, todėl jis ją ranka atstūmė, parodydamas rankos mostą atgal. Aplinkybę, jog tokią versiją pateikė taksi vairuotojas teisiamajame posėdyje patvirtino ir apklaustas įvykio vietoje buvęs pareigūnas J. B.. Rašytiniame 2019-04-13 paaiškinime A. P. teigė nė vieno iš keleivių ranka nelietęs, vyras jį kaltino trenkus moteriai. Akistatos su N. M. bei J. M. metu, A. P. jau teigė, jog nepamena, kad moteris jam būtų kur nors griebusi, jis prie moters neprisilietęs, sustabdžius automobilį, moteris sušuko, jog susižeidė. Panašias aplinkybes A. P. nurodė apklausiamas kaip įtariamasis, t. y. jog moters nelietė, o sustabdęs automobilį išgirdo, jog moteris sušuko, kad susižeidė. Teisiamajame posėdyje A. P. taip pat tvirtino, jog jam stabdant automobilį, moteris įsidaužė, galbūt į sėdynės atlošą, jis atstūmė priekyje sėdėjusį vyrą, daugiau grūmėsi su juo, nukentėjusiosios nestūmė, nors policijai sakė, jog galbūt atstūmė. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo parodymai dėl įvykio nenuoseklūs, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas suabejojo jų teisingumu ir vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios N. M., liudytojo J. M. sutampančiais ir vieni kitus papildančiais parodymais. Nuo pat kreipimosi į Bendrąjį pagalbos centrą bei viso proceso metu N. M. bei J. M. kategoriškai teigė, jog nukentėjusioji buvo sužalota ne kaip kitaip, o būtent sudavus taksi vairuotojui. Specialisto išvadoje nurodytas N. M. sužalojimo pobūdis, lokalizacija bei mechanizmas (dešinės akies aplinkinių audinių sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis padarytas paveikus akies sritį kietu buku daiktu) atitinka tiek J. M., tiek N. M. parodymus, o taip pat ir paties A. P. įvykio vietoje pareigūnams nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, apie kurias teigė ir teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas J. B..
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog yra prieštaravimų dėl to, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkdama į automobilio sėdynę. Tokia versija buvo keliama ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ji argumentuotai aptarta bei paneigta skundžiamame nuosprendyje, su kurio motyvais kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. P. P. paaiškino, jog jei nukentėjusioji sėdėjo šalia vairuotojo, tikėtina, kad jai galėjo būti suduota, neatmeta, jog galėjo atsitrenkti ir į sėdynę, jeigu smūgis buvo stiprus, galėjo sukelti tokį sužalojimą. Vis dėlto, kaip pirmosios instancijos teismas pastebėjo nuosprendyje, sėdynė turi apvalkalą, todėl tam, jog būtų patirtas toks sužalojimas, smūgis, kaip pažymėjo ir ekspertas, turi būti pakankamai stiprus, o šiuo atveju įvykis įvyko vos taksi automobiliui pajudėjus gyvenamojo namo kieme bei automobilį sustabdžius, vadinasi negalėjo būti toks didelis, kad nukentėjusioji atsitrenkusi į priešais esančios sėdynės atlošą būtų taip susižalojusi. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, pašalino abejones dėl nukentėjusiosios N. M. sužalojimo kilmės.
8. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog teismo sprendimas šališkas ir neobjektyvus ir tai siejama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas atmetė eksperto pastabas dėl galimybės atlikti parodymų patikrinimą bei eksperimentą. Tačiau vien tai, jog bylą nagrinėjantis teismas neatlieka proceso veiksmų, kurių pageidauja proceso dalyviai, savaime nerodo teismo šališkumo ar neobjektyvumo. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šių aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nuosprendį, ir buvo laikytasi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis išsamiai motyvuotas, išvados pagrįstos ne pavieniais įrodymais, o jų visuma, keltos abejonės pašalintos, jokių prieštaravimų nėra.
9. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą atmesti.