Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1194-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
1-1194-814/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48598-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1194-814/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48598-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,kaltinamajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) , teistas:

1. 2009 m. rugsėjo 7 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį - 16 MGL (2080 litų) dydžio bauda;

2. 2014 m. liepos 15 d. Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. rugsėjo 7 d. Kauno m. apylinkės teismo paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 16 MGL dydžio bauda (bausmę atlikęs, bauda išieškota),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 3 d. apie 12.28 val. Jonavoje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 27 punktų reikalavimų nurodymą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, kad vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesustojo (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje bei partrenkė per sankryžą ėjusią T. C., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai T. C. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva ir muštine žaizda pakaušio srityje, su dešinės pusės smilkinkaulio, pakauškaulio lūžimu, su nedideliu pakraujavimu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos dangalais, su galvos smegenų sukrėtimu, su galvos smegenų sumušimu be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos, taip įvykusio eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios T. C. sveikatą.

Kaltinamasis M. P., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. jo draugas V. K. paprašė paimti jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes draugas pats vairuoti negalėjo. Paėmęs automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo, apsidairė, matė nukentėjusiąją, tačiau nepagalvojo, kad ji gali eiti. Jam reikėjo pasukti į dešinę. Jis pažiūrėjo į kairę pusę ir po truputį atleidinėjo sankabą, pagazavo nestipriai, ir pajudėjo. Nepamatė, kad nukentėjusioji eina. Jis nemanė, kad nukentėjusioji eis, o nukentėjusioji nemanė, kad jis važiuos. Pradėjęs važiuoti, pajuto smūgį. Nukentėjusiosios maišas atsidūrė ant kapoto, o ji pati parkrito. Jis sustojo, pakėlė nukentėjusiąją, pasodino į mašiną, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Supranta, kad turėjo praleisti pėsčiąją. Toje vietoje perėjos nėra. Liudytojai sakė, kad nukentėjusioji galėjo būti neblaivi. Atvykus medikams, nukentėjusioji prašėsi išleidžiama, sakė eis namo. Medikai nukentėjusiąją išsivežė. Įvykio metu nelijo, matomumas buvo geras. Įvykis buvo po pietų, šviesiu paros metu apie 12 val. 28 min. Pripažįsta, kad dėl jo klaidos, dėl neatsargumo įvyko eismo įvykis. Jis nedirba, jo pajamos - gaunamas invalidumas apie 400 eurų. Dar gauna išmokas už vaikus. Augina 4 vaikus, mažiausiam - 9 mėnesiai. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiąja. Jis norėjo su nukentėjusiąja susitikti, tyrėjo prašė, kad duotų jam nukentėjusiosios adresą, bet tyrėjas nurodė, kad vyksta tyrimas ir negali duoti adreso. Tyrėjas jam sakė, kad nukentėjusioji pretenzijų neturi, kad ieškinio nereikš. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino žalą, sumokėjo 300 eurų. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 straipsnio, 291 straipsnio tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. C. parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. 12.00 val. atėjo į kavinę „Svaja”, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava. Kavinėje nusipirko maisto išsinešimui. Išėjusi iš kavinės, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, ėjo gatvės kaire puse link parduotuvės „Rimi”. Priėjusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo, pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses ir įsitikinusi, kad kelias yra laisvas ir nėra jokių transporto priemonių, įžengė į važiuojamą kelio dalį, t. y. ėjo per kelią, kuris nebuvo pažymėtas, kaip pėsčiųjų perėja, ir nuo to momento daugiau nieko ji neatsimena. Atsimena tik, kad girdėjo kažkokių žmonių balsus, kad ją partrenkė automobilis. Medikai ją nuvežė į Jonavos ligoninę, po to ji buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur buvo gydoma. Vėliau buvo reabilitacijoje sanatorijoje “Energetikas”, esančioje (duomenys neskelbtini) . Kauno klinikų medikai jai nustatė lengvą galvos smegenų traumą. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į AB „Lietuvos draudimas”, taip pat išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio ji nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 23-26, 27-29).

2019 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Jonavoje, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, dešinėje kelio pusėje stovi automobilis „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 3282/2019(02), nustatyta, kad T. C. konstatuota galvos sumušimas su poodine kraujosruva ir muštine žaizda pakaušio srityje, su dešinės pusės smilkinkaulio, pakauškaulio lūžimu, su nedideliu pakraujavimu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos dangalais, su galvos smegenų sukrėtimu, su galvos smegenų sumušimu be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinės pusės pakaušio sritį, smilkinio sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir dešiniąja galvos puse atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Galvos sumušimas su dešinės pusės smilkinkaulio, pakauškaulio lūžimu, su nedideliu pakraujavimu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos dangalais, su galvos smegenų sukrėtimu, su galvos smegenų sumušimu be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, galvos sumušimas su poodine kraujosruva ir muštine žaizda pakaušio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43-44).??

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. P. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis M. P., būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasekmę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesustojo (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje bei partrenkė per sankryžą ėjusią T. C., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 27 punkto reikalavimus, neatsargiai nesunkiai sutrikdė T. C. sveikatą.

Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę M. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – M. P. nedirba, nustatytas neįgalumas, serga 5 stadijos inkstų nepakankamu, nuolatinai 4 kartus per savaitę atliekamos hemodializės (b. l. 74), kaltinamojo teigimu, jis augina 4 vaikus, mažiausiam - 9 mėnesiai, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (b. l. 97), priklausomybės ligų įskaitoje, 2009 m., 2011 m., 2013 m. gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje, DGN. F10.2-Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas F60.30 - Impulsyvusis tipas, (b. l. 97), teistas du kartus, baustas administracine tvarka du kartus, paskutinį kartą 2017 m. kovo 14 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda sumokėta (b. l. 93-94), nuobaudos nebegaliojančios, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekta parenkant laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę, artimesnę sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam M. P. klausimą, teismas įvertina tai, jog M. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, duomenų apie naujus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nepateikta, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. P. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kuris teismo manymu, padės pasiekti bausmės tikslus.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, ankščiau teistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos negaliojančios, serga 5 stadijos inkstų nepakankamu, nuolatinai 4 kartus per savaitę atliekamos hemodializės, kaltinamojo teigimu, automobilis jam reikalingas vykti į gydymo įstaigą, duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų sukėlęs eismo įvykio, tame tarpe ir tokį, kurio metu būtų sužaloti asmenys, byloje nėra. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nėra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 straipsnio 1, 3 dalyse bei 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios praktikos laikosi ir formuoja aukštesnės instancijos teismas, pavyzdžiui Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 1A-714-290/2015. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam yra netikslingas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam išaiškintina, kad paduodant apeliacinį skundą jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė