- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-10356-752/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04863-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- H. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., N. K., VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. R., N. K., VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas H. Z. 2019-03-20 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto – 3,33 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).
1.1. Pareiškime nurodė, kad pagal 2000 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 15 - ojo notarų biuro notarės A. P., J. R. pardavė, o H. Z. nupirko 3,33 ha žemės sklypą, iš kurio žemės ūkio naudmenos 3,33 ha, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)
1.2. Sutartis per tris mėnesius, kaip to reikalavo tuometiniai įstatymai, nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, todėl pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą.
1.3. Pažymėjo, kad žemės sklypas priklausė J. R. asmeninės nuosavybės teise, jis jį pardavė, gavo sutartą sumą, ir niekuomet į jį nepretendavo. Pareiškėjas yra ūkininkas, dirba žemę, augina pasėlius. Šiuo žemės sklypu pareiškėjas naudojosi iki jį nusipirko ir po pirkimo juo naudojasi iki šiol. Niekas kitas į šį sklypą niekuomet nepretendavo, niekuomet niekam nekilo abejonių, kad šis sklypas priklauso ne pareiškėjui. Sutartis sudaryta gera valia, už žemės sklypą atsiskaityta.
1.4. Pareiškėjui nusipirkus žemės sklypą jis nemanė, kad pats turi įregistruoti šį žemės sklypą tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno rajono gyventojų aptarnavimo biure. Nors sutartis buvo sudaryta keturiais egzemplioriais, tačiau vienas iš jų buvo paliktas Kauno m. 15 - me biure, antras - Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno rajono gyventojų aptarnavimo biure, o likusieji atiduodami sutarties šalims (tai patvirtina 2000-08-29 Sutarties 10 p.). Pareiškėjas gavo savo sutarties egzempliorių, sklypo planą ir manė, kad jau viskas yra padaryta: pinigai sumokėti, sutartis pasirašyta pas notarą ir notaro bus perduota įregistruoti. Dėl teisinio neišprusimo pagal tuo metu galiojusį CK 255 str. pats nesikreipė per tris mėnesius dėl sutarties įregistravimo. Pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo netinkamai suprato kas turi įregistruoti sutartį, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Pareiškėjas pripažįsta, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo paties aplaidumo ir žinių stokos, bet tikrai ne veikdamas tyčia.
1.5. Tik nusipirkus žemės sklypą (vasaros pabaigoj) prasidėjo derliaus nuėmimo darbai, žemdirbiams tai pats darbymetis iki pirmųjų šalnų, todėl greit pasimiršo šio sandorio sudarymas ir pareiškėjas net nepasidomėjo ar atlikti visi veiksmai po sutarties sudarymo (ar įregistruota sutartis). Nuo Sutarties sudarymo šį žemės sklypą nepertraukiamai valdo, disponuoja ir juo naudojasi išimtinai tik pareiškėjas, kaip savo asmenine nuosavybe. T.y. pareiškėjas nors ir žinojo, kad Sutartį reikia įregistruoti, tačiau nesuprato, kad tai reikia padaryti jam pačiam.
1.6. Pažymėjo, kad pareiškėjas šį turtą laikė savu, jį naudojo ir prižiūrėjo, kaip savą. Kol nepanoro šio turto palikti testamentu, kol nesikreipė į notarę, tol ir neišsiaiškino, kad ginčo sklypas registruotas buvusio savininko vardu. Tai sužinojęs pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydamas ginčo sklypą įregistruoti jo vardu pagal notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo Sutartį, tačiau gavo neigiamą atsakymą. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, nes dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją neatitinka LR nekilnojamo turto registro įstatymo 29 str. 2 d. Žodžiu paaiškino, kad reikia atsistatyti praleistą terminą sutarčiai įregistruoti.
1.7. Pareiškėjas negali jokia kitokia tvarka įregistruoti savo nuosavybės teisių į 3,33 ha žemės sklypą, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) kol neatnaujintas terminas sutarčiai įregistruoti.
1.8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. Z. ir jo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, jog 2000 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypą pirko iš R, su juo pilnai atsiskaitė. Nuo įsigijimo dienos žemę laikė savo turtu, ją dirba iki šiol. Neprisimena, kad pirkimo – pardavimo sutartį tvirtinusi notarė būtų išaiškinusi, kad sutartį VĮ Registrų centre turi įregistruoti jis. Į šią sutarties nuostatą jis nesigilino, manė, kad jau viskas sutvarkyta, apie sutartį greitai pamiršo, nes jis ūkininkauja, turi apie 40 ha žemės, turi daug darbų. Šiuo metu norėtų šį žemės sklypą perleisti dukrai, tačiau negali tai padaryti, nes paaiškėjo, jog žemė liko registruota buvusio savininko vardu, o VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kadangi yra praleistas terminas įregistravimui. Todėl prašo atnaujinti praleistą terminą sutarčiai įregistruoti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvęs žemės sklypo savininkas J. R. mirė prieš 18 m., ji yra buvusio savininko našlė. Jai yra žinoma, kad vyras pardavė jam priklausiusį žemės sklypą pareiškėjui, gavo iš jo pinigus, kadangi lydėjo sutuoktinį pas notarą. Žino, kad jos sutuoktinis po pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo jokių pretenzijų pareiškėjui neturėjo. Ji, kaip buvusio savininko teisių perėmėja, neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkinamas.
3. Suinteresuotas asmuo N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra buvusio žemės sklypo savininko J. R. dukra. Jai taip pat yra žinomos žemės sklypo perleidimo pareiškėjui aplinkybės, jos tėvas žemės sklypą pardavė, gavo pinigus, pretenzijų neturėjo. Sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas sutartį įregistruoti.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į 3,33 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r., registruotos J. R., t. y. pardavėjui. Dėl to nuosavybės teisė į 3, 33 ha žemės sklypą, atsiradusi pagal notaro tvirtintą ir neįregistruotą įstatyme nustatytu terminu Sutartį, galėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre, tik atnaujinus jos įregistravimo terminą. Registrų centras neturi kompetencijos vertinti, ar Sutarties įregistravimo terminas šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašo civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant Registrų centro atstovui ir sprendimą šioje byloje priimti Teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra privati žemė. Teismui atmetus pareiškimą, minėtas žemės sklypas atitektų J. R. teisių perėmėjams, o ne Valstybei. Dėl šios priežasties bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, kaip valstybinės žemės patikėtiniui. Teismui nusprendus atnaujinti terminą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2000-08-29 pirkimo – padavimo sutartį, kuria J. R. pardavė, o Pareiškėjas nusipirko 3,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš rašytinės bylos medžiagos ir pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas H. Z. pagal 2000 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo Sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 15 - ojo notarų biuro notarės A. P., iš J. R. nupirko 3,33 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)
8. Teismas pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 1964 m. Civilinio kodekso (toliau - CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnis numatė, kad visi žemės sandoriai turi būti registruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.
9. Tačiau ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo sudarytam, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam sandoriui, taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
10. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privaloma teisinė registracija nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-114/2009).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2002; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.
12. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą 2000 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo Sutarčiai įregistruoti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, sutartis buvo sudaryta keturiais egzemplioriais, vienas iš jų buvo paliktas Kauno m. 15 - me biure, antras - Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno rajono gyventojų aptarnavimo biure, o likusieji atiduodami sutarties šalims (tai patvirtina 2000-08-29 Sutarties 10 p.). Pareiškėjas gavo savo sutarties egzempliorių, sklypo planą ir manė, kad jau viskas yra padaryta: pinigai sumokėti, sutartis pasirašyta pas notarą ir notaro bus perduota įregistruoti. Dėl teisinio neišprusimo pareiškėjas netinkamai suprato kas turi įregistruoti sutartį, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė ne veikdamas tyčia, o dėl žinių stokos. Akivaizdu, kad pareiškėjui sandorio sudarymo metu nebuvo išsamiai išaiškinta, jog jam tenka prievolė sutartį įregistruoti, taip pat neišaiškintos ir teisinės registracijos pasekmės, numatytos 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje. Kaip matyti, pareiškėjas laikė, kad sutartis yra galiojanti, nes pilnai įvykdyta: bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo naudojasi minėtu žemės sklypu kaip teisėtas savininkas, buvęs žemės sklypo savininkas ir jo įpėdinės jokių pretenzijų pareiškėjui neturėjo ir neturi, palikėjas yra sumokėjęs pardavėjui pagal Sutartį įsigyto žemės sklypo kainą, faktiškai valdė nupirktą žemės sklypą, juo naudojosi nuo Sutarties sudarymo momento iki šiol. Per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo niekas neginčijo jo teisių į nupirktą žemės sklypą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartis nebuvo pareiškėjo įregistruota per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
13. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
14. Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento.
15. Atsižvelgiant į šias ir kitas paminėtas aplinkybes, teismas vertina, kad netenkinus pareiškimo būtų pažeistos pareiškėjo H. Z. konstitucinės teisės į nuosavybę, kadangi pareiškėjas niekaip kitaip, kaip tik termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimu, šių teisių ginti negali. Pirkimo –pardavimo sandoris buvo sudarytas laisva valia, pagal jį atsiskaityta, iki šiol jokio ginčo dėl sklypo priklausomybės kilę nebuvo, pareiškėjas juo naudojasi kaip savu. Pažymėtina ir tai, kad buvusio žemės sklypo savininko įpėdinės sutinka, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.
16. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu šalių pateiktus paaiškinimus, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėjas H. Z. terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį VĮ Registrų centre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sutarties įregistravimo atnaujintinas.
17. Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistinos 12,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto – 3,33 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,60 Eur (dvylika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.