Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB“ bankas, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad teismas, skundžiama nutartimi pakartotinai nurodydamas duomenų seką iš vykdomosios bylos Nr. 0005/17/00950 apie neįvykusias V. J. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes, praleido ir neįvertino nutartyje nurodytų 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtų pirmųjų varžytynių Nr. 142007 ir jų teisinės reikšmės, apsiribodamas tik 2017 m. kovo 23 d. antstolės B. T. paskelbtų pirmųjų varžytynių Nr. 151885 konstatavimu, nors 2017 m. kovo 23 d. varžytynės buvo ne pirmosios, o pirmosios pakartotinės. Mano, jog dėl to pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir nepagrįstai neįvertino, kad antstolė B. T. 2018 m. gegužės 15 d. antrą kartą paskelbdama pirmąsias pakartotines, o ne antrąsias varžytynes viršijo jai įstatymu suteiktą kompetenciją, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Atskiruoju skundu, be kitų reikalavimų, prašoma prie bylos pridėti naujus įrodymus – 2017 m. rugsėjo 27 d. AB SEB banko raštą Nr. 01.10.03-783 bei išrašą iš internetinio puslapio www.evarzytines.lt. Nurodė, kad ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti taikomi formaliai ir panaudoti prieš sąžiningus proceso dalyvius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš pateikto AB SEB banko rašto matyti, jog pareiškėjas šį raštą turi nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Procesas pagal pareiškėjo skundą buvo pradėtas 2018 m. birželio 6 d., tai reiškia, jog minėtą raštą pareiškėjas turėjo daug anksčiau, nei buvo pradėtas procesas, o argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, pareiškėjas nenurodė. Analogiška situacija nustatyta ir su išrašu iš internetinio puslapio www.evarzytines.lt., todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pridėti pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

13. Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija). Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis).

14. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui (CPK 716 straipsnio 1 dalis). CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse (CPK 719 straipsnio 2 dalis). CPK 721 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, jog antstolė neteisėtai trečią kartą paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytynes, kadangi, pareiškėjo nuomone, antstolė privalėjo skelbti ne pirmąsias pakartotines, tačiau antrąsias varžytynes, kuriose būtų pardavinėjamas V. J. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės Nr. 142007, tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-17427 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi išieškotojas atsisakė perimti jam perduodamą turtą, antstolė 2018 m. kovo 23 d. paskelbė pirmąsias pakartotinės varžytynes Nr. 151885 (CPK 719 straipsnio 2 dalis, 721 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog 2018 m. gegužės 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-12179 dėl 2018 m. kovo 23 d. varžytynių paskelbimo neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi išieškotojas atsisakė perimti jam perduodamą turtą, antstolė CPK 719 straipsnio 2 dalies bei 721 straipsnio 2 dalies pagrindu 2018 m. gegužės 15 d. antrą kartą paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 154247.

16. Kaip nustatyta šios nutarties 14 punkte, CPK imperatyviai nurodyta, jog jeigu antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, o išieškotojas atsisako perimti jam perduodamą iš varžytynių pardavinėtą turtą, antstolis ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos skelbia pakartotines varžytynes. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju nenumatė galimybės antstoliui pasirinkti varžytynių vykdymo tvarkos, todėl jis privalėjo skelbti pakartotines varžytynes. Nors atskiruoju skundu yra akcentuojama, kad antstolis negalėjo trečią kartą skelbti pirmųjų varžytynių, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju konstatuoja, jog nei civilinio proceso įstatyme, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kiek kartų gali būti skelbiamos pirmosios pakartotinės varžytynės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolė nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių varžytynių vykdymo tvarką.

17. Civilinio proceso įstatymas aiškiai apibrėžia, kada turi būti skelbiamos antrosios varžytynės. CPK 719 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (CPK 721 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog antstolis turi pareigą skelbti antrąsias varžytynes tik tuo atveju, jei pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, o išieškotojas atsisakė perimti jam perduodamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustato, jog byloje nėra ginčo, jog tiek 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtos pirmosios turto varžytynės Nr. 142007, tiek 2018 m. kovo 23 d. paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 151885 buvo paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, todėl darytina išvada, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 719 straipsnio 1 dalį ir CPK 721 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai, kad antstolė privalėjo skelbti ne pirmąsias pakartotines varžytynes, o antrąsias varžytynes, teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.