Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. I1-7443-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
I1-7443-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01489-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7443-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01489-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-03-02 iki 2021-03-04 buvo kalinamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad kameroje trūko gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl pareigūnai, užeinantys į kamerą ir stebintys nuteistuosius pro stebėjimo langelį duryse, galėjo matyti pareiškėją besinaudojantį tualetu. Be to, tualetas buvo tupiamas, kas sukėlė daug nepatogumų. Nurodė, kad kameroje trūko oro ir dienos šviesos. Paaiškino, kad nuolat vartoja vaistus, tačiau skubi medicininė pagalba nebuvo suteikiama. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-11) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-03-02 iki 2021-03-04 kamerų tipo patalpoje buvo kalinamas vienas. Kadangi kameros plotas buvo 4,31 kv. m, visas šis plotas teko pareiškėjui. Kameroje nėra atskiros sanitarinio mazgo patalpos, tačiau, kaip minėta, kameroje nebuvo kitų asmenų, kurie galėtų pareiškėją stebėti. Visose kamerose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Pataisos namų Turto valdymo skyriaus specialistai reguliariai atlieka patalpų patikrinimą ir, esant poreikiui, atlieka einamuosius remonto, gedimų šalinimo darbus. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje nuo 2021-03-02 iki 2021-03-04.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte reglamentuota, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021-03-02 iki 2021-03-04 buvo kalinamas Marijampolės PN laikino sulaikymo kameroje Nr. 9 (b. l. 12-13), kurios plotas – 4,31 kv. m (b. l. 14). Byloje nėra ginčo, kad šioje kameroje pareiškėjas kalėjo vienas, be to, pats pareiškėjas pateikė į bylą savo braižytą kameros planą, kuriame nurodė, jog patalpos bendras plotas – 4,5 kv. m (b. l. 3). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo gyvenamojo ploto atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl kitų įrenginių (sanitarinio mazgo) užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skundėsi, jog tualetas kameroje buvo tupiamas, be to, neatskirtas nuo likusios patalpos.

Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas visų pirma pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas pataisos įstaigų sanitariniuose mazguose gali būti ir tupiamas (10.4 p.). Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, iš kurių matyti, jog žema sienele atskirtas tualetas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., 2012-05-10 sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas neteigė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog sanitarinis mazgas ginčo kameroje buvo visiškai atskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl teismas pripažįsta pareiškėjo teisės į privatumo užtikrinimą pažeidimą. Nors pareiškėjas šioje kameroje kalėjo vienas, sanitariniam mazgui esant neizoliuotam nuo likusios patalpos, pareiškėją galėjo stebėti į kamerą užeinantys pareigūnai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose trūko vėdinimo, buvo nepakankamas apšvietimas.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.).

Byloje nėra ginčo, kad kameroje Nr. 9 langas buvo įrengtas, pats pareiškėjas šią aplinkybę nurodė skunde, tą patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktas Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas (b. l. 28). Kadangi teisės aktuose nėra reglamentuojamas natūralios dienos šviesos koeficientas gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, nepakankamo dienos šviesos kiekio, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kamerų tipo patalpose Marijampolės PN yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 16-27), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu dėl vėdinimo neužtikrinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad reikėjo ilgai kviesti medicinos darbuotoją, kad jis ateitų į kamerą. Suprastina, jog pareiškėjas skundžiasi dėl skubiai nesuteiktos medicininės pagalbos, tačiau minėtus skundo teiginius teismas vertina kaip abstrakčius ir nekonkrečius. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių sveikatos sutrikimų pageidavo gauti medicininę pagalbą, nepaaiškino, kokios pasekmės jam kilo dėl galimo vėlavimo ją suteikti, nenurodė, kurią dieną ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko. Be to, iš skundo turinio suprastina, jog medicinos darbuotojas pas pareiškėją atvyko. Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl medicininės pagalbos nesuteikimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar psichologą (b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo laikotarpis buvo itin trumpas – dvi paros, per kurias pareiškėjas kameroje kalėjo vienas, taigi, jo negalėjo stebėti kiti nuteistieji. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kaip teigiama, didelio masto neturtinę žalą.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021-03-02 iki 2021-03-04, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė