Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. 1993 m. liepos 29 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, E. K. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J. (mirusiu 2008-10-06), dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas sau turtinės naudos – R. J. jam pažadėto piniginio atlygio, kartu su R. J. tyčia užvyniojo nenustatytą daiktą nukentėjusiajam V. K. ant kaklo ir jį suspaudė, nuo ko V. K. netrukus įvykio vietoje mirė ir taip tyčia nužudė V. K..

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1993 m. liepos mėnesį kartu su R. J. tyčia nužudė V. K.. Jis buvo pažįstamas su R. J.. Pastarasis draugavo su A. K. (mergautinė pavardė K.). R. J. jam pasiskundė, kad L. K. sugyventinis – nukentėjusysis V. K. priekabiauja prie A., muša pastarosios motiną. Jį įtikino, kad nukentėjusysis yra blogas žmogus, be to, R. J. pažadėjo už V. K. nužudymą atsilyginti pinigais, todėl sutiko bendrai veikdamas su R. J. nužudyti V. K.. Jiedu nesitarė, kada konkrečiai įvykdys šį ketinimą. 1993 m. liepos mėnesį pas jį į (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu dirbo, atvyko R. J. su nepažįstamu vyru, žalios spalvos VAZ markės automobiliu. R. J. paprašė kartu su juo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kur gyveno V. K.. Važiuojant automobilyje jis ir R. J. gėrė degtinę, apsvaigo. Automobilį vairavo nepažįstamas vyriškis. Jiedu su R. J. sodyboje rado V. K.. R. J. pakvietė V. K. važiuoti į (duomenys neskelbtini) remontuoti televizorių. V. K. pasiėmė įrankius plastmasinėje dėžutėje, užrakino namą ir įsėdo į automobilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jau trise vėl gėrė degtinę. Atvažiavo į E. K. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu gyveno G. J. su žmona V. ir pastarosios motina. R. J. parodė televizorių, kurį reikėjo remontuoti, o po to jis, R. J., V. K., G. J., V. J. gėrė alkoholinius gėrimus. R. J. turėjo atsivežęs apie tris butelius degtinės. Išgertuvių metu R. J. jam pasakė, kad reikia V. K. išvilioti į ūkinį pastatą ir „nudaigoti“, tai yra nužudyti. Jis sutiko bendrininkauti, tačiau iš karto jiedu neaptarė, kokiu būdu nužudys V. K.. Iš karto po judviejų pokalbio, temstant, R. J. pasikvietė V. K. apžiūrėti ūkinio pastato ir jiems atėjus prie ūkinio pastato, jis atsistojo V. K. iš kairės pusės, o R. J. iš dešinės pusės. Paėjus apie metrą nuo durų, R. J. pro V. K. nugarą perdavė jam vieną laido ar kietos virvės galą, o kitą galą pasiliko kairėje rankoje R. J. ir tuo pačiu momentu R. J. staiga užnėrė kilpą V. K. ant kaklo, ir abu vienu metu smaugvirvės galus traukė kiekvienas į save. Taip darė kurį laiką, kol V. K. sukniubo ant pilvo. Laikė įtempę laidą tol, kol K. nebejudėjo. Nužudytąjį patraukė nuo durų į dešinę pusę iki sienos ir paliko ūkiniame pastate, ant grindų. Laidas ar virvė buvo apie 1,5 m ilgio, mažiau negu 1 cm skersmens. Po V. K. nužudymo R. J. pasišalino iš sodybos, o jis sugrįžo į namo vidų ir apie nužudymą papasakojo G. J.. Iš pastarojo elgesio ir reakcijos suprato, kad pastarajam ši žinia nesukėlė nuostabos, todėl jiedu tarėsi, kur paslėpti lavoną, gėrė alkoholinius gėrimus, po to miegojo. Tos pačios dienos rytą, apie 04.00 – 05.00 val., jis ir G. J. suvyniojo V. K. lavoną į brezentinį rudos spalvos, maždaug 2 x 1,5 m dydžio, audinį, kurį aprišo tuo pačiu laidu, kuriuo pasmaugė nukentėjusįjį ir užsidėję lavoną ant pečių, dviese nunešė į mišką ir įmėtė į duobę iškastą apvalios formos, apie 1,5 m gylio ir 2 m. pločio duobę. Po to sugrįžę į sodybą, paėmė du kastuvus ir sugrįžę prie duobės užkasė lavoną. Nukentėjusysis V. K. avėjo rudos spalvos suvarstomus batus, mūvėjo pilkos spalvos kelnes, vilkėjo marškinius šviesiai pilkos spalvos, užsegamus priekyje, šviesiai pilkos spalvos striukę su užtrauktuku. Be to, nukentėjusysis turėjo elektroninį laikrodį metaline apyranke, kurį paliko ant lavono rankos. Iš R. J. jokio atlygio negavo nors apie tai kalbėjo. Jis dalyvavo nužudant V. K. dėl piniginio atlygio, įkalbėtas R. J., kad nukentėjusysis yra blogas žmogus. Konkreti pinigų suma jam nebuvo pažadėta, tačiau R. J. pasakė, kad per jį atsiskaitys moterys gyvenančios su nukentėjusiuoju, tai yra, kad jį turės perduoti V. K. sugyventinė L. ir pastarosios dukra A.. Jis manė gausias 2000 litų pinigų sumą. Taip jam atrodė ir tokios pinigų sumos tikėjosi. Jis suprato, kad dėl bendrininkavimo nužudant nukentėjusįjį buvo girdomas alkoholiniais gėrimais, nereikėjo mokėti už juos. Kad nužudys nukentėjusįjį, žinojo nuo to momento, kai nukentėjusįjį V. K. vežėsi automobiliu į įvykio vietą. Blaivas nebūtų dalyvavęs nusikaltimo padaryme.

Kaltinamasis A. J. apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad iki nužudymo R. J. pažadėjo už dalyvavimą tyčia nužudant V. K. atsilyginti, tačiau atlygio neapibrėžė. Atlygį jis suprato kaip piniginę 2000 litų sumą. Jis nusikaltimą padarė tik dėl materialinio atlygio. Iš pokalbio su R. J. suprato, kad šį atlygį už nužudymą R. J. dar turės iš kažko gauti. Jis manė, kad jį turės perduoti V. K. sugyventinė L. ir pastarosios dukra A. Kai susitarė su R. J., kad nužudys V. K. ir kad jam už tai bus sumokėta, tuo pačiu metu aptarė ir dėl nusikaltimo padarymo datos bei būdo, kad V. K. pasmaugs. Ši vieta buvo pasirinkta todėl, kad ten tuo metu gyveno R. J. brolis G. ir kad nusikaltimo padarymui tai buvo gera vieta - buvo atokesnė sodyba ir aplink augantis miškas. Susitikti su R. J. buvo sutaręs iš anksto (duomenys neskelbtini). Buvo iš anksto suplanavę, kad po nužudymo R. J. negrįš į namo vidų, kad moterys galvotų, jog R. J. ir V. K. kartu išvažiavo. Praėjus trims dienoms po nusikaltimo padarymo jis susitiko su R. J. pastarojo namuose ir pats pradėjo pokalbį apie atsiskaitymą. R. J. sakė nesikišti, kalbėjo, kad jis viską sutvarkys. Praėjus dar kuriam tai laikui po padaryto nusikaltimo, galimai po metų, kai R. J. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), vėl klausinėjo pastarojo apie atlygį. R. J. tikino, kad jis pinigus gaus ir kad jam reikia tik susirasti Laimą. Pinigų iš R. J. negavo (T. 6 b.l. 7-10,13-21, 22-23, 25-43).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. J. paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes įvykio vietoje, tai yra, parodė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su R. J. 1993 m. liepos mėnesį nužudė V. K., manekeno pagalba pademonstravo nužudymo mechanizmą bei parodė vietą miške 152,5 m atstumu nuo ūkinio pastato, kur anksčiau iškastoje duobėje užkasė V. K. lavoną (T.6 b.l. 44-62).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad nukentėjusysis V. K. buvo jo tėvas. Tėvas šeimą paliko maždaug 1986-1987 metais išvykdamas su L. K. gyventi į (duomenys neskelbtini). Lankydamasis tėvo naujoje šeimoje, buvo pastebėjęs konfliktų tarp tėvo ir L. K.. L. K. skundėsi, kad V. K. ją mušdavo. Apie tai, kad jo tėvas dingo, sužinojo žiūrėdamas televizijos laidą. Apie tai, kad tėvas buvo nužudytas, kad ieškomas, bet nerandamas nukentėjusiojo kūnas, jis sužinojo iš žurnalistų. Jis prašė priteisti 2910 litų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Jis turėjo 730 išlaidų dėl nukentėjusiojo V. K. laidotuvių, gedulingi pietūs 400 Lt, kelionės išlaidos. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl tėvo pradingimo.

Nukentėjusysis N. K. parodė taip pat, kaip ir nukentėjusysis V. K.. Jis taip pat prašė priteisti 2910 litų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Jis turėjo 730 išlaidų dėl nukentėjusiojo V. K. laidotuvių, gedulingi pietūs 400 Lt, kelionės išlaidos. Jis taip pat patyrė išgyvenimus dėl tėvo pradingimo.

Nukentėjusioji J. B. parodė analogiškai. Ji neprieštaravo dėl V. K. ir N. K. civilinių ieškinių. Be to, ji parodė, kad apie 2005 metus iš L. K. sužinojo, jog nukentėjusysis – buvęs jos vyras buvo išvežtas iš namų kažkokių vyrų automobiliu. Pastaroji prašė nutraukti vyro paieškos bylą.

Liudytojas G. J. parodė, kad jo brolis R. J. mirė 2008 metais. A. K. buvo R. J. draugė. Nukentėjusįjį V. K. matė, kai šis 1993 m. liepos mėnesį atvyko pas jį į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kartu su A. J. ir R. J.. R. J. pristatė V. K. kaip draugą bei nurodė, kad jis yra A. K. patėvis. V. K., A. J. ir R. J. jo namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis su žmona kitoje patalpoje žiūrėjo televizorių. Ryte, apie 05.00 val., jį prižadino kaltinamasis A. J. ir nusivedęs į ūkinį pastatą, jo viduje dešinėje pusėje už mūrinės sienos, ant grindų, parodė gulintį V. K. lavoną. Buvo akivaizdu, kad V. K. pasmaugtas, nes ant jo kaklo matė užvyniotą vielą. Kaltinamasis A. J. paprašė padėti užkasti lavoną ir paaiškino, kad nukentėjusįjį nužudė kartu su R. J.. Kaltinamasis paaiškino, kaip nužudė V. K., tai yra, kad kaltinamasis su R. J. pakvietė nukentėjusįjį parodyti ūkinį pastatą, įėjus į ūkinį pastatą, kažkuris iš jų užnėrė iš už nugaros vielos kilpą nukentėjusiajam ant kaklo ir dviese pasmaugė. Jis su kaltinamuoju kartu pernešė lavoną į didesnę ir šviesesnę patalpą, ir suvyniojo į rudai žalios spalvos 2x2 metrų dydžio automobilio priekabos uždangalą. Nuo lavono kaklo vielos nenuėmė. Suvyniotą lavoną dviese su J. nešė į mišką ir užkasė 1,5 m, apie 2 m ilgio ir apie 1,5 m pločio, maždaug stačiakampio formos duobėje, kuri buvo iškasta anksčiau raugui slėpti, gaminti naminei degtinei. Tą pačią dieną savo sodybos kieme sutikti R. J. ir kaltinamasis paprašė niekam nepasakoti apie nužudymą. R. J. pasakojo, kad jis kartu su kaltinamuoju A. J. nužudė V. K., nes pastarasis mušdavo L. K. ir jos jaunesnį sūnų, priekabiaudavo prie L. dukrų. Iš pasakojimo suprato, nužudyti nukentėjusįjį iniciatorius buvo R. J..

Liudytojas G. J. 2009-09-09 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei vietą jame, kur 1993 m. liepos mėnesį matė gulintį V. K. lavoną. Manekeno pagalba pademonstravo lavono išnešimo iš patalpos aplinkybes bei parodė vietą miške, 169 m atstumu nuo ūkinio pastato, kur anksčiau iškastoje duobėje kartu su kaltinamuoju A. J. užkasė V. K. lavoną (T.5 b.l. 66-80).

Liudytoja V. J. parodė, kad jai buvo žinoma, jog R. J. draugavo su mergina A.. Kartą lankėsi jos gyvenamojoje vietoje 1993 metų rugsėjo mėnesį. R. J. pasakojo, kad jo draugės A. patėvis prie jos priekabiaudavo, tai yra, apsikabindavo, liesdavosi prie kojų ir sėdmenų. R. J. tai pasakojo su įniršiu, sakydavo, kad už tai jį reikia primušti. Panašiai kalbėdavo ir kaltinamasis A. J.. Pastarasis sakė sužinojęs tai iš R. J. Kartą į jos sodybą buvo atvykęs meistras kartu su R. J. ir kaltinamuoju. Meistras televizorių remontavo kambaryje. Tą dieną A. J. jai pasirodė kažkoks paslaptingas, įsitempęs, dažnai į kiemą kviesdavosi pasikalbėti tiek R., tiek G. J.. Jie kažką tarpusavyje šnabždėdavosi. Kitos dienos rytą, ji ir mama pasigedo televizoriaus meistro. G. J. pasakė, kad meistras išvažiavo. Jos sodybos ūkiniame pastate buvo kastuvų, įvairios vielos ritinių, brezentinis audinys pilkai žalios spalvos specialiai pasiūtas lengvajam automobiliui uždengti. Ji miške, (duomenys neskelbtini), dalyvavo kasant duobę raugui ir naminei degtinei laikyti.

Liudytoja V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 1993 metais buvo laikomi E. K. priklausantys įvairios paskirties laidai, kabeliai, brezentiniu audeklu uždengti įrankiai, bei vietą miške 183 metrų atstumu nuo šulinio, kurioje buvo mačiusi iškastą duobę (T.3 b.l. 58-62). V. J. nurodytoje vietoje 2009-10-13 įvykusioje įvykio vietos apžiūroje rasti skeletuoti žmogaus palaikai (T.1 b.l. 26-38).

Liudytoja L. K. parodė, kad jos dukra A. bendravo su R. ir G. J.. V. K. aštuonerius metus buvo jos sugyventinis. Gyvendami kaimynystėje, bendrabutyje, jiedu susipažino ir nutarę gyventi kartu, išvyko (duomenys neskelbtini). Pradžioje bendro gyvenimo jiedu sutarė gerai, tačiau vėliau jis ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. 1993 m. liepos mėnesį, maždaug dvi savaitės iki V. K. dingimo, su pastaruoju susibarė. Konflikte dalyvavo jos dukra A., kuri akmeniu sudavė V. K. į galvą ir jį sužalojo. Dėl ko pastarajam teko gydytis ligoninėje. Vėliau jis gyveno pas kitus asmenis, o galiausiai vėl sugrįžo pas ją. Santykiai su V. K. pamažu šlijo, norėjo su juo išsiskirti, tačiau sugyventinis nenorėjo išeiti iš namų, reikalavo savo turto dalies. 1993 m. liepos 29 dieną V. K. negrįžo į namus. Šią datą ji buvo užsirašiusi. Ji kreipėsi į policiją, dėl kurio buvo pradėta V. K. kaip dingusio be žinios paieškos byla. Kol nepamatė TV laidos „Kriminaliniai tyrimai“, nieko nežinojo apie V. K. mirties aplinkybes. Jos dukra A. tik kažkada vėliau yra pasakiusi, kad V. K. yra prašęs leisti paliesti jos krūtis. Ji to nepastebėjusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad tokių aplinkybių, jog V. K. būtų priekabiavęs prie dukros A., nežino, to niekada ji nematė ir pati dukra nieko nesakė (4 t., b.l. 71-73).

Liudytoja A. K. parodė analogiškai. Be to, ji parodė, kad G. ir R. J. pažinojo, su R. J. keletą mėnesių bendravo artimiau. Nukentėjusysis V. K. buvo neištikimas ir mušdavo jos mamą. Mušdavo ją ir kitus šeimos narius, tačiau ji nepasiduodavo, padėdavo apsiginti ir motinai. Yra buvę atvejų, kai patėvis – nukentėjusysis yra prašęs paliesti krūtis. Todėl ji galėjusi pasiskųsti R. J., tačiau to neatsimena. Kai V. K. buvo dingęs, pas ją buvo atvažiavęs girtas R. J., kuris pasakė, kad jos patėvio nėra ir kad pakas ją taip pat.

Liudytoja S. A. parodė, kad 2009 m. jos brolį A. J. išsivežė policijos pareigūnai. Sugrįžo į namus A. J. jai papasakojo, kad maždaug prieš 13-14 metų jis kartu su R. J. pasmaugė su laidu ar virve žmogų, o lavoną užkasė kažkur miške kitą dieną. Minėjo, kad neprisimena vietos, kur užkasė lavoną. A. J. paaiškino, kad nužudė vyriškį pagal kažkieno užsakymą, tikėdamasis gauti piniginį atlygį. Kaltinamajam pinigus turėjo duoti R. J., o pastarajam kažkokia moteris. Kaltinamasis išgyveno dėl padaryto nusikaltimo.

Liudytoja U. J. parodė, kad apie žmogžudystę žino tik iš televizijos laidos „Kriminaliniai tyrimai“, girdėjo kaltinamojo A. J. pasakojimą. Jos sūnūs R. J. ir G. J. jai nieko apie tai nepasakojo. Iki R. J. savižudybės ji išgertuvių metu nugirdo pastarojo ir kaltinamojo A. J. pokalbį apie kažkokios skolos atsiėmimą. Jai paklausus, apie kokią skolą kalbama, pastarieji nepaaiškino.

Liudytojas H. S. parodė, kad dirbant jam apylinkės inspektoriumi ir aptarnavus (duomenys neskelbtini) ne kartą pagal iškvietimą vyko pas L. K. ir V. K., kadangi jie nesutardavo, tarp jų vykdavo šeimyniniai konfliktai. Tačiau jam neteko girdėti nusiskundimų, kad V. K. būtų seksualiai priekabiavęs prie L. K. dukters. L. K. kreipėsi į jį, pranešdama, kad V. K. dingo. Todėl buvo pradėta V. K., kaip dingusio be žinios, paieškos byla.

Liudytoja I. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno K. šeima. Prieš daug metų kaime sklandė gandas, kad K. sodyboje buvo užkastas lavonas. Kas taip kalbėjo, nebeatsimenanti.

Liudytojas S. J. parodė, kad jis dalyvavo žurnalistiniame tyrime tikrinant anoniminę informaciją apie V. K. nužudymą. Nuvyko pas kaltinamąjį A. J., kuris pagal turimą informaciją galėjo dalyvauti nužudant V. K.. Kaltinamasis A. J. papasakojo nužudymo aplinkybes, tai yra, kad V. K. jis nužudė dėl atlygio, kurį turėjo gauti trijulė asmenų. Pastarasis aiškinio, kad atlygio gavimo klausimą turėjo išspręsti R. J. ir tuomet su visais pasidalinti gautus pinigus. Jis minėjo V. K. sugyventinę ir jos dukrą, tačiau nieko konkretaus apie kiekvieną jis neminėjo. A. J. papasakojo ir apie nužudymo mechanizmą, tai yra, kad V. K. buvo pasmaugtas daiktu, panašiu į elektros laidą ir kad šiuos konkrečius veiksmus atliko A. J. ir R. J.. Kitą dieną A. J. ir G. J. kūną užkasė maždaug 200 metrų atstumu nuo sodybos iš anksto apsižiūrėtoje, jau seniau iškastoje duobėje. Kaltinamasis užkasimo vietos surasti negalėjo, nors kartu jiedu ieškojo miške. Kaltinamasis teisinosi, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, o ir vietovė po daug metų pasikeitusi.

Iš 2009-03-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta - apleista sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) bei miško teritorijoje prie tako iškastos trys duobės (T.1 b.l. 6-9).

Iš 2009-03-17 vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta - (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje, 154,5 m atstumu nuo monolitinio ūkinio pastato prie tako iškasta 5 metrų ilgio, 4,5 m pločio duobė (T.1 b.l. 10-12).

Iš 2009-03-27 vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta - (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje, 79 m atstumu nuo monolitinio ūkinio pastato prie tako iškasta 6 metrų ilgio, 4,5 m pločio duobė (T.1 b.l. 13-15).

Iš 2009-09-15 vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta - Dumsiškių k., Dumsių sen., Jonavos r., miško teritorijoje, 158,2 m atstumu nuo monolitinio ūkinio pastato prie tako iškastos dvi duobės (T.1 b.l. 21-25).

Iš 2009-10-13 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas monolitinis ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 245 metrų atstumu nuo pastato miško teritorijoje prie keliuko iškasta duobė, kurioje rasti pilnai skeletuoti žmogaus palaikai. Iš įvykio vietos paimta: pilnai skeletuoti žmogaus palaikai kartu su buvusiais daiktais bei drabužių fragmentais (T.1 b.l. 26-38).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-O 98/09 (01) matyti, kad tiriamieji kaulai priklauso vyriškos lyties individui, kurio biologinis amžius mirties metu buvo apie 46+5 metai, o ūgis apie 166-168 cm. Mirties priežastis nenustatyta. Galimas palaidojimo laikas 5-20 metų (T.1 b.l. 42-52).

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 447/09 (01) matyti, kad 2009-10-13 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rajone miške rasti pilnai skeletuoti žmogaus palaikai yra V. K. ir N. K. tėvo palaikai su 99,999% tikimybe (T.1 b.l. 57-62).

Iš 2009-11-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2009-10-13 rasti įvykio vietoje kartu su žmogaus palaikais daiktai: drabužių ir audeklo fragmentai, laikrodis, avalynė bei kabelis (T.1 b.l. 64-72).

Iš 2009-03-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2009-03-25 liudytojas E. K. atpažino A. J., kaip asmenį, jam žinomą „Kurmio“ pravarde ir jam apie pusmetį talkinusį sodyboje (T.3 b.l. 80-81).

Iš 2009-05-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame įrašytas įrašas su A. J. pasakojimais žurnalistams apie nusikaltimo padarymą. Užfiksuota, kad 34:19 min. trukmės įraše pavadinimu „Žudikas1“ 10:10 min. laike A. J. pasakoja apie atlygį už V. K. nužudymą (T.3 b.l. 35-38).

Iš 1993-09-13 protokolo pareiškimo apie dingusįjį be žinios kopijos matyti, kad apie V. K. dingimo aplinkybes pranešė L. K.. Blanko anketoje apie dingusiojo asmens kodą bei paso duomenis nurodyta - pasas LV531676 LTU 1993-07-13 (T.1 b.l. 97-98).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Migracijos poskyrio 2009-04-17 rašto Nr. 10-88-7-S matyti, kad V. K. išduotas LR piliečio pasas Nr. LV531676, kurį V. K. atsiėmė 1993 m. rugsėjo 2 d. (T.1 b.l. 74-76).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. K. nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (T.3 b.l. 82-86).

Iš 2010-03-18 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta L. K. Lietuvos Taupomojo banko (duomenys neskelbtini) taupomoji (investicinių čekių) knygelė, pateikta 2009-12-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. K. (T.4 b.l. 44-48).

Iš Kauno rajono Babtų seniūnijos mirties įrašo matyti, kad buvo įregistruotas R. J. mirties faktas 2008 m. spalio 6 d. ( 5 t., b.l. 123).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. 1993 m. liepos 29 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, E. K. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J. (mirusiu 2008-10-06), dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas sau turtinės naudos – R. J. jam pažadėto piniginio atlygio, kartu su R. J. tyčia užvyniojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą nukentėjusiajam V. K. ant kaklo ir jį suspaudė, nuo ko V. K. netrukus įvykio vietoje mirė ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė V. K..

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p.).