- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- A8.-444-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00284-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2018-02-03, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų aprūpinimo agentu, atsakingu už prekių bei eksporto lydinčiojo dokumento (ELD) (duomenys neskelbtini) pateikimą muitinės įstaigai pakrovai į laivą „A. R.“, pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, nepateikė prekių siuntos muitinei ir eksporto lydinčiojo dokumento, pakrovė prekes į laivą be muitinės leidimo. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Teismo posėdžio metu E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, labai gailėjosi dėl to, paaiškino, kad klaida įvyko iš dalies dėl nežinojimo, iš dalies dėl klaidingo susidariusios situacijos vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be E. S. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-03-08 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė.
Taigi nekyla abejonių, jog E. S. 2018-02-03, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų aprūpinimo agentu, atsakingu už prekių bei eksporto lydinčiojo dokumento (duomenys neskelbtini) pateikimą muitinės įstaigai pakrovai į laivą „A. R.“, pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, nepateikė prekių siuntos muitinei ir eksporto lydinčiojo dokumento, pakrovė prekes į laivą be muitinės leidimo. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėtį - muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių be muitinės pareigūno rašytinio leidimo.
E. S. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. S. teismo posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda, nurodė, kad jo atlyginimas yra iki 600 eurų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau muitinės taisyklių nėra pažeidęs, gyvena su močiute, kurią prižiūri, ir drauge, kuri laukiasi.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tokiais veiksmais realios žalos valstybei nepadarė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. S. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir jam paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti E. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 18079288991, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.