- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-400-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01689-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.10.4Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Ieškovas V. K. kreipėsi su ieškiniu į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma: atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškinio pateikimui dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) administracinių aktų panaikinimo; panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 16 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-250416-00007, Nr. SSA-30-250416-00008; panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 17 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-250417-00007, Nr. PNSD-30-250417-00008; panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 17 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-250417-00006, Nr. PNSSP-30-250417-00007; panaikinti atsakovės 2025 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. PNSSA-30-251027-00102, Nr. PNSSA-30-251027-00103.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo. Atsisakė priimti ieškovo ieškinio atsakovei dalį dėl 2025 m. balandžio 16 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-250416-00007 ir Nr. SSA-30-250416-00008, 2025 m. balandžio 17 d. privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-250417-00007 ir Nr. PNSD-30-250417-00008 bei 2025 m. balandžio 17 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-250417-00006 ir Nr. PNSSP-30-250417-00007 panaikinimo kaip paduotus praleidus terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti ieškovo ieškinio atsakovei dalį dėl 2025 m. spalio 27 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų Nr. PNSSA-30-251027-00102 ir Nr. PNSSA-30-251027-00103 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2025 m. lapkričio 21 d., t. y. daugiau nei 6 mėn. praleidęs terminą skundui pateikti, kas laikytina ženkliu termino praleidimu. Įstatymų leidėjas tokio pobūdžio aktams, sukeliantiems apibrėžtas teisines pasekmes, skųsti sąmoningai įstatyme numatė trumpą 1 mėn. apskundimo terminą, siekdamas teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, kas, nesilaikant šio termino, nebūtų įgyvendinta ar viso to įgyvendinimas būtų apsunkintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors ieškovas nurodė, jog Inspekcijos priimtų administracinių aktų nustatyta tvarka ir terminais jis neskundė, nes ketino juose numatytus įpareigojimus įvykdyti kartu su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – Departamentas) 2024 m. gruodžio 30 d. privalomajame nurodyme numatytais įpareigojimais, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo pozicija šiuo atžvilgiu nebuvo nuosekli. Viena vertus, jis lyg ir sutiko su nustatytais pažeidimais ir ketino juos pašalinti, kita vertus, su jais nesutikdamas apskundė Departamento jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus. Tuo tarpu skundą dėl Inspekcijos administracinių aktų pateikė tik po to, kai Inspekcija 2025 m. lapkričio 17 d. privalomuosius nurodymus pateikė vykdyti antstolei. Teismas sprendė, kad ieškovo subjektyvus aplinkybių vertinimas, jog jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu (kuris buvo pradėtas 2025 m. sausio 22 d., t. y. dar iki skundžiamų administracinių aktų priėmimo) bus galima nespręsti klausimų, susijusių su jo atžvilgiu Inspekcijos priimtų administracinių aktų vykdymu, negali būti laikoma svarbia termino ieškiniui pateikti praleidimo priežastimi.
6. Teismas ieškovo ieškinio dalį dėl 2025 m. balandžio 16 d. savavališkos statybos aktų, 2025 m. balandžio 17 d. privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2025 m. balandžio 17 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo atsisakė priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, t. y. praleidus įstatymo terminą ieškiniui pateikti.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašė panaikinti ir atsakovės 2025 m. spalio 27 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus, tačiau teismas nurodė, kad šiuose aktuose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, todėl tokie aktai nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Teismas ieškovo reikalavimus dėl 2025 m. spalio 27 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis. Nurodo, kad vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis ir aktyviai įrodinėjo, kad jo veiksmai tvarkant ginčo teritoriją buvo teisėti.
8.2. ieškovo siekis kilusį ginčą išspręsti taikiai, nereiškia, kad jis veikė nenuosekliai. Ieškovui nebuvo suprantama, į kokią pradinę padėtį reikalaujama atstatyti teritoriją, todėl ir skundė Departamento nurodymą. Proceso metu ieškovas ir Departamentas suderino konkretų Aplinkos atkūrimo priemonių planą, kurį Departamentas patvirtino privalomuoju nurodymu ir kuris turėjo būti įvykdytas iki 2025 m. rugsėjo 31 d. Po Aplinkos atkūrimo priemonių plano suderinimo su Departamentu, Inspekcija, turėdama informaciją apie administracines procedūras, kurias vykdo Departamentas, papildomai surašė savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2025 m. spalio 17 d. Kadangi Inspekcijos privalomaisiais nurodymais ieškovas buvo įpareigotas atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos turėjo atlikti pagal Departamento privalomąjį nurodymą, kuriuo buvo patvirtintas Aplinkos atkūrimo priemonių planas, tuo metu nebuvo jokios prasmės skųsti Inspekcijos priimtus administracinius aktus, kadangi jie būtų įvykdyti, įvykdžius Departamento privalomąjį nurodymą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Departamento prašymu, dar iki to laiko, kai ieškovas ir Departamentas suderino Aplinkos atkūrimo priemonių planą. Po Aplinkos atkūrimo priemonių plano suderinimo prokuroras 2025 m. birželio mėn. priėmė nutarimą, kurio pagrindu ieškovui buvo uždrausta atlikti bet kokius darbus ginčo teritorijoje, tame tarpe ir teritorijos atkūrimo darbus. Aplinkos atkūrimo priemonių planas apima ir užtvankas, dėl kurių yra priimti Inspekcijos privalomieji nurodymai. Šis prokuroro nutarimas yra objektyvi aplinkybė, kuri sąlygoja, kad nei Departamento, nei Inspekcijos privalomieji nurodymai negali būti vykdomi.
8.3. Po ieškovo Projektinių pasiūlymų parengimo, reikšmingų paveldo informacijos duomenų surinkimo, ieškovui atsirado pagrįsta galimybė įteisinti ginčo užtvankas ir šis klausimas turėtų būti išnagrinėtas šioje civilinėje byloje, tačiau teismas formaliais ir nepagrįstai motyvais užkirto kelią išspręsti klausimą, kuris yra susijęs su ieškovo pagrįstais, teisėtai lūkesčiais atkurti P. dvaro kompleksą. Ieškovas visada aktyviai naudojosi savo teisėmis ir aktyviai įrodinėjo, kad jo veiksmai tvarkant ginčo teritoriją buvo teisėti.
8.4. Teismas, spręsdamas, kad ieškovo prašomi panaikinti atsakovės patikrinimo aktai nesukelia teisinių pasekmių ir nėra skundžiami, nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, kadangi neatitinka bylų faktinės aplinkybės. Šiuo atveju Inspekcijos priimti patikrinimo aktai sukėlė konkrečią teisinę pasekmę, t. y. juos surašius, Inspekcija kreipėsi į antstolę siekdama priverstinai įvykdyti Inspekcijos privalomuosius nurodytus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Inspekcija prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Argumentas, kad Inspekcijos jo atžvilgiu priimtų aktų apskundimas būtų buvęs netikslingas ir beprasmiškas, kadangi ieškovas ir taip jau buvo įsipareigojęs atlikti Inspekcijos reikalaujamus atlikti veiksmus, yra nesuprantamas ir nepagrįstas bei rodo būtent ieškovo individualų aplinkybių vertinimą dėl kreipimosi į teismą dėl Inspekcijos aktų panaikinimo, o ne buvusias akivaizdžias kliūtis, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į teismą su tokiu skundu.
9.2. Ieškovas nenurodo, kaip ikiteisminio tyrimo metu taikyta priemonė kliudė jam teismine tvarka ginčyti Inspekcijos jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus. Tačiau teigia, kad jį į teismą kreiptis paskatino būtent priverstinio vykdymo veiksmų jo atžvilgiu pradėjimas. Taigi, ieškovas nesutinka ne su jo siekiamais ginčyti Inspekcijos priimtais aktais, o su priverstinio vykdymo jo atžvilgiu pradėjimu. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl termino apskųsti Inspekcijos priimtus administracinius aktus praleidimo negali būti laikomos svarbiomis priežastimis tokio termino atnaujinimui.
9.3. Teismas teisingai nurodė, kad Inspekcijos priimti Patikrinimo aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą administraciniams aktams ginčyti ir atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas 2025 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti administracinius aktus – atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. balandžio 16 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-250416-00007 ir Nr. SSA-30-250416-00008, 2025 m. balandžio 17 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-250417-00007, Nr. PNSD-30-250417-00008, privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-250417-00006 ir Nr. PNSSP-30-250417-00007, 2025 m. spalio 27 d. Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. PNSSA-30-251027-00102 ir Nr. PNSSA-30-251027-00103, atnaujinti praleistą terminą ieškinio dėl atsakovės administracinių aktų panaikinimo pateikimui. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo nelaikė svarbiomis ir prašymo atnaujinti terminą administraciniams aktais ginčyti netenkino, ieškinį dėl atsakovės administracinių aktų panaikinimo atsisakė priimti.
13. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).
14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 21 d., t. y. daugiau nei 6 mėn. praleidęs terminą skundui pateikti, kada Inspekcija 2025 m. lapkričio 13 d. privalomuosius nurodymus pateikė vykdyti antstolei. Ieškovas prašė teismo atnaujinti terminą atsakovės administraciniams aktams ginčyti. Tiek prašymą, tiek atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad nematė prasmės skųsti Inspekcijos savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, nes manė, jog įgyvendinęs su Aplinkos apsaugos departamentu suderintą Aplinkos atkūrimo priemonių planą, kartu pašalins ir savavališkos statybos padarinius (Inspekcijos privalomieji nurodymai turėjo būti įvykdyti iki 2025 m. liepos 17 d., o aplinkos atkūrimo darbai pagal 2025 m. kovo 26 d. suderintą su Aplinkos apsaugos departamentu Aplinkos atkūrimo priemonių planą, turėjo būti atlikti nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 31 d.), kad Aplinkos atkūrimo priemonių plano negalėjo įgyvendinti jame numatytais terminais dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, t. y. dėl pradėtame ikiteisminiame tyrime prokuroro nutarimo, kad laikinai negali būti vykdomi jokie darbai (taip pat ir atkuriamieji) ginčo žemės sklypuose, ieškovas negalėjo atlikti jokių darbų susijusių su aplinkos atkūrimu ginčo teritorijoje.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys yra tik subjektyvaus pobūdžio priežastys ieškovui nesikreipti į teismą, kylančios iš jo paties individualaus aplinkybių vertinimo, todėl negali būti laikomos akivaizdžiomis kliūtimis, sukliudžiusiomis ieškovui kreiptis į teismą per teisės aktuose nustatytą terminą. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jis neskundė Inspekcijos jo atžvilgiu priimtų administracinių aktų, kai tik apie juos sužinojo. Taip pat nenurodo, kaip ikiteisminio tyrimo metu taikyta laikina priemonė – draudimas ieškovui atlikti bet kokius darbus ginčo teritorijoje, tame tarpe ir teritorijos atkūrimo darbus, kliudė jam teismine tvarka ginčyti Inspekcijos jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, nenurodoma ir nėra aišku, kokios išnyko aplinkybės, kliudžiusias ieškovui anksčiau kreiptis į teismą dėl ieškovo atžvilgiu priimtų aktų panaikinimo. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad galiojant prokuroro nutarimui, kurio pagrindu ieškovas negali vykdyti jokių darbų ginčo teritorijoje, Inspekcija ne tik nesustabdė administracinės procedūros, tačiau kartu siekia, kad Inspekcijos privalomieji nurodymai būtų įgyvendinti priverstinai. Visų pirma, jog teisės aktuose nėra nustatyta privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimo įvykdymo termino sustabdymo instituto. Antra, ikiteisminiame tyrime taikomos panašaus pobūdžio priemonės galėtų būti pripažįstamos svarbia priežastimi pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimo įvykdymo terminą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Todėl akivaizdu, kad ieškovą paskatino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo pradėtas priverstinis vykdymo jo atžvilgiu, o ne nesutikimas su jo siekiamais ginčyti administraciniais aktais.
16. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo nurodytos aplinkybės sutrukdė ar atėmė galimybę per įstatymo nustatytą terminą pateikti ginčyti atsakovės Inspekcijos priimtus jo atžvilgiu administracinius aktus (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis, atsisakė atnaujinti terminą ginčyti administracinius aktus (CPK 78 straipsnio 1 dalyje) bei atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl atsakovės administracinių aktų panaikinimo.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas) (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-556/2024). Patikrinimo aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir pan., taigi, toks aktas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ginčijami atsakovės priimti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, todėl nesukelia statytojui jokių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto procesinio termino atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimus, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.