Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais, A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V. arčiau nei 200 metrų atstumu vienerius metus nuo bausmės atlikimo ar paleidimo iš pataisos namų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (šį įpareigojimą paskirta įvykdyti per du mėnesius nuo bausmės atlikimo ar paleidimo iš pataisos namų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2016-11-11 apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kilusio konflikto metu virtuvėje suėmė buvusiai sutuoktinei J. V. rankomis už kaklo ir smaugė, po to suėmė už plaukų ir stipriai juos patempdamas trenkė jos galvą į virtuvinį kampą, po to, nuėjęs į kambarį, suėmė už kaklo ant lovos sėdėjusiai J. V. ir stipriai ją pastūmė.

Apeliaciniais skundais nuteistasis A. V. prašo dar kartą išnagrinėti bylą arba ją nutraukti ir jį paleisti į laisvę. Skunduose nurodo, kad J. V. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, dėl to jį nuteisė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat nurodo, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė trukdo vykdyti savo įsipareigojimus ir mokėti kas mėnesį priteistus alimentus savo sūnui. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad J. V. jį išprovokavo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. sukonkretino savo reikalavimus ir prašė tik sušvelninti jam bausmę paskiriant areštą.

Gynėjas prašė A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis A. V. nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta bausmė – keturi mėnesiai viešųjų darbų, dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, tačiau A. V. raštiškai atsisakė atlikti viešųjų darbų bausmę motyvuodamas tuo, kad viešųjų darbų bausmės negali atlikti, nes dirba Anglijoje sandėlio darbuotoju, ir prašė minėtą viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda. 2016 m. liepos 21 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę pakeitė į 20 parų areštą, kaip tai numatyta BK 48 straipsnyje.

Taip pat, 2016 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta bausmė – aštuoni mėnesiai viešųjų darbų, dirbant po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, tačiau nuteistasis nesutiko su baudžiamajame įsakyme nurodytomis aplinkybės, todėl buvo surengtas bylos nagrinėjimas, po kurio 2017 m. rugsėjo 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį ir nuteisė A. V. laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Teismas, skirdamas bausmę A. V. atsižvelgė į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis neatlikęs bausmės padarė naują tyčinį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, nurodė, kad ankstesnė bausmė jokių teigiamų pasekmių jam nepadarė, jog nustatyta viena A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ankstesni teismai, priimdami baudžiamuosius įsakymus, pripažino, kad A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant viešuosius darbus, taip pat į tai, kad iki 2016 metų A. V. nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 1 kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris įvyko konflikto dėl abiejų asmenų tarpusavio santykių aiškinimosi metu. Pažymėtina, kad ir ankstesnį, ir pastarąjį nusikaltimus A. V. įvykdė prasidėjus nesutarimams šeimoje, dėl skyrybų proceso. Šių aplinkybių visumos apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nuosprendyje neįvertino.

Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju nuteistasis jokių sunkių liekamųjų padarinių nukentėjusiajai nesukėlė, darbingumo ji neprarado, iki suėmimo nuteistasis dirbo bei gyveno užsienyje, į Lietuvą grįždavo retai. Iš bylos duomenų matyti, kad su nukentėjusiąją turi bendrą mažametį vaiką.

Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam A. V. paskirta reali 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Dėl to nuosprendis keičiamas ir A. V. skirtina maksimali kitos rūšies bausmė, t. y. 90 parų areštas bei baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V. arčiau nei 200 metrų atstumu vienerius metus nuo bausmės atlikimo ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir BPK 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. V. paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-11 12.45 val. iki 2016-11-13 12.35 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. rugsėjo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V. arčiau nei 200 metrų atstumu vienerius metus nuo bausmės atlikimo ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo bausmės atlikimo ar paleidimo iš pataisos namų).