Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., administracine tvarka baustas, teistas 2016 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. lapkričio 11 d., apie 12.20 val., atvykęs pas savo buvusią sutuoktinę, adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini). 15-74, kilusio konflikto metu, virtuvėje suėmė J. V. rankomis už kaklo ir smaugė, po to, suėmė už plaukų ir stipriai juos patempdamas, trenkė jos galvą į virtuvinį kampą, po to, nuėjęs į kambarį, suėmė už kaklo ant lovos sėdėjusiai J. V. ir stipriai ją pastūmė.

A. V. kaltu prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. atėjo į Jordanos butą, esantį Mažeikių m., (duomenys neskelbtini). 15. Jordana pasakė, kai vaikas pabaigs valgyti, tada galės važiuoti, bei eitų susidėti vaiko rūbų. Jis Jordanai pasakė, kad negali pats susidėti rūbų, nes šalia sūnaus Arto drabužėlių yra ir Jordanos sesers sūnaus Igno rūbai, be to, papriekaištavo, kad jau anksčiau Jordana žinojo, kad jis atvažiuos ir galėjo rūbus sudėti. Kai suskambo Jordanos telefonas, jis pamatė, kad jai skambina Deividas. Jam Jordana ir jos sesuo Neringa pasakė, kad Deividas – jos artimas draugas, su kuriuo sieja artimi ryšiai. Jis susierzino, kad jo buvusiai žmonai skambina kitas vyras, todėl paėmė jos telefoną, kad Jordana negalėtų su juo kalbėti jo akivaizdoje. Jis jos telefoną įsidėjo į kišenę. Jordana norėjo paimti telefoną iš jo kišenės, jis jai to daryti neleido ir ją apglėbė, jie apsistumdė ir pargriuvo ant žemės. Žodžiu konfliktavo, nes jis Jordanai pasakė, kad ji galėtų jį gerbti, kaip buvusį vyrą, ir su savo draugais kalbėtis, kai jo nebus šalia. Tada Jordana artėjo link jo ir sakė žodžius „na dėk, dėk“, tada jis suėmė ją už kaklo ir su jos galva trenkė į virtuvės kampinio paminkštintą dalį. Jordana pradėjo verkti. Vėliau jis nuėjo į kambarį, kad galėtų pats sudėti vaiko rūbus. Einant į kambarį, Jordanos telefonas, kuris buvo pas jį, vėl suskambo. Jordana puolė ant jo iš nugaros ir užšoko ant kupros. Tada jis apsisukdamas numetė Jordaną sau nuo kupros ant lovos, paėmė jai už kaklo ir už plaukų, ir taip ją prispaudęs laikė bei sakė ramintis. Jam Jordana spjovė į veidą. Paskui ji apsiramino, jis ją paleido, nusivalė apspjautą veidą ir ėjo link virtuvės. Be to, Jordanai neleido išeiti iš buto. Pripažįsta, kad tokie jo veiksmai sukėlė Jordanai fizinį skausmą (b. l. 91).

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute su savo ir A. V. bendru vaiku. Kartu su ja gyvena sesuo N. B. su savo sūnumi. Pagal sprendimą Aretas gali susitikti su vaiku bei rūpintis. 2016 m. lapkričio 11 d. ji įsileido Aretą į butą. Ji nuėjo į virtuvę sūnui ir krikštasūniui įdėti maisto, o Aretas atėjo iš paskos. Ji atsisėdo ant virtuvės kampinio prie vaiko, o Aretas atsitūpė priešais ją ir iš karto ėmė reikalauti, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo. Kilo žodinis konfliktas dėl pareiškimo. Aretas susinervinęs, kad ji jam nenusileidžia, puolė link jos, suėmė rankomis už kaklo ir ėmė smaugti. Sūnus Artas pribėgo prie jos, apsikabino ir prašė, kad Aretas pasitrauktų. Aretas ją paleido, bet iš karto vėl puolė, suėmė už plaukų ir stipriai timpteldamas trenkė jos galvą į virtuvės kampinę dalį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pasiėmė telefoną ir norėjo paskambinti policijai. Aretas puolė prie jos ir iš jos rankų telefoną ištraukė. Tada ji ėjo link durų ir atrakinusi duris, tai yra jas maždaug per 20 cm buvo atidarius, bet Aretas jas uždarė ir ją nuo durų nustūmė. Ji nuėjo į kambarį ir atsisėdusi ant lovos verkė, šalia buvo sūnus. Po to, kai ji liepė Aretui išeiti, jis vėl suėmė ją už kaklo ir pastūmė, taip ji atsirado gulimoje padėtyje, jai skaudėjo. Tada vėl ėmė šaukti sūnus, dėl ko Aretas ją paleido. Ji vėl ėjo link buto durų, bandė jas atidaryti, bet Aretas vėl jos neišleido, ją nustumdamas arba laikydamas už rankenos. Tuo momentu kažkas paskambino į jos telefoną. Aretas atsiliepė ir ėmė grubiai kalbėti su skambinusiuoju. Skambino jos pažįstamas, kuris yra tik draugas, ji su juo artimų santykių neturi. Kai Aretas kalbėjo telefonu, ji garsiai sakė, kad ją išleistų, o Aretas atsakė, kad užsičiauptų. Kaip vėliau paaiškėjo, draugas supratęs, kad jai kažkas blogai, paskambino jos sesei, kuri iškvietė policiją. Ant kūno smurto žymių nesimatė, ji pas gydytojus nesikreipė. (b. l. 50-51)

Akistatos metu nukentėjusioji J. V. ir įtariamasis A. V. pasiliko prie savo duotų parodymų (b. l. 54-58).

Motyvuojamoji dalis

A. V. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2016 m. lapkričio 11 d. 12.31 val. informaciniame pranešime ROIK 0116000632078 užfiksuotas pranešimas, kad A. V. smurtavo prieš buvusią žmoną (b. l. 10-13).

2016 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad Mažeikių m., (duomenys neskelbtini). 15-74, A. V. konflikto metu pradėjo tampyti J. V. už plaukų, smaugti ir vieną kartą paėmęs už galvos sudavė į spintą (b. l. 14-15).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusios parodymais. Padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į BK 140 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, žalos nėra, todėl prokurorė pagrįstai galėjo A. V. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam A. V. sutikus, 2017 m. sausio 4 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog A. V. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 95-96).

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė – neišnykus teistumui – recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Būdamas teistas 2016 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, kurie 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pakeisti į areštą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. bausmę atlikęs, 2016 m. lapkričio 11 d. padarė naują nusikalstamą veiką, tai yra neišnykus teistumui.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamajam skirtina švelniausia bausmė – viešieji darbai, bausmės trukmę nustatant lygią tokios bausmės maksimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 11 d. 12.45 val. iki 2016 m. lapkričio 13 d. 12.35 val. išbūtas laikas ir laikytina, kad A. V. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų (b. l. 92-93).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti viešaisiais darbais dvylikai mėnesių, dirbant po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – viešuosius darbus aštuoniems mėnesiams, dirbant po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. išbūtą laiką ir laikyti, kad A. V. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų.

Išaiškinti A. V., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. V., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei A. V. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei A. V. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.