- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-194-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33781-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- G. Z.
- Advokatai
- Arvydas Alekna, Saulius Kučys
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį bauda 60 MGL (3 000 Eur) dydžio.
Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios G. Z. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir iš nuteistojo M. V. nukentėjusiosios G. Z. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 830,18 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt eurų 18 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 16 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, alaus baro ,,S.“, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. rankoje laikytu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį G. Z. į veidą, padarydamas jai viršutinės lūpos kiaurinę žaizdą, viršutinių kairio 1-o danties vainiko ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimus – nežymų G. Z. sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika.
2.2. Jis savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo viso proceso metu nepripažino, todėl teismas turėjo remtis jo parodymais.
2.3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji G. Z. įvykio vakarą (2018 m. liepos 16 d.) bare jokio gimtadienio nešventė, nes ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą nukentėjusioji dirbo bare, gėrė alkoholinius gėrimus, jai buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas. Kai ją išvežė greitoji pagalba, priėmimo skyriuje ji nenurodė, kad jai šampano buteliu būtų suduota į veidą. Nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų: V. S., M. M. nematė, jog jis (M. V.) būtų sudavęs nukentėjusiajai G. Z. šampano buteliu į veidą, taip pat jie nepatvirtino, jog jis nuo stalo paėmė šampano butelį, mosikavo ir juos sužalojo. Apklaustas liudytojas D. T. negalėjo nurodyti, kodėl G. Z. nukrito ant žemės.
2.4. G. Z. suduodant šampano buteliu į veido sritį, jai būtų kilusios rimtesnės pasekmės. Ji galėjo būti sužalota neblaivių vyrų, su kuriais sėdėjo prie stalo ir kurie sukėlė muštynes bei šurmulį ir nukentėjusiajai juos malšinant, tildant netyčia buvo užgauta.
2.5. Nukentėjusioji meluoja, kad jis (apeliantas) buvo girtas ir agresyvus. Jis buvo išgėręs tik du bokalus alaus. Nukentėjusioji nežinojo, ar jis prie stalo sėdėjusiems vyrams sudavė šampano buteliu. Nors nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas vyko tamsiu paros metu, bet baro teritorija buvo apšviesta ir ji aiškiai matė, kas jai sudavė, tačiau įvykis vyko lauke, baro neapšviestame kieme. Nukentėjusiosios parodymai prieštarauja vieni kitiems – ji nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo šampano, bet girta nesijautė, tačiau jai nustatytas 1,47 promilių girtumas; ji ir liudytojas V. P. neigia, kad K. atėjęs į barą nedavė jokių pinigų, nors vienas iš brolių K. davė V. P. 1 000 Eur. V. P. ir G. Z. iš šio incidento tik siekia pasipelnyti, reikalauja pinigų, tai panašu į savavaldžiavimą. Byloje yra įrodymų, kad buvo sužalotas ir jis, ir broliai K. Nukentėjusioji meluoja sakydama, kad jis, atėjęs į barą, prisipažino, kad jai trenkė, kad neturi prašomų 5 000 Eur, kad dalį pinigų atneš po savaitės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji sakė, kad jis prašė medicininių išrašų dėl jos sužalojimo, kad jis sumokės dalimis ir po savaitės atneš 2 000 Eur, tada pasirašys, kad pinigus gavo. Tokio prisipažinimo iš jo nebuvo.
2.6. Kadangi jo ir nukentėjusiosios G. Z. parodymai skiriasi, teismas turėjo paaiškinti, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne. Teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokias, kokios yra nustatytos teisiamajame posėdyje, o ne perrašyti veikos aplinkybes iš kaltinimo, neatsižvelgiant į tai, kad net jeigu ir būtų besąlygiškai tikima nukentėjusiosios G. Z. parodymais, jie visa apimti nepatvirtino jam pareikšto kaltinimo. Tai rodo teismo šališkumą priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
2.7. Teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nieko nebuvo kalbama apie jam, E. K., R. K. padarytos sužalojimus, nes juos patvirtina byloje esantys duomenys. Tai rodo, jog teismas pilnai neištyrė byloje esančios medžiagos.
2.8. G. Z. civilinis ieškinys dėl būsimųjų gydymosi išlaidų yra pagrįstas Vilniaus medicininių įstaigų kainomis, kuriuose įkainiai ženkliai didesni nei Panevėžyje, ar Kaune. Jis teismui buvo pateikęs duomenis, kurie patvirtina mažesnes gydymosi išlaidas.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusios G. Z. atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendį grindė tik nukentėjusiosios G. Z., liudytojo V. P. parodymais, tačiau neįvertino nuteistojo M. V. ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo, neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių dėl to padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl M. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl civilinio ieškinio – nukentėjusiajai G. Z. priteistų būsimųjų gydymo išlaidų, argumentuojant, kad jos yra per didelės.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, taip pat, kad netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl nukentėjusiajai priteistų būsimųjų gydymo išlaidų, todėl apeliacinis skundas amestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. V. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (paties M. V., nukentėjusiosios G. Z., liudytojų V. P., E. K., R. K., V. S., D. T., J. V., M. M., parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada), įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolus ir kitus rašytinius duomenis), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų, tarp jų ir paties M. V., byloje apklaustų liudytojų parodymų bei kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo M. V. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką. Šis teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne (kodėl vadovaujasi nukentėjusiosios G. Z., liudytojo V. P. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo M. V., liudytojų R. K., E. K. parodymais). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl M. V. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
9. Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, alaus bare ,,S.“, įvyko konfliktas tarp asmenų, sėdėjusių prie skirtingų šiame bare esančių stalų – M. V., R. K., E. K., M. M. iš vienos pusės ir V. S., D. T., M. M. iš kitos pusės (prie pastarųjų stalo sėdėjo ir nukentėjusioji G. Z.). Šio konflikto metu tarp minėtų asmenų kilo muštynės, kurių metu nukentėjusiajai G. Z. buvo suduotas vienas smūgis buteliu į veidą dėl ko nežymiai sutrikdyta jos sveikata – padaryta viršutinės lūpos kiaurinė žaizda, viršutinių kairio 1-o danties vainiko ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimai (Specialisto išvada, 1 t., b. l. 23), taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visų konflikte dalyvavusių asmenų parodymus, juos sugretino tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir padarė jų visumos vertinimu pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. V. pareikšto kaltinimo įrodytumo. Nors detales įvykio aplinkybes, konflikto eigą ir kt. jame dalyvavę asmenys aiškina skirtingai, skunde akcentuojama, kad teismas nenustatė ir neištyrė visų šio įvykio tikslių aplinkybių, neįvertino, kad ir kiti asmenys patyrė sužalojimus (M. V., E. K. ir kt.), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kaltinimas pareikštas M. V. dėl to, kad jis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai G. Z. į veidą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byla nagrinėtina šio kaltinimo ribose.
10. Nuteistasis M. V. viso proceso metu neigė aplinkybę, kad nukentėjusiajai G. Z. stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į veidą, tvirtindamas, kad tai galėjo padaryti kitas muštynėse dalyvavęs asmuo, taip pat teikė argumentus, kad ji galėjo susižaloti kitokiomis aplinkybėmis, suduodant nukentėjusiajai stikliniu buteliu į veidą jai būtų padaryti rimtesni sužalojimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius M. V. parodymus atmetė, nes juos paneigia byloje esančių duomenų visetas.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiosios G. Z. parodymus, duotus viso proceso metu ir priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pagrįstai šioje byloje jais vadovavosi. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad ji nurodė, jog įvykio metu, kilus muštynėms tarp dviejuose skirtingose kompanijose buvusių asmenų, jai atsistojus ir pradėjus juos raminti, būtent nuteistasis M. V. stikliniu buteliu jai sudavė vieną smūgį į veidą, nuo kurio ji nukrito ant žemės; nuo šio smūgio ji patyrė sužalojimus, nurodytus Specialisto išvadoje (1 t. b. l. 63, 76-78, 178-179, 2 t., b. l. 48-49). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi, jie buvo nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
12. Liudytojas V. P. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog aiškiai matė, kaip įvykio metu būtent M. V. stikliniu buteliu nukentėjusiajai G. Z. sudavė vieną smūgį į veidą po ko pastaroji nukrito ant žemės; po šio, M. V. pasišalino iš baro teritorijos; buvo iškviesta greitoji pagalba ir policijos pareigūnai (1 t. b. l. 82-83, 84, 93-97, 2 t., b. l. 51-52). Pagrindo nesivadovauti tokiais liudytojo parodymais, byloje nėra. Vertindamas šio liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog jis įvykio metu buvo vienintelis blaivus asmuo, priešingai nei kiti konflikte dalyvavę asmenys, V. P. bare atliko savo darbines funkcijas, matė kilusį konfliktą iš šalies, pats jame nedalyvavo.
13. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nukentėjusioji G. Z. dirba tame pačiame bare ,,S.“ kaip ir liudytojas V. P., jie vienas kitą pažįsta, todėl dėl bare kilusio konflikto pastarieji tik siekia pasipelnyti, reikalauja iš jo pinigų, nepagrįstai jį kaltina, tačiau tokie nuteistojo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmiau minėtų asmenų parodymų. Minėta, kad tiek nukentėjusiosios G. Z., tiek liudytojo V. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje surinktiems duomenims. Juos iš dalies pagrindžia liudytojų V. S., D. T., M. M. parodymai, jog konflikto metu pamatė ant žemės nukritusią ir gulinčią nukentėjusiąją G. Z. (2 t. b. l. 69, 70, 105), liudytojas V. S. nurodė, jog kartu su nukentėjusiąją iš karto po įvykio važiavo į ligoninę, ji sakė, kad gavo smūgį buteliu (2 t., b. l. 69). Nukentėjusiosios G. Z. bei liudytojo V. P. parodymai neprieštarauja, o juos papildo ir byloje esanti Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai G. Z. nustatyta viršutinės lūpos kiaurinė muštinė žaizda viršutinių kairio 1-o danties vainiko ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimai, padaryta kietu buku daiktu, vieno smūgio pasėkoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (1 t., b. l. 23). Tokie duomenys kartu pašalina ir nuteistojo skunde keliamas abejones, kad suduodant smūgį šampano buteliu į veidą nukentėjusiajai būtų padaryti rimtesni sužalojimai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti griūnant ir kitokiomis aplinkybėmis.
14. Nuteistasis skunde argumentuoja, kad šioje byloje negalima remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog ji melavo, kad liudytojai R. K. ir E. K. po įvykio nesumokėjo liudytojui V. P. 1 000 Eur už nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, taip pat dėl to, kad ji meluoja, jog jis po įvykio buvo atvykęs į barą ir kalbėjosi su nukentėjusiąja bei prisipažino, jog sudavė smūgį, žadėjo atlyginti žalą. Visų pirma, tokie nuteistojo argumentai niekaip nepaneigia pirmiau aptartų duomenų visumos vertinimu padarytų išvadų dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir M. V. pareikšto kaltinimo įrodytumo, o antra, minimi nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti bylos duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nukentėjusiosios G. Z., liudytojo V. P., liudytojų R. K., E. K. parodymus, pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad liudytojai R. K., E. K. sumokėjo V. P. 1 000 Eur dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, nes jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nukentėjusioji, liudytojas V. P. šią aplinkybę neigė, o patys liudytojai E. K. ir R. K. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl V. P. sumokėję 1 000 Eur iš pastarojo nepareikalavo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus jie davė. Bylos duomenimis nėra paneigta ir ta aplinkybė, jog, kaip nurodė nukentėjusioji, po įvykio nuteistasis M. V. buvo atėjęs į barą ,,S.“ ir su ja kalbėjosi, pripažino, kad jai sudavė smūgį, jie sutarė, kad M. V. jai atlygins 5 000 Eur žalą už įvykio metu padarytus sužalojimus, žadėjo po savaitės atnešti dalį pinigų, bet nebeatėjo (2 t., b. l. 49). Aplinkybę, jog po įvykio į barą buvo atėjęs M. V. ir kalbėjo su nukentėjusiąją G. Z. patvirtino liudytojas V. P. (2 t., b. l. 52). Tokie šių proceso dalyvių parodymai nėra paneigti ir tai tik sustiprina jau pirmiau aptartų duomenų visuma padarytą išvadą, jog M. V. įvykio metu sužalojo nukentėjusiąją G. Z.. Juolab, kad ir pats apeliantas neneigė, jog, grįžęs po atostogų, aiškintis situacijos buvo nuėjęs į barą, kur nukentėjusioji ir liudytojas V. P. pasakė, kad jis sumušė merginą ir turi sumokėti pinigus – nebe 5000 eurų, o 8000 eurų (2 t., b. l. 106).
15. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad aplinkybės, jog jis sudavė smūgį šampano buteliu nukentėjusiajai G. Z. į veidą nepatvirtino įvykio metu bare buvę liudytojai E. K., R. K., V. S., D. T., M. M.. Tačiau iš liudytojų E. K., R. K. parodymų matyti tik tai, kad kilusių muštynių metu jie nematė, jog M. V. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai, o liudytojai V. S., D. T., M. M. nurodė, jog matė, kad nukentėjusioji G. Z. parkritusi gulėjo ant žemės, tačiau dėl ko, nežino, nematė. Taigi, ta aplinkybė, kad minėti liudytojai nematė, jog būtent M. V. sudavė smūgį nukentėjusiajai, niekaip nepaneigia nukentėjusios ir liudytojo V. P. parodymų, nes pagal bylos aplinkybes smūgis buvo suduotas staiga kilusių tarpusavio muštynių metu, todėl minimi liudytojai galėjo ir nematyti smūgio sudavimo momento. Ši nuteistojo ginčijama aplinkybė nustatyta byloje ištirtų įrodymų visetu – nukentėjusiosios G. Z., liudytojo V. P. parodymais, Specialisto išvada ir kitais šiai bylai reikšmingus faktus pagrindžiančiais duomenimis.
16. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog M. V., viešoje vietoje (alaus bare), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. rankoje laikytu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį G. Z. į veidą dėl ko nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį.
Dėl civilinio ieškinio
17. Nuteistasis skunde nesutinka su nukentėjusiajai G. Z. priteistos turtinės žalos dydžiu dalyje dėl priteistų būsimųjų gydymo išlaidų. Jis nurodo, kad būsimosios gydymo išlaidos yra paskaičiuotos pagal kainas, kurios yra taikomos Vilniaus mieste, o jame įkainiai yra ženkliai didesni nei Panevėžyje ar kituose miestuose. Akcentuoja, kad jis teismui buvo pateikęs duomenis, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji patirs mažesnes gydymosi išlaidas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
18. Nukentėjusioji G. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti jos būsimąsias gydymo išlaidas: rando šlifavimas frakciniu CO2 lazeriu – 720 Eur; įrandinės vitaminų mezoterapinės injekcijos audinių autrofijos gydymui – 480 Eur; rando užpildymas hialurono rūgšties indredermaliniu užpilu – 230 Eur; rando zonos tepimas priešrandiniu geliu – 100 Eur; dantų protezavimas – 1 189 Eur (2 t., b. l. 33–42). Iš bylos matyti, kad šios būsimosios gydymo išlaidos yra pagrįstos pateiktais medicininių dokumentų išrašais, nurodant kiekvieną iš nukentėjusiajai taikytiną procedūrą ir jos kainą, šie duomenys yra išsamiai aprašyti ir išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nebekartoja ir, dar kartą juos išanalizavusi, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų pripažinimo pagrįstomis. Nuteistasis skunde minėtų gydymo išlaidų dydžius ginčija argumentais, kad išlaidos yra paskaičiuotos pagal kainas, taikomas Vilniaus mieste, kuriame, pasak nuteistojo, įkainiai yra ženkliai didesni nei kituose miestuose, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismui jo (apelianto) pateikti duomenys, kurie, pasak jo, pagrindžia mažesnes išlaidas gydymui. Tačiau tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai priteistos išlaidos už pirmiau aptartas paslaugas ir gydymą yra nepagrįstos ir turėtų būti mažinamos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai taikytinų procedūrų ir gydymo kainos buvo paskaičiuotos specialistams apžiūrėjus nukentėjusiąją ir gyvai įvertinus jai reikalingą gydymą bei procedūras, o nuteistojo pateikti duomenys iš internetinių svetainių yra tik orientaciniai ir neatspindi tikrosios gydymo kainos. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje civilinio ieškinio dalyje dėl nukentėjusiajai G. Z. priteistų būsimųjų gydymo išlaidų dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai G. Z. yra proporcinga jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus.
19. Atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.