Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-1046/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-31Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-242-1046/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33781-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
G. Z.
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-1046/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33781-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorams Linai Šimonienei, Pauliui Jasiukaičiui,nukentėjusiajai G. Z., jos atstovui advokatui S. K.,kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V. 2018 m. liepos 16 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, Panevėžyje, alaus baro (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. rankoje laikytu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį G. Z. į veidą, padarydamas jai viršutinės lūpos kiaurinę žaizdą, viršutinių kairio 1-o danties vainiko ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimus – nežymų G. Z. sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 22 val., kartu su M. M., R. K. ir E. K. nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Bare užsisakė alaus ir atsisėdo vidiniame baro kieme prie galinio staliuko. Apie 24.00 val. vakar pamatė, kad viena kompanija kilnoja merginą. Suprato, kad merginos gimtadienis. Ta mergina – nukentėjusioji prieš tai buvo priėjusi prie jų staliuko ir nurinko bokalus. Matė, kad nukentėjusioji nurinkinėjo bokalus ir nuo kitų stalų. Tą vakarą mergina ir šventė gimtadienį, ir dirbo. Prie stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusioji, buvo 8-10 vaikinų. Apie 1 val. nakties nukentėjusioji vėl priėjo prie jų stalo, nurinko bokalus ir paėmė degtukus. E. K. dar paprašė juos atiduoti, bet nukentėjusioji neatidavė. Tada E. K. nuėjo su cigarete prie nukentėjusiosios stalo prisidegti. Po kelių sekundžių kažkuris iš ten sėdėjusių vaikinų atsistojo ir trenkė kelis kartus galva E. K. į veidą ir praskėlė antakį. R. K. nuėjo parsivesti brolio E. K., o kai šie ėjo link lauko durų, atsistojo kiti vaikinai ir pradėjo E. ir R. K. mušti. Prasidėjo muštynės. Nukentėjusios merginos tuo metu prie stalo nebuvo. Tada jis (kaltinamasis) su M. M. atsistojo nuo staliuko ir ėjo link muštynių vietos, nes norėjo išskirti besimušančius. Eidamas iš nugaros gavo smūgį į galvą ir pargriuvo veidu ant žemės. Paskui keturpėsčias ropodamas iš tos makalynės pajuto tris smūgius kojomis į dešinį šoną ir veidą. Buvo praskelta lūpa. Atsistojęs atsisuko ir pamatė ant žemės gulinčius E. K. ir R. K. ir, kad juos muša apstoję po kelis asmenis, o mergina mosuodama bando vaikinus sulaikyti. Nugriuvusios merginos nematė. Nematė jokio šampano butelio ir neturėjo jo rankose. Pats nieko nemušė. Priėjęs V. P. stumdamas rankomis pro vartus, liepė jam (kaltinamajam) išeiti. V. P. dar pasakė „žiūrėk, žmones muša“, bet šis neklausė ir išstūmė į gatvę. Išėjęs į gatvę ten pamatė M. M., o po kelių sekundžių išėjo E. K., dar vėliau – ir R. K.. R. K. buvo kruvinas, jam buvo praskelta galva, o E. K. buvo lūžęs kojos pirštas. Paskui visi išsiskirstė. Po trijų dienų jis (kaltinamasis) su šeima išvažiavo atostogų, o kai grįžo sužinojo, kad pas (duomenys neskelbtini) į darbą buvo atvažiavęs kažkoks žmogus ir pasakė, kad jie nuvažiuotų į barą išsiaiškinti bei, kad yra paliktas telefonas ir gali jį pasiimti. Kai E. K. nuvažiavo pasiaiškinti, barmenas paprašė 5000 eurų, o telefono niekas neatidavė. Barmenas pasakė, kad neva jis (kaltinamasis) sužalojo merginą ir dėl to visi yra kalti, todėl reikia padengti nuostolius. Kai grįžo iš atostogų sužinojo, kad broliai K. buvo bare ir nuvežė 1000 eurų, kuriuos padavė barmenui. Nežino, kodėl K. vežė 1000 eurų. Gal buvo pasimetę, išsigandę. Grįžęs iš atostogų pats irgi nuėjo į barą išsiaiškinti. Kai nuėjo, bare buvo nukentėjusioji ir V. P.. Tada jie pasakė, kad jis (kaltinamasis) sumušė nukentėjusiąją ir pareikalavo sumokėti nebe 5000 eurų, bet 8000 eurų. Kol kalbėjosi su V. P., nukentėjusioji kažkam paskambino ir praėjus kelioms minutėms į barą atėjo vaikinas. Tada su nukentėjusiąja ir tuo vaikinu nuėjo į kitą patalpą ir tas vaikinas pasakė, kad turi sumokėti 8000 eurų, nes sukėlė muštines ir nukentėjo mergina. Atsakė, kad nieko nemušė ir iš viso tokių pinigų neturi. Tada minėtas vaikinas pasakė, kad galima paimti paskolą ir sumokėti. Taip pat pasakė, kad per savaitę turi duoti 5000 eurų, o po mėnesio dar 3000 eurų, o jeigu ne, tai susiras kiti žmonės ir pinigų suma bus dar didesnė. Nei dėl sumušimo, nei dėl grasinimų į policiją nesikreipė. Niekam pats jokių pinigų nemokėjo, nes yra nekaltas. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji G. Z. parodė, kad dirba alaus bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. 2018 m. liepos 15 d. buvo gimtadienis ir tą dieną nedirbo. Į minėtą barą atvyko su mama pasėdėti. Pasėdėjo, suvalgė torto, išgėrė kavos. Apie 20 val. mama išvažiavo. Pati taip pat ruošėsi išeiti, bet kiemelyje pamatė pažįstamus V. S., D. ir D. T., kurie žiūrėjo krepšinio varžybas. Pažįstami sužinojo, kad jos gimtadienis, pasveikino ir pakvietė prisėsti prie savo stalo. Sėdėjo lauke, vidiniame kiemelyje. Minėti asmenys nupirko šampano, todėl sėdėjo, šnekučiavosi, gurkšnojo šampaną. Kažkuriuo metu įėjusi į vidų prie baro sutiko vieną iš M. V. kompanijoje buvusių asmenų – M. M., kurį žinojo iš anksčiau, nes jis lankydavosi bare. M. M. irgi pasveikino su gimtadieniu, nupirko mažą šampano buteliuką, kurį prie baro išgėrė kartu ir viskas išsiskirstė kiekvienas prie savo stalo. Stalas, prie kurio sėdėjo pati, yra netoli įėjimo į barą, o M. V. kompanija sėdėjo pačiame kiemelio gale, maždaug 6-7 metrų atstumu. Prie M. V. stalo sėdėjo M. M., M. V. ir broliai K. Kieme toliau šventė, šoko. Baro kieme prie kitų staliukų buvo ir daugiau žmonių. 12 val. sava kompanija ją pakilnojo, pasveikino su gimtadieniu. Iš M. V. kompanijos irgi priėjo asmenų, pasveikino. Sėdint kieme kažkuris iš brolių K., buvęs M. V. kompanijoje, buvo prieš tai atėjęs prie jų stalo, irgi pirko šampano buteliuką, sveikino ją, kvietė ateiti prie jų stalo, bet ji nėjo. Paskui kai nėjo, M. V. kompanijos vaikinai pradėjo šūkauti necenzūriniais žodžiais, bet nekreipė į tai dėmesio. Minėtų vaikinų apraminti buvo išėjęs baro savininkas V. P.. Po 12 val. baro savininkas atidarė kiemo vartus, kad broliai K. išeitų, kad nekiltų konfliktas, nes kitas išėjimas pro barą buvo jau užrakintas. Kaltinamasis tada dar sėdėjo prie savo staliuko. Per tą laiką prie jų stalo atėjęs M. M. pradėjo konfliktuoti. Tada savininkas atėjo prie M. M. ir pradėjo su juo kalbėti. Tuo metu M. M. tik kalbėjo pakeltu tonu, bet fizinio kontakto nebuvo. Pati tuo metu dar sėdėjo prie savo staliuko su V. S. ir D. T.. Kažkuriuo metu broliai K. pasakė „imkim tuos gaidžius“ ir puolė prie jų staliuko. Ant stalo, prie kurio sėdėjo, buvo vienas šampano butelis. Kai vaikinai pradėjo stumdytis, pribėgo M. V. ir, nuo stalo paėmęs šampano butelį, juo mojavo bei grasino jos (nukentėjusiosios) stalo vaikinams. M. V. buvo girtas ir agresyvus. Nežino, ar M. V. tuo buteliu kam nors iš vaikinų sudavė. Atsistojusi pasakė, kad vaikinai baigtų muštis. Tuo metu tiesiai prie jos atėjo M. V. ir šampano butelio dugno kampu vieną kartą trenkė į veidą. Iki smūgio su M. V. jokio konflikto nebuvo. Nors konfliktas vyko tamsiu paros metu, tačiau baro teritorija apšviesta ir aiškiai matė kas sudavė. Kaltinamąjį matė tiesiai priešais save. Įvykio metu buvo apsvaigusi nuo šampano, bet girta nesijautė. Po smūgio nukrito ir buvo praradusi sąmonę. Buvo atvažiavusi greitoji ir nuvežė į ligoninę, nes buvo kiaurai prakirsta lūpa, kurią reikėjo siūti, ir nuskelti viršutiniai priekiniai dantys. Baras tą vakarą darbo nebetęsė. Iš pradžių nenurodė, kuo trenkė M. V.. Sakė tik tai, kad trenkė kietu daiktu, nes tiksliai nežinojo, kad tai buvo šampano butelis. Tik vėliau baro savininkas pasakė, kad M. V. rankoje laikė butelį. Asmenų, kurie tą vakarą dalyvavo muštynėse vardus ir pavardes išsiaiškino per M. M. ir „Facebook“. Po įvykio, kai jau buvo grįžusi į darbą, į barą tartis buvo atėję broliai K. Susitarti nepavyko ir jie jokių pinigų nedavė. Kaltinamasis po įvykio taip pat buvo atėjęs į barą ir priėjęs paklausė, kas yra ir ko nori. Parodė kaltinamajam randą ant veido ir pasakė, kad nori 5000 eurų. M. V. pripažino, kad trenkė, ir pasakė, kad tiek neturi, bet dalį pinigų po savaitės žadėjo atnešti, bet taip ir nebeatėjo. M. V. į barą buvo atėjęs gal dėl to, kad ji nerašytų pareiškimo policijai, nes tuo metu dar nebuvo parašiusi. Pareiškimą parašė po to, kai M. V. pažadėjo ateiti su pinigais, bet neatėjo. 5000 eurų neturtinę žalą grindžia stresu, nuolatine baime, kurią jaučia iki šiol. Dėl patirto streso raminančių vaistų nevartojo ir į psichologą nesikreipė. Iš karto po sumušimo negalėjo gerai kalbėti, nes buvo sutinusi lūpa, skaudėjo, todėl ir apklausa buvo gal tik po 2 savaičių. Be to, po sumušimo negalėjau valgyti, kramtyti, skaudėjo, lūpa buvo prakirsta kiaurai. Iki šiol yra likęs randas, dėl kurio jaučiasi nemaloniai ir prie kurio nepripranta. Buvo pas gydytojus tam, kad įvertintų kiek kainuos gydymas. Reikalingas estetinis dantų laminavimas ir rando šalinimas lazeriu. Rando šalinimo procedūra lazeriu atliekama tik Vilniuje. Buvo paskaičiuota tokia gydymo suma, kokią nurodė civiliniame ieškinyje. Iki šiol nieko nedarė, nes neturi tam lėšų.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo G. Z. gimimo diena. Tą dieną G. Z. nedirbo, todėl visą laiką prie baro dirbo pats vienas. Apie 19 val. G. Z. atvažiavo su mama, atsivežė tortą, tada visi trys susėdo prie baro, atsigėrė kavos. Mama išvažiavo, o G. Z. liko. Po kurio laiko į baro kiemelį atėjo G. Z. pažįstami ir jie visi susėdo lauke prie vieno staliuko, esančio šalia baro durų. Jie sėdėjo, gėrė šampaną. Tą dieną buvo krepšinio varžybos ir į barą jau gerokai vėliau, po varžybų, atėjo kompanija, kurioje buvo M. V.. Toje kompanijoje buvo keturiese. Iš jų vienas buvo M. M., kuris tą dieną irgi šventė savo gimtadienį. Vaikinai susėdo kiemelio gale ir šventė gimtadienį: gėrė alų, pirko užkandžius. Viską užsisakinėjo prie baro. Prie baro G. Z. susitiko su M. M., kuris anksčiau ne kartą yra buvęs bare. G. Z. pasisveikino su M. M., pradėjo kalbėtis, sužinojo, kad abu švenčia gimtadienius. M. M. pasveikino G. Z., nupirko mažą 100 ml talpos šampano buteliuką. Pats papilstė jiems į taures šampano per pusę, jie prie baro išgėrė, o tada M. M. pakvietė G. Z. ateiti prie savo stalo, bet G. Z. nuėjo prie savo draugų. Tada buvo atėjęs vienas iš K. ir bandė G. Z. kalbinti, irgi nupirko buteliuką šampano, pasveikino su gimtadieniu. M. V. kompaniją visą laiką aptarnavo pats. G. Z. nebuvo priėjusi prie to staliuko, nes nedirbo. Po kurio laiko, apie 1 val. nakties, kai baras dar dirbo, grojo muzika, bet daug žmonių jau buvo išsiskirstę, kieme išgirdo nuo galinio staliuko keiksmažodžius, skirtus G. Z.. Išgirdęs išėjo į kiemą ir priėjo prie M. V. kompanijos. K. tuo metu stovėjo maždaug 2-3 metrų atstumu nuo staliuko. M. V. su M. M. dar sėdėjo prie savo stalo. Paklausė vaikinų, kodėl taip negražiai kalba. Tada vienas iš brolių K. pasakė „lenkiam tuos gaidžius“. Suprato, kad kalba apie vaikinus, sėdinčius prie G. Z. stalo. Pasakė, kad bare muštynių nebus ir nuėjęs atidarė kiemo vartus bei pasakė, kad broliai K. išeitų. Minėti vaikinai dar nėjo, bet pats juos po truputį nuvedė iki kiemo vartų. Tada nuo stalo pakilo M. M., priėjo prie G. Z. stalo ir pradėjo kažką aiškinti. K. pasakė „Žiūrėk, M. tuoj visus išguldys“. Tada jis (V. P.) priėjo prie M. M. ir paprašė ir jo išeiti. M. M. irgi nesutiko išeiti, todėl jį irgi prisivedė prie vartų, kur stovėjo K. M. V. buvo pasilikęs vienas prie stalo. Paskui kaltinamasis pakilo, pribėgo prie visos tos kompanijos, pasičiupo ant G. Z. stalo stovėjusį šampano butelį ir pradėjo daužyti vaikinams per galvas. Iš G. Z. kompanijos du žmonės tikrai gavo. Vienam reikėjo galvą siūti, kitam gal mažiau kliuvo. Žinoma, visi buvo išgėrę. Blaivus buvau tik pats. Po smūgių buteliu tie vaikinai pakilo nuo stalo, priėjo K. ir prasidėjo muštynės. G. Z. tuo metu dar sėdėjo, o paskui pakilo ir pasakė „baikit, vyrai, muštis“. Priešais G. Z. stovėjo M. V. ir trenkė jai su buteliu į veidą. G. Z. parkrito ir prarado sąmonę. Pats stovėjo G. Z. už nugaros ir todėl nespėjo sulaikyti M. V.. Baro vidinis kiemas apšviestas, todėl aiškiai matė, kad G. Z. sudavė M. V.. Po šio smūgio prišoko prie G. Z., o M. V. kompanijos vyrai išsilakstė pro atidarytus vartus. Įvykio metu buvo išvartytos kėdės, gėlės, sudaužyta vaza. Baras tą dieną nebedirbo. Barui visos muštynės yra neigiamas dalykas – ir išvartyt įranga buvo, ir iš viso kenkia reputacijai. Po to įvykio G. Z. ilgai nedirbo, į darbą grįžo tik po kelių savaičių. Kai G. Z. grįžo, kaltinamasis buvo atėjęs pasikalbėti, bet jie išėjo į kitą salę ir jis (V. P.) negirdėjo, ką kalbėjo. Paskui G. Z. sakė, kad M. V. atėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė, nes gal per didelė suma pasirodė. Sakė, kad M. V. atneš dalį pinigų, bet kaltinamasis daugiau nebeatėjo. Vienas iš brolių K. po įvykio irgi buvo atėjęs į barą, bet tik pasakyti, kad M. V. išvykęs į Egiptą ar kažkur atostogauti ir kai grįš ateis pasikalbėti dėl žalos atlyginimo. K. jo (V. P.) atsiprašė dėl to įvykio, bet jokių pinigų nedavė.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykis buvo prie aludės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su broliu ir draugais M. V. ir M. M. nuėjo į alaus barą ir prisėdo prie staliuko vidiniame kieme. Pasiėmė alaus ir užkandos, sėdėjo ir bendravo Jau po 12 val. nukentėjusioji nuo stalo paėmė degtukus. Pasakė nukentėjusiajai, kad grąžintų degtukus, bet ji negražino, todėl nuėjau prie jos staliuko prisidegti cigaretės. Prisidegęs padėkojo. Kai nuėjo prisidegti cigaretės, G. Z. prie stalo nebuvo. Ten sėdėjo gal kokie keturi vyrai. Vienas iš vaikinų nuo to stalo pasakė, kad pagarbiau elgtųsi. Nežino kodėl taip pasakė, nes merginai nieko nebuvo sakęs ir prie savo staliuko nebuvo kvietęs. Tada vienas iš vaikinų atsistojo ir trenkė galva jam (E. K.) į galva ir praskėlė antakį. Negali apibūdinti to asmens, kuris trenkė į galvą. Tada atėjo brolis ir nusivedė link išėjimo. Nematė, ką tuo metu darė M. V. su M. M.. Su broliu ėjo link vartų. Nespėjus išeiti pro vartus iš nugaros užpuolė gal du asmenys ir pradėjo daužyti į šonus, į veidą. Daužė kumščiais. Smūgių neskaičiavo, pasilenkė ir užsidengė veidą. Ant žemės parkritęs nebuvo. Jam (E. K.) buvo sužalotas antakis ir lūžo kojos pirštas. Nematė kas, bet brolį spardė trise. Kiek suprato, užpuolė nukentėjusiosios draugai. Nežino už ką buvo mušami. Dėl įvykio į policiją nesikreipė, nes nematė prasmės. Į ligoninę nuvažiavo kitą dieną, apie antakį nieko nesakė, nes siūti nereikėjo. Dėl kojos piršto pasakė, kad susižalojo buityje. Nukentėjusiosios muštynių metu iš viso nematė. Tik iš barmeno sužinojo, kad ji nukentėjo. Po įvykio buvo nuėjęs į barą, nes į darbą atvažiavo kažkoks žmogus ir pasakė, kad yra nukentėjusi mergina ir visi dėl to kalti. Tas žmogus taip pat pasakė, kad bare yra brolio telefonas, todėl nuvažiavo jo paimti. Telefono niekas neatidavė. Apie įvykį kalbėjosi su barmenu. Šis sakė, kad visi kalti ir susimetę turi atiduoti 5000 eurų. Su broliu sumokėjo 1000 eurų, kad tas žmogus nebevažinėtų į darbą. Pinigus padavė barmenui, bet raštelio jokio nepaėmė. Paskui M. V. pasakė, kad šis nuvažiuotų į barą ir viską išsiaiškintų pats. Kai po muštynių susitiko su M. V., šis buvo truputį aplamdytas, bet tikslių sužalojimų nurodyti negali.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. liepos 15 d. aludėje (duomenys neskelbtini). Su broliu E. K. ir draugais M. V. bei M. M. po futbolo varžybų nuėjo į alaus barą ir prisėdo prie staliuko vidiniame kieme toliau nuo įėjimo. Pasiėmę alaus ir užkandos sėdėjo ir bendravo. Aptarnavo vyras barmenas, bet nurinkti indų ateidavo ir nukentėjusioji. Žinojo, kad nukentėjusioji ten dirba, nes anksčiau yra lankęsis tame bare. Niekas iš jo (liudytojo) kompanijos vakaro eigoje nebendravo su nukentėjusiosios kompanija. Į baro darbo pabaigą prie jų stalo vėl priėjo nukentėjusioji, nurinko indus ir pasakė, kad baras užsidaro. Su indais nukentėjusioji paėmė ir degtukus. Brolis E. K. nuėjo prisidegti cigaretės prie staliuko, prie kurio sėdėjo ir nukentėjusioji. Ten sėdėjo gal penki vyrukai ir vienas atsistojęs pradėjo kažką su broliu aiškintis. Pastebėjęs, kad prie to stalo esantys vyrukai buvo nelabai gerai nusiteikę ir ten bręsta kažkoks konfliktas, nuėjo nusivesti brolio. Kai su broliu ėjo nuo to stalo link išėjimo, jis (R. K.) iš nugaros į galvą gavo smūgį ir parkrito, o tada buvo sumuštas kelių vyrukų. Nematė, kas mušė, taip pat nematė, ką tuo metu darė M. V. ir M. M., nes dengėsi galvą. Nematė ir to, kad M. V. būtų ką nors mušęs. Barmenas buvo priėjęs ir bandė skirti besimušančius. Nei į policiją, nei į medikus pats dėl sumušimo nesikreipė, nes matė reikalo. Broliui E. K. įvykio metu lūžo kojos pirštas. Kiek žino, ant kojos užkrito kažkoks baldas, gal stalas. Broliui taip pat buvo praskeltas antakis. E. K. sakė, kad jam antakį praskėlė kažkuris vaikinas galva. Brolis kreipėsi į medikus, o į policiją nesikreipė. Įvykio metu visi buvo išgėrę, bet jis (liudytojas) jautėsi normaliai ir kontroliavo savo veiksmus. Po to, kai buvo sumuštas, iš karto išėjo iš baro. Išėjo tiesiai pro kiemo vartus, netoli nuo tos vietos kur buvo pargriautas. M. V., M. M. ir brolis E. K. jau buvo gatvėje. M. V. buvo praskelta lūpa dešinėje pusėje, bėgo kraujas. Apklausiamas policijoje nieko nesakė apie kruviną M. V. lūpą, nes to tikriausiai niekas neklausė. Po įvykio išvažiavo namo. Toliau tas konfliktas išsirutuliojo į pinigų reikalavimą. Pinigų reikalavo barmenas. Į darbą atvažiavęs vyrukas pasakė, kad bare yra pamestas telefonas. Telefonas buvo jo (R. K.). Telefoną pametė tikriausiai tada, kai gulėjo ant žemės. Vyrukas kalbėjo neagresyviai, negrasino. Telefono paimti nuvažiavo brolis, nes pats tada turėjo dirbti. Bare brolis E. K. sužinojo apie tai, kad per muštynes buvo sumušta mergina – nuskeltas dantis – ir, kad M. V. jai sudavė šampano buteliu. Barmenas dėl merginos sumušimo kaltino M. V., bet sakė, kad visi buvo kartu ir visi yra kalti bei pareikalavo sumokėti 4000 eurų. Tuo metu nebuvo su kuo pasitarti, nes M. V. su šeima atostogavo užsienyje, todėl abu su broliu sumokėjo 1000 eurų. 1000 eurų į barą vežė kartu su broliu. Pats buvo automobilyje, o brolis nunešė pinigus. Tuos pinigus davė tam, kad nebūtų nemalonumų darbe, nes nebenorėjo, kad į darbą vaikščiotų visokie žmonės. Dėl pinigų davimo nepasirašė jokių dokumentų. Kai M. V. grįžo iš atostogų ir pasakė, kad nieko jis nepadarė, suprato, kad jie (R. K. ir E. K.) buvo apkaltinti nekaltai. Jokių priemonių dėl sumokėtų pinigų grąžinimo nesiėmė. M. V. pats nuvažiavo į barą išsiaiškinti. Tada buvo pareikalauta dar didesnės pinigų sumos – 8000 eurų.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2018 vasarą su draugais D. ir D. nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini) žiūrėti varžybų. Iš pradžių sėdėjo baro viduje, o po varžybų išėjo į lauką prie staliuko. Sėdėjo ten, gėrė alų. Prie stalo sėdėjo gal 5 žmonės. Tarp jų buvo ir nukentėjusioji G. Z.. Ant stalo stovėjo butelis šampano ir taurė. Buvo nukentėjusiosios gimtadienis, ji gėrė šampaną. Nukentėjusioji tai prieidavo, tai vėl nueidavo. Kol G. Z. buvo prie jų staliuko, negirdėjo, kad nukentėjusiąją kas nors vadintų necenzūriniais žodžiais. Prie baro dirbo savininkas, o ar nukentėjusioji tą vakarą dirbo, nežino. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo bare. Taip pat neatsimena, ar buvo nukentėjusiosios kilnojimas vidurnaktį. Daug ko neatsimena, nes tą dieną buvo išgėręs labai daug alaus. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tada geriau viską atsiminė. Tvirtina tuos parodymus. Nematė kas ir kaip sužalojo nukentėjusiąją, tik išgirdo kažkokį šurmulį ir pamatė, kad G. Z. guli be sąmonės ant žemės. Buvo netoliese, bet neatsimena ką tuo metu veikė. Tuo metu prie staliuko buvo likę tik keturiese. Pakėlė nukentėjusiąją, o paskui kartu važiavo į ligoninę. G. Z. po įvykio sakė, kad gavo šampano buteliu.

Liudytojas D. T. parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina tuos parodymus. 2018 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena, su draugais V., K. ir M. apie 17-18 val. atėjo į alaus barą ir ten žiūrėjo varžybas. Sėdėjo prie stalo alaus baro viduje. Kai atėjo, nukentėjusioji jau buvo bare. Po varžybų persikėlė sėdėti į lauką. V. iniciatyva nukentėjusioji buvo prisėdusi prie jų staliuko ir vartojo alkoholį. Nukentėjusioji buvo nuėjusi prie kitų žmonių, bet nežino, ar ji tą dieną dirbo. Pats irgi buvo nuėjęs prie kito stalo. Žmonės prie jų staliuko keitėsi. Ant stalo buvo alaus bokalai, gal buvo ir šampano butelis. 12 val. nakties sveikino G. Z. ir ją kilnojo. Bare buvo daug žmonių, vyko šokiai, visi vaikščiojo kas kur. Muštynės kilo vėlai, jau naktį. Nežino, ar prieš muštynes prie jų stalo buvo priėję kokie nors asmenys iš kaltinamojo kompanijos. Kai prasidėjo šurmulys, buvo priėjęs barmenas ir vaikinus, kurie buvo šalia stalo, kažkaip išstūmė pro vartus. Nematė kas nutiko G. Z. ir nežino, kodėl ji nukrito ant žemės be sąmonės. Pats įvykio metu irgi nukentėjo, bet nežino kaip. Kai prišoko prie G. Z., pamatė, kad pačiam iš pakaušio bėga kraujas. Pats su niekuo nesimušė. Tuo metu prie stalo buvo likę tik K., M. ir V., bet du iš jų: M. ir K. sėdėdami miegojo. Gerai neatsimena visų to vakaro aplinkybių, nes buvo šokas.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iš 15 dienos į 16 dienos, apie 2.00 val. nakties, sutuoktinis M. V. grįžo į namus sumuštas – jam buvo praskelta lūpa ir guzas galvoje. M. V. buvo išgėręs, bet ne girtas. Vyras sakė, kad buvo sumuštas alaus bare, kuriame buvo su draugais E. ir R. K. bei M. M.. Vyras sakė, kad į barą ėjo žiūrėti varžybų. Atėjusi nuo jų staliuko surinkti bokalų barmenė paėmė žiebtuvėlį. Kai barmenė paėmė žiebtuvėlį, E. K. nuėjo prie kito staliuko paprašyti prisidegti. Tada prasidėjo muštynės. Nežino, kas sužalojo vyrą. Į medikus vyras nesikreipė, nes nebuvo taip stipriai sužalotas, kad būtų reikėję medikų pagalbos. Į policiją dėl sumušimo taip pat nesikreipė, nes niekam neturėjo pretenzijų. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, t. y. 2018 m., liepos 18 d., išvyko atostogauti, o 2018 m. liepos 25 d. grįžę sužinojo, kad dėl muštynių E. K. buvo lūžęs kojos pirštas ir, kad iš brolių K. buvo reikalaujama 5000 eurų. E. ir R. K. sumokėjo 1000 eurų. Broliai K. taip pat pasakė, kad yra ieškomas ir M. V.. Tada vyras nuvyko į barą pasikalbėti. Bare buvo barmenas ir dar kažkoks vyras, kurie dėl muštynių paprašė 8000 eurų. M. V. pasakė, kad nemokės.

Liudytojas M. M. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. vasarą. Tą dieną nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini). Su draugu D. T. bare žiūrėjo futbolą. Bežiūrint futbolą prisijungė ir D. T. draugai, su kuriais paskui išėjo į lauką. Prie stalo, prie kurio sėdėjo baro kieme, buvo pats, D. T. ir dar kokie du ar trys D. T. draugai. Tą vakarą nukentėjusioji irgi buvo bare, bet neatsimena, ar ji tada dirbo. Nežino, ar kaltinamasis M. V. tą vakarą buvo bare. Kadangi pats tą dieną buvo po budėjimo, buvo pavargęs ir išgėrė alaus, visko kas vyko nematė, nes kažkuriuo metu buvo užmigęs. Pabudęs nuo triukšmo pamatė ant žemės ant praėjimo tarp staliukų gulinčią nukentėjusiąją. Ant merginos sužalojimų nematė, nes viskas vyko labai greitai. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją, o paskui išėjęs į gatvę pamatė, kad sužalota ir D. T. galva. Pats jokiose muštynėse nedalyvavo, nes tuo metu miegojo. Po kiek laiko priėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar ne jei pradėjo ginčą. Policija nuvežė iki baro, bet baro savininkas pasakė, kad jie yra nukentėję. Buvo apklaustas policijoje. Tada sakė tiesą. Tvirtina tuos parodymus.

Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., alaus bare(duomenys neskelbtini). Baro vidinio kiemo rytinėje pusėje stovi stalai su suolais, vakarinėje – staliukai su kėdėmis (1 t., b. l. 17-19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1100/2018 (05) matyti, kad G. Z. nustatyta viršutinės lūpos kiaurinė muštinė žaizda, viršutinių kairio 1-o danties vaikino ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimai, padaryti kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1400/2018 (05) matyti, kad E. K. nustatytas kairės pėdos pirmo piršto galinio pirštakaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyti medicinos dokumentų duomenys: VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 2018/0169884/00 duomenys – kreipėsi 2018 m. liepos 16 d., 19.12 val. Sutrenkė pėdos I-ą pirštą. Apžiūros metu nustatyta 0,7 ilgio žaizda nykščio nugariniame paviršiuje. R-gramoje: kairės pėdos pirmo piršto galinio pirštakaulio lūžis be poslinkio. Imobilizuota gipso longete (1 t., b. l. 56).

Iš 2018 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. pateikė 6 lapus iš portalo Facebook su M. V., M. M., R. K. nuotraukomis (1 t., b. l. 85-92).

Iš 2019 m. sausio 3 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusiosios G. Z. ir įtariamojo M. V. akistatos metu G. Z. nurodė aplinkybės, kuriomis buvo sužalota, o M. V. pareiškė, kad viskas buvo ne taip, kad jis paaiškinimus duos teisme (1 t., b. l. 178-181).

Nors kaltinamasis M. V. nepripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nurodė, kad jokio smūgio šampano buteliu nukentėjusiajai G. Z. nesudavė, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos versiją bei atmeta juos kaip prieštaraujančius byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nukentėjusioji G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai patvirtino, kad smūgį į veidą šampano buteliu jai sudavė būtent kaltinamasis M. V.. Nukentėjusioji teisme parodė, kad bare(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g., 2018 m. liepos 15 d. šventė savo gimtadienį. Su pažįstamais vaikinais sėdėjo baro kieme ir gėrė šampaną. Kažkuriuo metu prie kito staliuko sėdėję broliai E. ir R. K. pasakė „imkim tuos gaidžius“ ir puolė prie jų staliuko. Ant stalo, prie kurio ji sėdėjo, buvo vienas šampano butelis. Kai vaikinai pradėjo stumdytis, pribėgo M. V. ir, nuo stalo paėmęs šampano butelį, juo mojavo bei grasino jos (nukentėjusiosios) stalo vaikinams. M. V. buvo girtas ir agresyvus. Atsistojusi pasakė, kad vaikinai baigtų muštis. Tuo metu tiesiai prie jos atėjo M. V. ir šampano butelio dugno kampu vieną kartą trenkė į veidą. Iki smūgio su M. V. jokio konflikto nebuvo. Nors konfliktas vyko tamsiu paros metu, tačiau baro teritorija apšviesta ir aiškiai matė kas sudavė. Kaltinamąjį matė tiesiai priešais save. Įvykio metu buvo apsvaigusi nuo šampano, bet girta nesijautė. Po smūgio nukrito ir buvo praradusi sąmonę. Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. pirmoje apklausoje, kuri dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų įvyko tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo atvykusi į barą(duomenys neskelbtini). Būnant bare pažįstami vaikinai pakvietė prisėsti prie jų staliuko ir vaišino šampanu. Apie 01.30 val. vyriškis, kuris sėdėjo prie kito staliuko, pasiėmęs nuo stalo šampano butelį pradėjo mosikuoti, sudavė keliems vyriškiams tuo šampano buteliu. Kiemelyje kilus konfliktui ji atsistojo ir pasakė, kad vaikinai nusiramintų. Tada vyriškis, kuris mosikavo šampano buteliu, atsisukęs sudavė tuo buteliu vieną smūgį jai į veidą. Nuo suduoto smūgio ji prarado sąmonę ir atsigavo tik VšĮ „Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, kur susiuvo lūpą. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ tarp M. M. draugų rado ir iš nuotraukos atpažino asmenį, kuris sudavė smūgį į veidą – M. V. (1 t., b. l. 63-66). 2018 m. gruodžio 5 d. papildomos apklausos metu G. Z. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad apie 01 val. prie stalo, prie kurio sėdėjo su V. ir dar dviem vyrais, priėjo abu K., kurie žodžiais pradėjo priekabiauti prie V. ir kito vyro. Nepamena ką šie pasakė, suprato, jog K. pyko, kad ji nėjo prie jų stalo. K., M. V. ir M. M., kol sėdėjo baro kiemelyje, kvietė ją atsisėsti prie jų stalo, tačiau ji nieko neatsakydavo, nekreipdavo į tai dėmesio. M. M. ir M. V. tuo metu sėdėjo prie stalo. Tuo metu prie jų priėjo V. P., kuris paprašė K. išeiti iš baro, palydėjo juos iki kiemo vartų. Tada prie jų priėjo M. M., kuris vartojo necenzūrinius žodžius jos, V. bei kito vyro atžvilgiu, tačiau nepamena kokius. Prie M. M. priėjo V. P., palikęs prie vartų K., ir paprašė M. M. išeiti, palydėjo M. M. prie K. ir, kiek pamena, įėjo į baro vidų. M. V. tuo metu dar sėdėjo prie savo stalo. Vienas iš K. ar M. M. sušuko: „lenkiam tuos gaidžius“. K. su M. M. pripuolė prie jų ir susistumdė su atsistojusiais nuo stalo vyrais. Pamatė, kad vyrai pradėjo muštis, tačiau nematė kas, kam ir kur sudavė. Atsistojusi sušuko, kad baigtų muštis, o tuo metu prie jų priėjo M. V., paėmė nuo jų stalo pradarytą šampano butelį ir sudavė juo jai vieną kartą į veidą. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės, prarado sąmonę (1 t., b. l. 76-80). Iš 2019 m. sausio 3 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. Z. akistatos su M. V. metu taip pat kategoriškai laikėsi savo pozicijos, kad 2018 m. liepos 16 d., apie 01.00 val., baro vidiniame kieme ją sužalojo M. V., suduodamas šampano buteliu vieną kartą į veido dešinę pusę (1 t., b. l. 178-181). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoju teisme apklausto V. P., kuris vienintelis įvykio metu buvo visiškai blaivus, parodymai. Minėtas liudytojas teisme parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo G. Z. gimimo diena. Apie 19 val. G. Z. atvažiavo su mama, atsivežė tortą, tada visi trys susėdo prie baro, atsigėrė kavos. Mama išvažiavo, o G. Z. liko. Po kurio laiko į baro kiemelį atėjo G. Z. pažįstami ir jie visi susėdo lauke prie vieno staliuko, esančio šalia baro durų. Jie sėdėjo, gėrė šampaną. Tą dieną buvo krepšinio varžybos ir į barą jau gerokai vėliau, po varžybų, atėjo kompanija, kurioje buvo M. V.. Toje kompanijoje buvo keturiese. Iš jų vienas buvo M. M., kuris tą dieną irgi šventė savo gimtadienį. Vaikinai susėdo kiemelio gale ir šventė gimtadienį: gėrė alų, pirko užkandžius. M. M. pasveikino G. Z., nupirko mažą 100 ml talpos šampano buteliuką. Pats papilstė jiems į taures šampano per pusę, jie prie baro išgėrė, o tada M. M. pakvietė G. Z. ateiti prie savo stalo, bet G. Z. nuėjo prie savo draugų. Tada buvo atėjęs vienas iš K. ir bandė G. Z. kalbinti, irgi nupirko buteliuką šampano, pasveikino su gimtadieniu. Po kurio laiko, apie 1 val. nakties, kai baras dar dirbo, grojo muzika, bet daug žmonių jau buvo išsiskirstę, kieme išgirdo nuo galinio staliuko keiksmažodžius, skirtus G. Z.. Išgirdęs išėjo į kiemą ir priėjo prie M. V. kompanijos. K. tuo metu stovėjo maždaug 2-3 metrų atstumu nuo staliuko. M. V. su M. M. dar sėdėjo prie savo stalo. Paklausė vaikinų, kodėl taip negražiai kalba. Tada vienas iš brolių K. pasakė „lenkiam tuos gaidžius“. Suprato, kad kalba apie vaikinus, sėdinčius prie G. Z. stalo. Pasakė, kad bare muštynių nebus ir nuėjęs atidarė kiemo vartus bei pasakė, kad broliai K. išeitų. Minėti vaikinai dar nėjo, bet pats juos po truputį nuvedė iki kiemo vartų. Tada nuo stalo pakilo M. M., priėjo prie G. Z. stalo ir pradėjo kažką aiškinti. K. pasakė „Žiūrėk, M. tuoj visus išguldys“. Tada jis (V. P.) priėjo prie M. M. ir paprašė jo išeiti. M. M. irgi nesutiko išeiti, todėl jį irgi prisivedė prie vartų, kur stovėjo K. M. V. buvo pasilikęs vienas prie stalo. Paskui kaltinamasis pakilo, pribėgo prie visos tos kompanijos, pasičiupo ant G. Z. stalo stovėjusį šampano butelį ir pradėjo daužyti vaikinams per galvas. Iš G. Z. kompanijos du žmonės tikrai gavo. Vienam reikėjo galvą siūti, kitam gal mažiau kliuvo. Po smūgių buteliu tie vaikinai pakilo nuo stalo, priėjo K. ir prasidėjo muštynės. G. Z. tuo metu dar sėdėjo, o paskui pakilo ir pasakė „baikit, vyrai, muštis“. Priešais G. Z. stovėjo M. V. ir trenkė jai su buteliu į veidą. G. Z. parkrito ir prarado sąmonę. Pats stovėjo G. Z. už nugaros ir todėl nespėjo sulaikyti M. V.. Baro vidinis kiemas apšviestas, todėl aiškiai matė, kad G. Z. sudavė M. V.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. 2018 m. liepos 16 d. apklausoje parodė, kad įvykio metu išėjęs į kiemą pamatė, kaip baro kiemelio gale sėdėjusi keturių asmenų kompanija, priėjusi prie kompanijos, kurioje sėdėjo G. Z., konfliktuoja žodžiu. Staiga vienas vyriškis iš tų keturių asmenų, apie 40 metų amžiaus, apie 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikai skustas, apvalaus veido, tamsių antakių stvėrė ant stalo buvusį tuščią šampano butelį ir smogė kažkokiam vyriškiui į galvą. G. Z., kuri buvo šalia, pradėjo raminti visus. Vyriškis, kurio rankose buvo šampano butelis, sudavė G. Z. į veidą, dėl ko ji parkrito ant žemės ir neteko sąmonės (1 t., b. l. 82-83). 2018 m. liepos 25 d. liudytojo apklausos metu V. P. parodė, kad G. Z. su šampano buteliu per galvą davė M. V.. Nuo jo smūgio G. Z. prarado sąmonę (1 t., b. l. 84). Tą pačią dieną liudytojas V. P. pateikė ir 6 lapus iš portalo Facebook su konflikte dalyvavusių M. V., M. M., R. K. nuotraukomis (1 t., b. l. 85-92). 2018 m. lapkričio 27 d. liudytojo apklausos metu V. P. taip pat parodė, kad M. V., pribėgęs prie stalo, pačiupo tuščią 0,7 l talpos šampano butelį ir juo sudavė vienam sėdinčiam prie stalo vyrui. Tuo metu nuo stalo atsistojo likę sėdėję vyrai ir puolė prie M. V.. Tada nuo vartų atbėgo K. su M. M.. Matė, kad M. V. buteliu dar sudavė vienam ar dviem atsistojusiems vyrams per galvą. A. G. Z. pasakė „baikit, vyrai, muštis“ ir tuo metu M. V., pasisukęs į G. Z., sudavė jai stovinčiai vieną kartą šampano buteliu į veidą. G. Z. nuo suduoto smūgio susmuko ant žemės (1 t., b. l. 93-97). Netikėti aptartais nukentėjusiosios ir liudytojo V. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota pagrindžia byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1100/2018 (05), iš kurios matyti, kad G. Z. nustatyta viršutinės lūpos kiaurinė muštinė žaizda, viršutinių kairio 1-o danties vaikino ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimai, padaryti kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 23). Be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. P. viso metu nuosekliai tvirtino, kad būtent M. V. buvo pasiėmęs šampano butelį ir iki juo suduodamas nukentėjusiajai G. Z. švaistėsi bei galėjo suduoti ir G. Z. kompanijoje buvusiems vaikinams. Šiuos V. P. ir G. Z. patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs į gatvę pamatė, kad sužalota D. T. galva. Pats jokiose muštynėse nedalyvavo, nes tuo metu miegojo. Liudytojas D. T. teisme parodė, kad pats įvykio metu irgi nukentėjo, bet nežino kaip. Kai prišoko prie G. Z., pamatė, kad pačiam iš pakaušio bėga kraujas, nors pats su niekuo nesimušė. Atsižvelgdamas į visų šių asmenų parodymų turinį teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Tuo tarpu kaltinamojo M. V. ir įvykio vakarą kartu su juo buvusių liudytojų E. K. ir R. K. parodymai yra prieštaringi. Liudytojas R. K. pirmosios liudytojo apklausos metu 2018 m. rugpjūčio 7 d. parodė, kad pastebėjęs, jog brolis E. K. ginčijasi su prie kito stalo sėdinčiais vaikinais, kad nebūtų konflikto, nuėjo atsivesti brolio prie savo staliuko. Priėjęs prie vaikinų, pajuto smūgį į nugarą, nuo kurio pargriuvo, ir jį (R. K.) pradėjo spardyti kojomis. Užsidengė veidą, kad nesužalotų ir nieko nematė (1 t., b. l. 100-102). Antroje liudytojo apklausoje, kuri įvyko 2018 m. spalio 9 d., R. K. jau davė išsamesnius parodymus ir paaiškino, kad matė, kad brolis, stovėdamas prie stalelio, prie kurio sėdėjo vyrai, kalbasi su keliais stovinčiais vyrais. Matė, kad tarp brolio ir vyrų kažkas vyksta, nes matė pasistumdymus, tačiau nepastebėjo kas ir ką stumdė. Atsistojęs nuėjo prie brolio pasakyti, kad šis grįžtų atgal, nes nenorėjo, kad brolis bendrautų su tais vyrais. Kai pasakė broliui eiti iš ten, abu pasisuko eiti link išėjimo, kadangi nenorėjo pasilikti, kad vyrai nepradėtų muštis. Pamatė, kad praskeltas brolio kairysis antakis. Nematė broliui suduotų smūgių. Kai su broliu buvo beveik prie vartelių (ėjo vienas šalia kito), pajuto vieną smūgį į nugaros viršutinę dalį ir po smūgio nugriuvo ant žemės (1 t., b. l. 103-108). Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad brolis E. K. nuėjo prisidegti cigaretės prie staliuko, prie kurio sėdėjo ir nukentėjusioji. Ten sėdėjo gal penki vyrukai ir vienas atsistojęs pradėjo kažką su broliu aiškintis. Pastebėjęs, kad prie to stalo esantys vyrukai buvo nelabai gerai nusiteikę ir ten bręsta kažkoks konfliktas, nuėjo nusivesti brolio. Kai su broliu ėjo nuo to stalo link išėjimo, jis (R. K.) iš nugaros į galvą gavo smūgį ir parkrito, o tada buvo sumuštas kelių vyrukų. Taigi iš visų šių parodymų matyti, kad liudytojas R. K. apie savo sužalojimo aplinkybes davė prieštaringus parodymus – pirmiausia jis tvirtino, kad smūgį gavo priėjęs prie kito staliuko, paskui jau nurodė, kad smūgis jam buvo suduotas netoli išėjimo vartelių, t. y. jau paėjus nuo minėto staliuko. Be to, R. K. pirmoje apklausoje aiškino, kad smūgį gavo į nugarą, antroje apklausoje nurodė, kad gavo į nugaros viršutinę dalį, o teisme jau tvirtino smūgį gavęs į galvą. Taip pat yra visiškai nelogiška tai, kad R. K. nematė, kada buvo suduotas smūgis jo broliui E. K. į antakį, nes pats liudytojas R. K. nurodė, kad visą laiką iki kol pats gavo smūgį matė brolį E. K., o liudytojas E. K. parodė, kad jam vaikinas galva trenkė net tris ar keturis kartus į kaktą (1 t., b. l. 112-115, 116-120). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis M. V. teisme tvirtino, kad atsistojęs atsisuko ir pamatė ant žemės gulinčius E. K. ir R. K. ir, kad juos muša apstoję po kelis asmenis. Tuo tarpu pats E. K. nurodė, kad jis įvykio metu pargriuvęs nebuvo. Nesutampa ir teisme apklaustų liudytojų parodymai dėl M. V. įvykio metu padarytų sužalojimų. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad kai po muštynių susitiko su M. V., šis buvo truputį aplamdytas, bet tikslių sužalojimų nurodyti negali. Liudytojas R. K. parodė, kad M. V. buvo praskelta lūpa dešinėje pusėje, bėgo kraujas. Liudytoja J. V. parodė, kad sutuoktinis M. V. grįžo į namus sumuštas – jam buvo praskelta lūpa ir guzas galvoje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie kaltinamajam padarytus sužalojimus liudytojai R. K. ir E. K. pasakė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių iš viso nebuvo nurodę. Teismas neturi pagrindo tikėti ir kaltinamojo M. V. bei liudytojų R. K. ir E. K. parodymais, kad po įvykio iš jų buvo reikalaujama kelių tūkstančių eurų ir, kad broliai K. sumokėjo 1000 Eur. Liudytojai R. K. ir E. K. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, būdami nekalti dėl nukentėjusiosios G. Z. sužalojimo, V. P. sumokėjo 1000 Eur ir nepareikalavo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus jie tikrai davė. Kaltinamasis M. V. taip pat tvirtino, kad jam buvo daromas spaudimas ir reikalaujama didelės pinigų sumos, tačiau negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl dėl tokio pinigų reikalavimo bei grasinimų nesikreipė į policiją. Visos šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti kaltinamojo bei liudytojų R. K. ir E. K. parodymus kaip nepatikimus bei prieštaraujančius ir jais nesiremti.

Šioje byloje nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį ar siekia kokios nors naudos. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodė, kad vienas kito nepažįsta ir pirmą kartą susitiko įvykio metu.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Nepaisant to, kad buvo nakties metas, įvykis įvyko viešoje vietoje – alaus bare – įvykyje be kaltinamojo ir nukentėjusiosios dalyvavo ir kitų asmenų, kurie matė sužalotą nukentėjusiąją. Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu buvo išvartytos kėdės, gėlės, sudaužyta vaza. Barui visos muštynės yra neigiamas dalykas – ir išvartyta įranga buvo, ir iš viso kenkia reputacijai. Į įvykį buvo iškviesta greitoji pagalba bei policija. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios G. Z. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji G. Z. pareiškė civilinį ieškinį 2830,18 Eur turtinei ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 33-42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš nukentėjusiosios į bylą pateikto civilinio ieškinio turinio ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jai yra reikalingas gydymas, t. y. dviejų dantų protezavimas bei ant veido likusio rando šalinimas. Toks gydymas yra būtinas, kadangi nukentėjusiajai buvo nuskelti du nuosavi dantys, be to, jai nuo viršutinės lūpos kiaurinės muštinės žaizdos liko randas. Dalį išlaidų nukentėjusioji jau patyrė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, t. y. nukentėjusioji dėl dantų gydymo konsultavosi UAB(duomenys neskelbtini)laboratorija, esančioje Kaune ir už konsultaciją sumokėjo 20 Eur (2 t., b.l. 37), taip pat nukentėjusioji kreipėsi į UAB(duomenys neskelbtini), esančią Vilniuje, dėl rando šalinimo. Už konsultavimą ir sąmatos sudarymą G. Z. sumokėjo 35 Eur (2 t., b. l. 41). Vykdama į Vilnių ir Kauną nukentėjusioji patyrė išlaidų kurui įsigyti ir pateikė du tai pagrindžiančius mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai kelionė į Vilnių ir atgal kainavo 29,92 Eur, o kelionė į Kauną ir atgal – 29,26 Eur (2 t., b. l. 38-39). Teismo vertinimu, šios nukentėjusiosios išlaidos bendros 114,18 Eur sumos yra pagrįstos ir buvo reikalingos. Nukentėjusiosios G. Z. pateiktas civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas ne vien turėtomis, bet ir būsimomis gydymo išlaidomis. Šios būsimosios gydymo išlaidos yra detaliai pagrįstos pateiktais medicininių dokumentų išrašais, nurodant kiekvienos iš procedūrų kainas. Iš 2019 m. vasario 1 d. E. K. įmonės pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad du nuskeltus dantis yra rekomenduojama protezuoti laminatėmis. Tokio gydymo kainą sudaro: dviejų laminačių kaina po 540 Eur, dviejų laikinų plastikinių vainikėlių kaina po 40 Eur, atspaudai 26 Eur. Bendra suma 1186 Eur (2 t., b. l. 40). Iš 2019 m. sausio 18 d. UAB(duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. Z. yra nustatytas potrauminis lūpos randas. Odoje virš viršutinės lūpos dešinėje pusėje yra 20x3 mm diametro potrauminis atrofinis randas. Viršutinės lūpos gleivinės dešinėje pusėje apie 5 cm ilgio kietokas tolygiai sugijęs randas, pacientei šiek tiek jaučiamas, kliūva valgant. Rekomenduojamas gydymas: rando šlifavimas frakciniu CO2 lazeriu 8 procedūros po 90 Eur, iš viso 720 Eur; įrandinės vitaminų mezoterapinės injekcijos audinių atrofijos gydymui 8 procedūros po 60 Eur, iš viso 480 Eur; tikėtina, kad prireiks randą užpildyti hialurono rūgšties intradermaliniu užpildu 230 Eur; taip pat reikės apie 8 mėnesius rando zoną tepti priešrandiniu geliu , reikės 4 tūbelių po 25 Eur, iš viso 100 Eur (2 t., b. l. 42). Taigi iš šių dviejų dokumentų matyti, kad būsimo gydymo bendra numatoma suma yra 2716 Eur. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios kainos buvo paskaičiuotos apžiūrėjus nukentėjusiąją ir gyvai įvertinus jai reikalingą gydymą bei procedūras. Teismui nekyla abejonių, kad 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. sausio 18 d. pateiktuose medicinos dokumentų išrašuose nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl dantų nuskėlimo ir lūpos sužalojimo, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjo pateikti duomenys (2 t., b. l. 88-102) yra tik orientaciniai ir neatspindi tikrosios gydymo kainos, todėl teismas jais nesiremia.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiosios G. Z. naudai priteisiant 2716 Eur būsimo gydymo išlaidų ir 114,18 Eur nukentėjusiosios jau patirtų išlaidų, iš viso 2830,18 Eur, turtinei žalai atlyginti, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Nukentėjusioji G. Z. iš kaltinamojo M. V. taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stiprų skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš įvykį mačiusius pažįstamus. Po įvykio mėnesį buvo nedarbinga, iki šiol yra likęs randas ant veido. Vis dar jaučia padidėjusį nervinį jautrumą, nemigą, bijo būti didesnėse žmonių susibūrimo vietose.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Šioje byloje nustatyta, kad M. V. tyčia sudavė nukentėjusiajai stikliniu buteliu į veidą, padarydamas jai viršutinės lūpos kiaurinę žaizdą, viršutinių kairio 1-o danties vainiko ir dešinio 1-o danties vainiko nuskilimus – nežymų G. Z. sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nors G. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai iš karto po įvykio buvo siūta lūpa, ji negalėjo nei normaliai valgyti, nei kalbėti, nukentėjusioji kurį laiką buvo nedarbinga, kentė skausmą, iki šiol yra išlikęs randas matomoje vietoje ant veido, kas jaunai moteriai kelia didelį diskomfortą, jai buvo nuskelti net du nuosavi dantys, kurie neturi savybės atsinaujinti, ir nukentėjusioji likusį gyvenimą turės gyventi su protezuotais dantimis, taigi pasekmės yra rimtos ir iš dalies negrįžtamos. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir dėl to jos patirtus bei iki šiol patiriamus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios G. Z. naudai iš kaltinamojo M. V. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis M. V. neteistas (1 t., b. l. 198), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 197), dirba užsienyje , turi šeimą, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. Atsižvelgiant į duomenų apie kaltinamojo turtą nebuvimą, paskirtos baudos mokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei 2 mėnesiai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus asmens tapatybės kortelė grąžintina M. V..

Nukentėjusioji G. Z. pateikė teismui prašymą iš kaltinamojo priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas bendros 500 Eur sumos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme (2 t., b. l. 35-36). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodytos proceso išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti nėra aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos paslaugoms bei atliktam darbui. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo konsultuojama advokato, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Nors ši byla nebuvo sudėtinga, ypatingų specialių žinių joje nereikėjo, tačiau būtent atstovo pagalba buvo surašytas civilinis ieškinys, ko nukentėjusioji savarankiškai, neturėdama teisinių žinių, nebūtų padariusi. Pažymėtina ir tai, kad ruošiant civilinį ieškinį buvo reikalinga surinkti visą informaciją, dokumentus, kurie patvirtina civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį. Šios aplinkybės pagrindžia nukentėjusiosios patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti jas priteisiant iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiosios G. Z. naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. V. išieškotinos 19,00 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB bankas Luminor, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti M. V., kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios G. Z. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš M. V. G. Z. naudai priteisiant 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2830,18 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 18 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir asmens tapatybės kortelę, saugomą byloje, grąžinti M. V..

Priteisti iš M. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) G. Z. naudai jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš M. V. 19,00 Eur (devyniolika eurų) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė