- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- A8.-528-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00171-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gruodžio 14 d., 18.01 val., (duomenys neskelbtini), atlikus BAD IM Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių dokumentų tikrinimą, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Muitinės tarpininko atstovas E. B. neteisingai užpildė 37 langelį, kuriame nurodytas procedūros požymis C07, deklaruota prekių vertė 13754 USD. Dėl deklaracijoje neteisingai pateiktų duomenų (procedūros požymio C07, kuris leidžia netaikyti muito mokesčio sumai, kurioje deklaruota prekių savoji vertė neviršija 150 Eur) atsirado 415 Eur (A00-343 Eur, B00-72 Eur) mokesčių nepriemoka. Tokiais savo veiksmais E. B., pateikdamas minėtoje deklaracijoje neteisingus duomenis, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje E. B. savo kaltę iš esmės pripažino, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, (duomenys neskelbtini) jis buvo priimtas bandomajam laikotarpiui. Praktikoje numatyta, kad jie deklaracijas pildo kitos deklaracijos pagrindu. Aptariamu atveju pildydamas deklaraciją jis nepastebėjo to požymio. Jis pažymėjimą gavo tik (duomenys neskelbtini), yra naujokas, muitinei pranešus jam apie neatitikimą, jis paprašė pasitaisyti, bet jam neleido, nors tai buvo kritinė klaida. Jie tik suformino dokumentus, apie kažkokį mokesčių slėpimą negali būti nė kalbos, jie iš karto anuliavo tą deklaraciją ir surašė protokolą, jis paskui pataisė, tik jie į tai neatsižvelgė ir vis tiek neleido įvežti. Patikslinta deklaracija yra priimta, visi mokesčiai sumokėti, tik papildomai dar buvo surašytas šis administracinio nusižengimo protokolas. Tai buvo žmogiška klaida, jis nesužiūrėjo dėl neatidumo. Kolektyvas yra pakankamai didelis ir dėl Covid-19 visi dirba nuotoliniu būdu, jam pradėjus dirbti, nors ir turi kuratorių, kuris pataria, paaiškina, bet darbų yra begalė ir prieš kalėdinį laikotarpį buvo daug siuntų, todėl jis nenorėjo kolegos trukdyti. Dėl to požymio buvo ne vieną kartą prašyta programos rengėjų pataisyti ir įdėti dar vieną loginės klaidos paiešką, kad jei vertė didesnė nei 150 Eur, rodytų klaidą ir neleistų siųsti, dabar tokia kontrolė yra įvesta. Jis pateikė dokumentus kartu su prašymu, tai yra deklaracija, kuri yra pataisyta ir mokesčiai sumokėti gavėjo, taip pat jis pateikė darbo sutartį, pilno mėnesio atlyginimo lapelį dėl mažų pajamų, jis turi vieną nepilnametį vaiką, moka už mokslus, už gyvybės draudimą. Pagal šį straipsnį tikrai nemaža bauda ir tai jam atsilieptų labai skausmingai. Prašo pasigailėti ir nebausti, tai buvo žmogiška klaida, kuri ateityje nepasikartos.
Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime E. B. parodė, kad deklaruodamas prekes pagal (duomenys neskelbtini), nenorėdamas suklaidinti muitinės, dėl didelio darbo krūvio Covid-19 laikotarpiu, laiko stokos, be to, neseniai pradėjęs muitinės tarpininko veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)) – įgūdžių stokos, nepastebėjo, kad paliko požymį C07, kuris leidžia netaikyti muito mokesčio iki 150 Eur. Per skubėjimą neapsižiūrėjo ir paliko tą požymį galioti. Tai įvyko dėl netyčinės klaidos pildant deklaraciją, deklaracija užsiųsta paskutinė, prieš baigiant darbus. Po darbo prisiminęs, neturėjo galimybės atlikti pataisymų. Ryte atėjus jau buvo gautas muitinės pranešimas. Prašo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, priimti sprendimą – skirti įspėjimą. Labai gailisi dėl nesužiūrėtos klaidos. Ateityje bus atidesnis ir stengsis išvengti tokio pobūdžio klaidų, kurios turi įtakos LR nacionaliniams interesams. Mokesčių skirtumas: Muito A00 – 343 Eur, PVM B00- 72 Eur, iš viso – 415 Eur (b. l. 6).
Teismo posėdžio metu E. B. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2020 m. gruodžio 13 d. kliento vardu Teritorinei muitinei, naudodamas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – MDAS) pateikė importo deklaraciją dėl Prekių importo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 37 langelyje per klaidą nurodė neteisingą procedūros požymį C07, kuris leidžia netaikyti muito mokesčio siuntai, kurioje deklaruota prekių savoji vertė neviršija 150 Eur. Klaidą pastebėjus, per MDAS sistemą pateikė patikslintą deklaraciją su teisingu požymiu. Kadangi MDAS sistema neturi funkcionalumo teikiant dokumentą pateikti ir prierašą, jis deklaraciją pateikė be papildomų paaiškinimų, kuriuos planavo pateikti atskirai, sistemai priėmus deklaraciją, tačiau to nespėjus padaryti, prekių nebuvo leista įvežti. Nepaisant minėto MDAS sistemos funkcijų ribotumo, pataisyta deklaracija buvo atmesta, nurodant priežastį „nepateiktas paaiškinimas dėl klaidos“. Minėtas aplinkybes Teritorinei muitinei išdėstė raštu 2020 m. gruodžio 15 d. Teisingos prekių vertės nurodytos komerciniuose dokumentuose, esančiuose importo deklaracijos priedu. Dėl padarytos klaidos susidarė 415 Eur mokesčių skirtumas, kuris šiai dienai yra padengtas klientui. E. B. patvirtina, kad importo deklaraciją įformino jis ir joje dėl žmogiškos klaidos nurodė netikslią informaciją, pildomą 37 langelyje. Dėl atlikto apsirikimo jis nuoširdžiai gailisi ir nustatytą pildymo klaidą pripažįsta pilna apimtimi, tačiau savo veiksmais nesiekė neigiamų pasekmių jo atstovaujamam Klientui bei mokesčių sistemai, netikslia informacija nesiekė išvengti mokestinės prievolės ar kitaip pakenkti finansų sistemai. Klaidą padarė dėl įgūdžio stokos, klaidos padarymo dieną dirbo muitinės tarpininku tik (duomenys neskelbtini). Dėl praktinių gebėjimų stokos ir didelio darbo krūvio COVID-19 laikotarpiu jis negalėjo tinkamai atlikti darbinių užduočių, nors ir labai stengėsi. Klaidą taip pat įtakojo per maža šio darbo praktika – deklaracija buvo pildoma naudojant šabloninę formą, kurios langeliuose liko sena informacija. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei būtinos kaltės. Teikdamas importo deklaraciją, jis neturėjo tikslo suklaidinti mokesčių administratoriaus, išvengti mokėtinų mokesčių, dokumentus pildė dėdamas maksimalias pastangas susikaupti, pateikti tikslius ir teisingus duomenis, tačiau dėl įgūdžių stokos ir susijaudinimo atlikti viską pagal galiojančias tvarkas buvo sunku. Pildydamas deklaraciją jis nesuvokė netyčia daromos klaidos ir/ar galimų pasekmių. Visa tai rodo, jog jis neveikė tyčioje, neturėjo iš anksto suformuoto tikslo, nesuvokė ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – mažą darbo stažą, negalėjo suvokti darant deklaracijos pildymo klaidą ar administracinį nusižengimą. Jis sąmoningai nepasirinko priešingo teisei elgesio. Dėl minėtų priežasčių, nesant administracinio nusižengimo sudėties, prašo jo atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės. Teismui nusprendus, kad jo veika sudaro administracinio nusižengimo turinį, prašo įvertinti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės proporcingumas jo veiksmams. Prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jam administracinės nuobaudos, kadangi jo veiksmais nebuvo sukelta žala nei valstybės turtiniams interesams, nei fiziniams, nei juridiniams asmenims. Jis pats kreipėsi į muitinę dėl importo deklaracijos taisymo ir pateikė reikalingus dokumentus. Importo procedūra šiuo metu yra užbaigta, deklaracija pateikta, muitinės įstaigai yra pateikta visa aktuali informacija. Pagal teisingai užpildytą deklaraciją kilę mokesčiai buvo sumokėti. Jo padarytą klaidą lėmė objektyviai susiklosčiusių aplinkybių visuma – mažas darbo stažas, praktikoje įprastas šablonų naudojimas, padidėjęs krūvis ir sumažėjusi galimybė gauti kolegų pagalbą ar perduoti darbus. Jo nuomone, susidariusi situacija patvirtina, kad jo padarytas pažeidimas savo turiniu yra mažareikšmis, todėl sudaro sąlygą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, arba jos neskirti. Mano, kad net minimalios 300 Eur dydžio baudos skyrimas yra neproporcinga sankcija šioje konkrečioje situacijoje. Prašo jam neskirti administracinės nuobaudos, kadangi jis supranta savo atlikto veiksmo neteisingumą, dėl to gailisi, deda maksimalias pastangas, kad tai nepasikartotų. Jis yra atsakingas, dirbantis visuomenės narys, jį teigiamai charakterizuoja artimieji, bendradarbiai, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jam vaiko studijos kainuoja (duomenys neskelbtini)per metus, nepilnamečio vaiko gyvybės draudimas – (duomenys neskelbtini) Eur į mėnesį, dar turi kitų finansinių įsipareigojimų bankui, lizingo paslaugoms. Jo gaunamos pajamos nėra didelės – (duomenys neskelbtini) Eur į mėnesį. Šią sumą pirmiausia skiria visapusiam vaiko auklėjimui ir poreikių patenkinimui, būsto išlaikymui, maistui, sveikatos gerinimui ir palaikymui, kitoms būtinosioms prekėms ir paslaugoms. Atskaičius visus kasmėnesinius įsipareigojimus, jis negalėtų laiku sumokėti minimalios sankcijoje numatytos baudos ir jos skyrimas ženkliai pablogintų jo finansinę padėtį. Jo nuomone, pats protokolo surašymas, administracinės bylos iškėlimas, yra pakankami veiksniai, įtakoję jo elgesį taip, kad būtų pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslai, neskiriant administracinio poveikio priemonės (baudos). Priėmus sprendimą jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę, prašo jam paskirti įspėjimą (b. l. 12-17).
Vilniaus teritorinė muitinė teismui pateikė 2021 m. sausio 26 d. raštą, kuriame nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, E. B. padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens paaiškinimu. E. B. savo paaiškinime pripažįsta per skubėjimą neapsižiūrėjęs ir muitinės deklaracijoje palikęs procedūros požymio kodą „C07“. Pažymėtina, kad triženklis muitinės procedūros kodas „C07“ 37 langelyje naudojamas deklaruojant nedidelės vertės siuntas, kurias, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 23 straipsnio 1 dalimi, leidžiama įvežti be importo muitų. To paties straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka „nedidelės vertės prekės“ – tai prekės, kurių savoji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 150 Eur. E. B. deklaruotų prekių vertė buvo 13754 USD (22 langelis), todėl jos neatitiko atleidimo nuo importo muitų sąlygų. E. B. neteisingai nurodžius muitinės procedūros kodą „C07“ buvo pritaikytas 0% muito tarifas, dėl ko importo mokesčių buvo paskaičiuota 415 Eur (muitas – 343 Eur, importo PVM 72 Eur) mažiau, o tai sudaro 8,3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Tokia E. B. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, muitinė prašo patraukti E. B. administracinėn atsakomybėn ir paskirti baudą įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose (10-11).
Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyriausiojo inspektoriaus 2020 m. gruodžio 27 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_P-5332-2020 užfiksuotos esminės E. B. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2).
2020 m. gruodžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės – spec. funkcijas atliekantys įrenginiai – elektrinės cigaretės (be skysčių), deklaracijos 37 langelyje nurodytas procedūros požymis C07, deklaraciją pildė E. B.. Nustatyti neatitikimai – prekės vertė viršija (perskaičiavus) 150 Eur, netaikomas procedūros požymis „C07“ (b. l. 4-5).
Motyvuojamoji dalis
ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. 2013 m. spalio 9 d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis numato, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (15 straipsnio 2 dalies a) punktas). Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.
E. B. tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek savo rašytiniame paaiškinime pripažino savo kaltę, nurodydamas kad aptariamoje muitinės deklaracijoje padarė klaidą, nepastebėjo, kad paliko požymį C07, kuris leidžia netaikyti muito mokesčio iki 150 Eur, nors deklaruojamų prekių vertė buvo 13754 USD ir šis požymis neturėjo būti pažymėtas. Teigė, jog šią klaidą padarė dėl didelio darbo krūvio Covid-19 laikotarpiu bei darbo įgūdžių stokos. Jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš E. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: deklaracija su priedu (b. l. 4-5), Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 26 d. raštas (b. l. 10-11). Dėl netikslių duomenų pateikimo susidaręs mokestinės nepriemokos dydis 415 Eur (muitas – 343 Eur, importo PVM 72 Eur) viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (150 Eur), bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5000 Eur), todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
Už ANK 212 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 300 iki 1900 eurų dydžio bauda.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. B. administracine tvarka nebaustas nei už analogiškus, nei už kitus administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio, nepatyrimo, šios srities darbo patirties neturėjimo, suklydo pildydamas deklaraciją naudodamas anksčiau pildytą dokumentą, neteisingai nurodydamas muitinės procedūros kodą „C07“, kurį paliko, nors to daryti neturėjo teisės, nes šiuo atveju prekės vertė viršijo 150 Eur . Pažymėtina tai, kad E. B. tik sužinojęs apie padarytą klaidą – ją ištaisė, buvo pateikta teisinga pataisyta deklaracija ir buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai. E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad jis anksčiau būtų padaręs analogiško pobūdžio pažeidimus. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. B. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus E. B. aplaidumo nenustatyta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 300 eurų baudą ji būtų neproporcinga E. B. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 ( vieno šimto) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20127117511.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.