Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedusio, bausto administracinėmis nuobaudomis, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2015 m. gegužės 23 d., apie 20:00 val., Šilutės r., Ž.Naumiesčio gyvenvietėje, Laisvės – Piliakalnio gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,43 prom.), vairuodamas automobilį JEEP CHEROKEE, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei RENAULT LAGUNA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. R. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 154 punktų reikalavimus padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jo atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

R. V. kaltę pripažįsta iš dalies ir parodė, kad 2015-05-23 buvo atvažiavęs pas brolį padirbėti, ten susitiko klasės draugą, su kuriuo išgėrė alkoholinių gėrimų. Automobilio neketino vairuoti, bet pavakary paskambinusi žmona pasakė, kad labai blogai jaučiasi. Bijodamas dėl žmonos sveikatos ir neradęs su kuo kitu nuvažiuoti, pats sėdo už vairo. Teigia, kad dėl eismo įvykio jis nėra kaltas, nes jis jau buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, kai į jį atsitrenkė automobilis. Pagrindiniu keliu važiavusio RENAULT LAGUNA automobilio vairuotojas važiavo greitai ir net nestabdė automobilio, kad išvengtų susidūrimo. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos neišsamiai, todėl nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis yra kaltas dėl kilusio autoįvykio. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi automobilį vairavo esant būtinam reikalingumui, norėdamas pasirūpinti sergančia sutuoktine.

Nors R. V. nepripažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau jo kaltumą patvirtina administracinėje byloje esantys duomenys, tai yra, administracinio teisės pažeidimo protokolas, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kurie patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės (b.l.3, 4). Eismo įvykio vietos schema, iš kurios nustatytas transporto priemonių išsidėstymas po autoavarijos (b.l. 9). M. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame RENAULT LAGUNA vairuotojas nurodė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, šalutiniu keliu važiavęs vairuotojas jo nepraleido. Jis bandė stabdyti automobilį, kad išvengtų susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko, alkotesterio šaknelės duomenimis, iš kurių nustatyta, kad R. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,43 promilių girtumas (b.l.5).

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas - autotechnikas D. J., susipažinęs su bylos medžiaga pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindiniai veiksmai įvykio kilimo buvo JEEP CHEROKEE vairuotojo, jis iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui RENAULT LAGUNA. Vertinant automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, susidūrimas įvyko kelių sankirtoje, pagrindinė atsakomybė išlieka iš šalutinio kelio išvažiuojančiam. Tokiu būdu, vertinant visus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad R. V., įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės RENAULT LAGUNA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį.

R. V. nurodė, kad jis pažeidimą padarė iš dalies esant pateisinamoms aplinkybėms, t. y. įvykio metu, telefonu sužinojęs apie žmonos sveikatos pablogėjimą, važiavo pas ją baimindamasis dėl jos gyvybės, tačiau tai, teismo nuomone, savaime nesumažina pažeidimo pavojingumo.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-396/2007, N1-1396/2007, N17-103/2007, N62-690/2011, N261-4448/2011). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

R. V. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas neigiamas pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Tai, kad, kaip teigia R. V., įvykio dieną jam paskambino žmona ir pasakė, kad labai blogai jaučiasi, jis išsigando dėl žmonos gyvybės, todėl ir skubėjo važiuoti pas ją, gydytojos išduota pažyma patvirtina, kad R. V. žmona įvykio dieną turėjo sveikatos sutrikimų, nepateisina ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Esant tokiai situacijai, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų, R. V. galėjo žmonai iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis, kad blaivus asmuo jį nuvežtų pas žmoną, užuot pats sėdęs už vairo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą turėtų įvertinti, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, kitaip apsunkinti jo ir jo artimųjų gyvenimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas, R. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei į tai, kad R. V. charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, besirūpinantis savo neįgaliu broliu, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, kad nuobaudos tikslus bus galima pasiekti paskiriant minimalią įstatymo sankcijoje numatytą baudą su specialiosios teisės atėmimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3d., 286 str., 287 str. 1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir nubausti vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų (1158,00 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.