- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-2-768/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-0176-2007-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. S.
Žemesnės instancijos teismas
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato J. G. apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto 2015 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo:
V. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., 228 str. 2 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.), 222 str. 1 d. ir nubausta :
- pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo sutartis su L. U.) 10400 Lt (80 MGL) dydžio bauda;
- pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo sutartis su T. G.) 10400 Lt (80 MGL) dydžio bauda;
- pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo sutartis su V.J. A.) 10400 Lt (80 MGL) dydžio bauda;
- pagal BK 228 str. 2 d. (įstatymo galiojusio iki 2011-07-05 redakcija) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo sutartis dėl papildomo darbo), pritaikius BK 54 str. 3 d. 10400 Lt ( 80 MGL) dydžio bauda;
- pagal BK 222 str. 1 d. 10400 Lt (80 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11050 Lt (85 MGL) dydžio bauda, kurią ji per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.
V. S. baudžiamoji byla:
- pagal BK 184 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (darbo sutartis su L. U.) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 2 p.);
- pagal BK 184 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (darbo sutartis su T. G.) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.);
- pagal BK 184 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (darbo sutartis su J. V. A.) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.);
- pagal BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (darbo sutartis dėl papildomo darbo) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
V. S. dėl 2003 m. sausio 10 d., 2004 m. rugsėjo 14 d., 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. rugsėjo 16 d. ir 2006 m. spalio 31 d. sutarčių pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 red.) bei 228 str. 2 d. išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla jai nutraukta (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. S. (epizode dėl I. S. įdarbinimo) iš kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 red.) bei BK 228 str. 2 d. išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. S. (epizode dėl J. J. K. įdarbinimo) iš kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 red.) bei 228 str. 2 d. išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. S. nuosprendžio aprašomojoje dalyje antrą kartą buvo išdėstytas kaltinimas epizode dėl I. S. įdarbinimo 2015 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista ir ši nuosprendžio dalis išdėstyta taip :
„V. S. buvo kaltinama, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro, esančio (duomenys neskelbtini) r. direktore, laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centre, pasitelkusi asmenį, kuris dėl tos veikos nėra kaltas suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule J. J. K. naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro turtą 11 279 litus 56 centus, pažeisdama 2004 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės įsakymu Nr. 121 patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro nuostatų 40 str. numatytus reikalavimus - naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, nevykdydama 2002 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtinto (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro reglamento 1.5 punkte numatyto pagrindinio (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro administracijos uždavinio - efektyviai organizuoti centro darbą, saugoti centro turtą ir užtikrinti tikslingą jo naudojimą, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė, Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės ir jos filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro, teikiančio viešąsias paslaugas, prestižas, o būtent: 2002 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) r. atstovaudama darbdavį (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 425 dėl J. J. K. priėmimo į darbą ūkio tarnyboje budėtojos pareigose, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 430 litų per mėnesį, 2004 m. liepos 19 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. sumažintas darbo krūvis iki 0,75 etato ir mokama 375 litų mėnesinė alga, 2005 m. liepos 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad J. J. K. mokama mėnesinė alga mažiau 0,75 LR vyriausybės patvirtintos minimalios algos, po ko, žinodama, kad J. J. K. nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. nevykdys darbo sutarties, ir (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centre nedirbs jokio darbo, 2004 m. rugsėjo 1 d. pasitelkusi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro darbuotoją R. V., kuris dėl tos veikos nėra kaltas, suklastojo J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t.y. žodžiu nurodė nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti J. J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas žinias, kad J. J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro esančio (duomenys neskelbtini) r. budėtojos pareigose nuo 2004 m. darbo valandomis nuo 8 val. iki 16 val. 30 min., sumažinus darbo krūvį 2005 – 2006 m. nuo 14 val. iki 20 val. 30 min., o nuo 2007 m. nuo 8 val. iki 14 val. 30 min., to pasekmėje R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo J. J. K. 11 279 litus 56 centus, tuo apgaule J. J. K. naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro turtą –11 279 litus, t. y. padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 3 d. (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 228 str. 2 d.“.
2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse atitinkamai nurodytos aplinkybės, jog V. S. ir M. P. išteisintini bei išteisinami iš kaltinimo pagal BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr.VIII-1968 redakcija) pakeista :
V. S. bei M. P. epizode dėl 2006-10-31 sutarties sudarymo išteisinti bei išteisinti iš kaltinimų pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 red.) jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Skundžiamu nuosprendžiu Panevėžio apygardos prokuroro ieškinys pareikštas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės (reorganizuota į (duomenys neskelbtini) ligoninę, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikų filialą) interesais tenkintas iš dalies ir iš V. S. priteista 63045, 30 Lt (duomenys neskelbtini) ligoninės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikų filialui.
Be to, Utenos rajono apylinkės teismas 2014-05-13 priėmė nutartį, kuria buvo ištaisytos skundžiamame 2014-05-05 teismo nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos. Šia nutartimi teismas : 1) išdėstė kaltinimą V. S. epizode dėl darbo sutarties su J. J. K.; 2) ištaisė nuosprendžio aprašomąją dalį epizoduose dėl kaltinimo V. S. ir M. P. epizode dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties; 3) ištaisė nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad V. S. ir M. P. epizode dėl 2006 m. spalio 31 d. sutarties pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 red.) išteisintini kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė (BPK 305 str. 5 d. 1 p.); 4) nutarė išteisinti V. S. dėl darbo sutarčių su I. S. ir J. J. K. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 red.) ir 228 str. 2 d. kaip nepadariusią veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą jai nutraukė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, taip pat piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. už tai, kad:
būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro (toliau – ir Centras), esančio (duomenys neskelbtini) k., direktore, nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Centre, pasitelkusi asmenį, kuris dėl tos veikos nėra kaltas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, L. U. naudai iššvaistė Centro turtą – 14 951,45 Lt, pažeisdama 2004 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės įsakymu Nr. 121 patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro nuostatų (toliau – Nuostatai) 40 straipsnyje numatytus reikalavimus naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, nevykdydama 2002 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtinto (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro reglamento (toliau – Reglamentas) 1.5 punkte numatyto pagrindinio Centro administracijos uždavinio efektyviai organizuoti Centro darbą, saugoti Centro turtą ir užtikrinti tikslingą jo naudojimą, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras, o būtent: 2005 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) k., atstovaudama darbdaviui – Centrui, sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. U. priėmimo į darbą antraeilėse pareigose (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1095 Lt per mėnesį, po to, žinodama, kad L. U. nevykdys darbo sutarties ir Centre nedirbs jokio darbo, 2005 m. spalio 11 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. S., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo L. U. darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu jai nurodė nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti L. U. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašant melagingas žinias, kad L. U. dirbo Centro (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvėse vieną darbo valandą per savaitę, dėl to L. S. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir L. U. nepagrįstai išmokėjo 14 951,45 Lt, taip iššvaistė L. U. naudai Centro turtą – 14 951,45 Lt;
be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., Centre, pasitelkusi asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė T. G. naudai Centro turtą – 17 619,17 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras, o būtent: 2003 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) k., atstovaudama darbdaviui – Centrui – sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. G. priėmimo į darbą (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), kuria darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 225 Lt per mėnesį, po to, 2004 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuves eiti (duomenys neskelbtini) pareigas 0,5 etato darbo krūviu, mokant 250 Lt per mėnesį, 2005 m. vasario 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas 0,5 etato darbo krūviu, mokant 250 Lt per mėnesį, 2005 m. kovo 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. padidintas darbo krūvis iki 1,0 etato, mokant 500 Lt per mėnesį, t. y. ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios algos, 2006 m. balandžio 1 d. darbo sutartis pakeista ir joje įrašyta, kad T. G. perkeltas į (duomenys neskelbtini) dirbtuves, žinodama, kad T. G. nevykdys darbo sutarties ir Centre nedirbs jokio darbo, V. S. nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., pasitelkusi Centro darbuotojus V. R., E. U., L. S. ir A. A., kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo T. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu jiems nurodė nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti T. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus juose įrašant melagingus duomenis, kad T. G. dirbo Centre vadybininku ir techniku nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2005 m. kovo 1 d. 0,5 etato, o nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. – visu etatu, dėl to V. R., E. U., L. S. ir A. A. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo T. G. 17 619,17 Lt;
be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d. V. A. naudai iššvaistė Centro turtą – 17 591,56 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras, o būtent: 2005 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini) k., Centro patalpose, atstovaudama Centrui, sudarė su V. A. fiktyvią neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė, kad V. A. tariamai įdarbinamas Centre (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) antraeilėms pareigoms, nustatant 20 val. darbo savaitę pagal grafiką, jam mokant 1250 Lt mėnesinį darbo užmokestį; šią suklastotą sutartį patvirtino savo parašu bei įstaigos atspaudu, po to ją patvirtinus parašu V. A. bei taip abiem ją suklastojus, ją panaudojo pateikdama Centrui; 2005 m. kovo 7 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. S., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. žodžiu nurodė nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2007 m. kovo 1 d. pildyti V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, juose įrašyti melagingas duomenis, kad V. A. dirbo Centro (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) antraeilėse pareigose, dėl to V. R., E. U., L. B., R. V. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo V. A. 17 591,56 Lt;
be to, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Centro direktore, nuo 1999 m. kovo 29 d. iki 2007 m. vasario 1 d., Centre, pati bei per pasitelktus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, savo naudai pasisavino Centro turtą – 30 885,58 Lt, pažeisdama Nuostatų 40 straipsnį, nevykdydama Reglamento 1.5 punkto, nesivadovaudama (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2006 m. sausio 9 d. administratoriaus V. J., ir nevykdydama jokių šiuose nuostatuose numatytų pareigų, veikdama priešingais tarnybai interesais, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės žalos patyrė valstybė, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras, o būtent: siekdama turtinės naudos, tyčia, žinodama, kad nedirbs sutarto darbo, neturėdama tam būtino išsilavinimo, neturėdama (duomenys neskelbtini) ligoninės sutikimo, nesivadovaudama jokiais vietiniais teisės aktais dėl tarnybinio atlyginimo nustatymo ir mokėjimo, atstovaudama darbdaviui – Centrui – iš vienos pusės ir darbuotojui – iš kitos pusės, sudarė pati su savimi neterminuotą darbo sutartį Nr. 267, kuria remiantis buvo priimta dirbti 0,5 etato (duomenys neskelbtini), mokant 520 Lt per mėnesį darbo užmokestį, pagal 2004 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimą sumažintas darbo krūvis iki 0,25 etato ir padidintas darbo apmokėjimo koeficientas iki 18,8, mokant 494 Lt mėnesinę algą, tačiau, nevykdydama šios darbo sutarties ir neatlikdama jokio darbo, 1999 m. balandžio 1 d. pasitelkusi Centro darbuotoją L. B., kuri dėl tos veikos nėra kalta, suklastojo savo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, t. y. žodžiu nurodė nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. vasario 1 d. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus juose įrašyti melagingas žinias, kad ji dirbo Centre (duomenys neskelbtini), dėl to L. B. įvykdė jos nurodymus, o buhalterijos atsakingi darbuotojai priskaičiavo ir nepagrįstai išmokėjo V. S. 30 885,58 Lt, taip ji pasisavino Centro turtą – 30 885,58 Lt;
be to, būdama Centro direktore, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. šioje įmonėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. Centro apskaitos dokumentuose, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusios V. S. – (duomenys neskelbtini) darbo valandas, taip pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (galiojusio iki 2002 m.) 10 straipsnio reikalavimus, nes apskaitos dokumentuose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas; nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Centro apskaitos dokumentuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – realiai nedirbusių (duomenys neskelbtini) V. S., (duomenys neskelbtini) L. U., (duomenys neskelbtini) V. A., (duomenys neskelbtini) T. G., darbo valandas, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002 m.) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo ją pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo pagal sutartį su L. U.) , pagal BK 228 str. 2 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo sutartis dėl papildomo darbo), pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo pagal sutartį su V. J. A.), pagal 228 str. l d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (darbo pagal sutartį su T. G.) išteisinti, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį pripažinti nepagrįstu, o kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistoji nurodo, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas tik išvardijo įrodymus, tačiau dėl jų, kaip įrodančių nusikalstamų veikų padarymą, nepasisakė, neatliko jų analizės bei nepašalino kilusių prieštaravimų. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK reikalavimą apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuotai neatmesti gynybos argumentų ir be motyvų nesiremti vien kaltinimo įrodymais, nes tokie faktai rodytų, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Spręsdamas klausimą dėl jos kaltės epizode dėl darbo sutarties su L. U. teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl tiki ir remiasi prieštaringais L. S. parodymais ir atmeta V. S., S. Š., L. U., R. V., A. A. ir V. J. parodymus. Be to, šiame epizode teismas iškraipė ir liudytojos L. S. parodymus, rašydamas ne tokias datas, kokias nurodė ši liudytoja, iškraipė ir jos parodymus. Negana to, teismas niekaip nevertino aplinkybės, jog ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes, nei buvo aiškinusi ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliantė tvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroras netinkamai atliko savo pareigas bei tyrė bylą, t.y. jis neatliko reikalingų ikiteisminio tyrimo veiksmų, netinkamai organizavo tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, nesilaikė BPK reikalavimų dėl įrodymų rinkimo bei jų fiksavimo, negynė viešo intereso, leido ikiteisminio tyrimo metu atitinkamiems asmenims (E. U.) naikinti centrui priklausančius dokumentus ir materialinius daiktus, neužkirto kelio privatiems poreikiams neteisėtai naudoti centro automobilį bei degalus, galimai suklastojo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį aktą. Pabrėžia, jog teismo proceso metu paaiškėjo, kad prokuroras nusikalstamai ir amoraliai manipuliavo įvairiais teismui nepateiktais ir prie bylos neprijungtais dokumentais bei apklausdamas kaip liudytojus buvusius (duomenys neskelbtini) studentus. Tvirtina, jog įrodymai baudžiamojoje byloje buvo renkami pažeidžiant konstitucines jos teises ir pažeidžiant BPK tvarką. Kartu nurodoma, jog prokuroras nepagrįstai ir neturėdamas tam įgaliojimų nusprendė, jog dalis asmenų, dalyvavusių padarant nusikalstamas veikas, nesuprato, jog daro nusikaltimus. Pažymi, jog asmens nesupratimas, kad jis daro nusikaltimą, siejamas su asmens, padariusio pavojingą veiką, psichinės veiklos sutrikimais, tačiau ne kiekvienas tokios veiklos sutrikimas yra atleidimo nuo atsakomybės pagrindas, o tokią išvadą gali padaryti tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.
Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog 2007 m. kovo 20 d. L. S., R. V., L. B. ir A. A. tą pačią dieną ir identišku tekstu 1. e. p. direktorei E. U. pranešė, kad J. A., L. U., I. S., J. K., T. G. ir ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) pareigose niekada nedirbo ir nedirba, o juos ji buvo privertusi žymėti nedirbančių darbą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau nei vienas iš pranešėjų neįvardijo, kuo pasireiškė jos prievarta ir niekas nenurodė, kad ji būtų naudojusi prievartą. Tokių duomenų nerado nei prokuroras, nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat mano, kad jos baudžiamasis persekiojimas yra pradėtas dėl išimtinai civilinių santykių, dėl kurių net nebuvo įmanoma pradėti civilinio proceso. Mano, jog kiti asmenys buvo suinteresuoti, kad ji netektų eitų pareigų, dėl ko ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Nesupranta, kodėl tariamai naudą gavusiam L. U. baudžiamoji byla nutraukta, o prieš ją to padaryta nebuvo. Be to, šio asmens parodymai patvirtina, jog darbo sutartis su juo buvo sudaryta ir nustatytos visos darbo sąlygos, o pats teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patvirtino, jog L. U. darbus centrui atliko, nors šie darbai ir buvo bendro pobūdžio. Mano, kad tokia situacija neturi būti sprendžiama baudžiamosios teisės priemonėmis.
Dėl darbo sutarties dėl papildomo darbo apeliantė nurodo, jog iš nuosprendžio, matyti, kad jokių veiksmų, galėjusių tiesiogiai sukelti nusikalstamas pasekmes, ji neatliko ir todėl negalima teigti, kad ji yra kalta savo veiksmais sukėlusi minėtas nusikalstamas pasekmes. Mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ji padarė šią jai inkriminuojamą veiką. Be to, teismas visai netyrė, kodėl L. B. pakluso jos nurodymams neva daryti nusikaltimą. Negana to, ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 str. 1 d., dėl papildomo darbo galėjo nesudaryti atskiros darbo sutarties. Mano, jog tam tikri dokumentai yra suklastoti, dalis dokumentų išvis nėra pateikta, o be to byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ji rengė ir pasirašė tariamą papildomo darbo sutartį. Neaišku, kokiu būdu ir kas pateikė šią tariamą sutartį ikiteisminiam tyrimui. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jos braižo ekspertize dėl parašų tikrumo, tai nėra pagrindo sakyti, kad byloje esančią sutartį dėl papildomo darbo pasirašė būtent ji.
Dėl darbo sutarties su V. J. A. apeliantė nurodo, jog pripažindamas ją kalta šiame epizode teismas iškraipė byloje esančius duomenis, netinkamai vertino dalį įrodymų, o teismo padarytos išvados, jog V. J. A. nedirbo, yra klaidingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Dėl darbo sutarties su T. G. nurodo, jog taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus šiame epizode. Pažymi, jog atliktas eksperimentas yra netikslus, dėl ko juo remtis ir vadovautis nėra galima. Be to, teismas nepagrįstai atmetė T. G. parodymus ir jais nesivadovavo. Kartu pažymi, jog pats T. G. nesurinkus pakankamai įrodymų, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliantė tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje yra netinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas, kadangi prokurorui nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes institucija (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)ligoninė), vykdė įstatymą ir neatsisakė, esant būtinybei, kreiptis su civiliniu ieškiniu, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesikreipė. Todėl prokuroras, pateikęs civilinį ieškinį, neteisėtai suvaržė VšĮ (duomenys neskelbtini) teises savarankiškai priimti sprendimus dėl civilinio ieškinio pateikimo. Be to, pagal teisės aktų nuostatas VšĮ (duomenys neskelbtini) nėra juridinis asmuo, todėl ji negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu. Taigi, teismas nuosprendyje dėl civilinio ieškinio neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nevienodai taikė ir taiko proceso dalyviams konstitucinį asmenų lygybės įstatymo principą, kuriuo reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Dėl aukščiau išvardintų argumentų civilinis ieškinys turi būti pripažintas neteisėtu.
Atkreipia dėmesį, jog su šios baudžiamosios bylos pradėjimu beveik sutampa (duomenys neskelbtini) Lt ir (duomenys neskelbtini) JAV dolerių atsiradimas bei jų dingimas (duomenys neskelbtini) esančios kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. K., t.y. tyrėjo, kuris iniciavo šios baudžiamosios bylos skubų pradėjimą, P. K. žmonos, rankinuke, o su šios bylos perėmimu į Panevėžio apygardos prokuratūra sutampa vienkartinis prokuroro S. Daunoravičiaus turto pokytis, fiksuojamas mokesčių inspekcijoje (viešoje prieigoje). Taip pat pažymi, byloje esantys Centro įstatai bei jų atsiradimas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, kadangi centras neturėjo ir negalėjo turėti įstatų. Pabrėžia, jog dėl tyčinio įskundimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, prarado darbą, buvo sužlugdyta karjera, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą (CPK 6.250 str.), prarado visas šeimos santaupas, dėl patirto streso atsinaujino onkologinė liga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas J. G. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. nuteista pagal BK 228 str. 1 d. (L. U. epizode), 228 str. 1 d. (T. G. epizode), 228 str. 1 d. (V. A. epizode), BK 228 str. 2 d. (papildomo darbo sutarties epizode), BK 222 str. 1 d. ir V. S. išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kad L. U., T. G. ir V. A. nedirbo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centre, o jiems nepagrįstai išmokėti pinigai. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad L. U., T. G., V. A. ir V. S. be pagrindo buvo išmokėti pinigai. Teismas šiuos veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą tarnyba ir kvalifikuoja pagal BK 228 str. 1 d., neva V. S. piktnaudžiaudama tarnyba, klastodama dokumentus, išvaistė turtą – L. U., T. G. ir V. A., o nedirbdama (duomenys neskelbtini) pareigose, klastodama dokumentus, piktnaudžiaudama tarnyba pasisavino 30885,58 Lt ir tokią veiką kvalifikavo pagal BK 228 str. 2 d. Mano, kad teismas, vertindamas veikas, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šioje byloje teisme nebuvo apklausti T. G. ir V. A.. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir minėtų asmenų parodymais negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio.
Dėl nuteisimo L. U. epizode
Nuosprendžio 68 l. nurodoma, kad L. U. buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvę (duomenys neskelbtini), tačiau šių pareigų neatliko ir teismas konstatuoja, kad jo bendro pobūdžio deklaratyvūs samprotavimai apie (duomenys neskelbtini) taikymą (duomenys neskelbtini) diagnozavime, apie atspausdintus straipsnius užsienyje vertinami kaip prisipažinimas, kad darbo sutartyje numatytų pareigų jis neatliko ir atlyginimas jam buvo mokamas nepagrįstai. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Teismas nuosprendyje pripažįsta, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo sulygta, kad jis atliks darbą diegiant tam tikrus (duomenys neskelbtini) medicinoje. Teismas pripažįsta, kad tokio pobūdžio darbą jis atliko, tačiau vertindamas darbo turinį teismas, nebūdamas specialistu, konstatuoja, kad L. U. darbas – bendro pobūdžio deklaratyvūs samprotavimai. Teismui pripažinus, jog darbas buvo atliktas, reiškia, kad darbo sutarties pagrindu pagrįstai buvo išmokėtas atlyginimas. Tarp darbdavio ir darbuotojo buvo civiliniai teisiniai santykiai, kurie pagrįsti darbo sutarties pagrindu. Tokie kilę ginčai sprendžiami civilinės teisenos tvarka. Nusikaltimas, numatytas BK 228 str. 1 d. padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad V. S. susitarė su L. U., jog piktnaudžiaus tarnybine padėtimi. Darbuotojo priėmimas į darbą vienose pareigose, o atlikimas kitokio pobūdžio darbo, nelaikytinas piktnaudžiavimu tarnyba išvaistant lėšas. Todėl nuteisimas pagal šį epizodą nepagrįstas.
Dėl nuteisimo T. G. epizode
Nuosprendyje teigiama, kad su T. G. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jis to darbo neatliko, o pinigai buvo išmokėti. Tokia išvada paremiama L. S. ir V. R. parodymais, kurie parodė, kad pačiame centre T. G. dirbant nematė. T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo, tačiau ne Centre ir dirbo pagal laisvą grafiką (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje nesiremia tardymo eksperimento duomenimis, kadangi iš jo matyti, kad T. G. šiam specialiam darbui įgūdžius turi. Byloje nepaneigta tai, jog T. G. nedirbo ir neįrodyta, jog buvo išankstinis susitarimas, kad nedirbančiam asmeniui bus išmokėtas atlygis. Esant ginčui dėl išmokėto atlyginimo darbdavys jį gali išieškoti civilinės teisenos būdu. Be pagrindo 17619,17 Lt sumą teismas įvardina kaip didelę turtinę žalą (70 nuosprendžio lapas). Todėl šiame epizode V. S. turi būti išteisinta.
Dėl nuteisimo V. A. epizode
Nuosprendžio 71-72 lapuose yra aprašytos aplinkybės, kurias teismas laiko nustatytomis. Nurodyta, kad V. S. su V. A. sudarė darbo sutartį, tačiau šis realiai nedirbo, o jam buvo išmokėtas atlyginimas. Teismas nuosprendį grindžia telefoninių pokalbių įrašų protokolu, kuriame V. A. kalbasi su savo gynėja ir tvirtina, kad jis dirbo, tačiau gal reikėjo mokėti mažiau. Kalba apie ikiteisminio tyrimo gynybą, tariasi su advokate apie parodymų davimą. Teismas paima dalį pokalbio, ją selektyviai atrenka, ir taip padaro nepagrįstą išvadą, jog pokalbis patvirtina, kad V. A. nedirbo. Įtariamojo ir jo gynėjo pokalbis negalėjo būti panaudotas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui. Teismas nurodė, kad V. A. savo parodymuose prisipažino, kad nedirbo. Byloje yra ir pirminiai V. A. parodymai, kuriuose kalbama priešingai, ir nurodoma, jog jis dirbo. Teismas dėl to nepasisakė, prieštaravimų nepanaikino ir V. A. teisme neapklausė. Teismas turi vertinti tik tuos įrodymus, kurie gauti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino tos aplinkybės, kad V. A. pripažino nedirbęs dėl to, kad būtų perduotas pagal laidavimą. Šiame epizode V. S. taip pat išteisintina, nes nesurinkta įrodymų patvirtinančių jos kaltę.
Dėl darbo (duomenys neskelbtini) pareigose
Nuosprendis nepagrindžiamas įrodymais, kad toks darbas realiai atliekamas nebuvo, teismas apsiriboja nuoroda, kad pagal teisės aktus V. S. tokio darbo atlikti neturėjo teisės. Nuosprendis ydingas tuo, kad neįrodinėjamas ir liko neįrodytas objektyvusis nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymis – veika, netikrinta įrodymais, ar pats darbas buvo atliekamas, o apsiribota tik teisės normų vertinimu. Konstatuojama, kad teisės aktai V. S. dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose nesuteikia teisės. Joks liudytojas nepatvirtino, kad V. S. tokio darbo nedirbo. Byloje yra duomenys, kad V. S. kėlė kvalifikaciją kursuose tema (duomenys neskelbtini). Byla šioje dalyje prieš V. S. turi būti nutraukta, neįrodžius nusikalstamos veikos.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo
Spręsdamas klausimą dėl didelės žalos padarymo, teismas nuosprendyje nurodė „sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras teikė viešąsias paslaugas atstatant sergančių vaikų sveikatą, ir už nepagrįstai išmokėtas L. U. išmokas galėjo įsigyti reabilitacijos ar gydymo priemonių, pagerinti centro veiklą, daro išvadą, kad iššvaistyta suma yra didelė turtinė žala“ (nuosprendžio 69 lapas). Analogiškai motyvuojama ir kituose inkriminuotuose epizoduose. Tačiau teismo nuomonė yra klaidinga. Teismas neatkreipė dėmesio, kad visos išmokos padarytos iš darbo užmokesčio fondo ir padaryta išvada apie didelę žalą yra tik teismo prielaida. BK 190 str. nurodo, kad didelę žalą sudaro, kai vertė viršija 250 MGL, t.y. 32500 Lt. Jokiame epizode minėtas dydis neviršytas ir todėl nelaikytina, jog padaryta didelė žala. Veika negali būti laikoma kaip buvusi nukreipta į lėšų, skirtų tiesioginiam vaikų gydymui, pasisavinimą ar praradimą, o kalbama apie darbo užmokesčio lėšas, kurios negalėjo būti skirtos įsigyti gydymo priemonių. Nuosprendyje nurodyta, kad veika kvalifikuotina pagal BK 228 str. 1 d ir 228 str. 2 d. Minėto straipsnio dispozicijose nurodyta, kad didelę žalą turi patirti valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nuosprendyje nurodyta, kad žalą patyrė (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras nėra tarptautinė viešoji organizacija, ir nėra juridinis asmuo. Jis nepatenka į BK 228 straipsnio 1 d. nurodytų asmenų, kuriems gali būti padaryta didelė žala, ratą. Todėl V. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 183 str. 1 d. ir pagal BK 184 str. 1 d., o ne pagal 228 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. Kitaip, teisingai kvalifikavus nusikalstamas veikas, byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taikant baudžiamosios teisės normas teismas neatsižvelgė į tai, kad minėti santykiai dėl darbo, darbo užmokesčio, ir kt. yra civilinės teisės, darbo teisės, o konkrečiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso reguliavimo dalykas. Šio kodekso 258 str. nurodyta darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013 konstatuota, kad būtina atskirti civilius teisinius santykius nuo baudžiamųjų. Taip pat nurodyti atribojimo kriterijai. Todėl byla nutrauktina ir nesant V. S. veiksmuose nusikalstamos veikos.
Dėl nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino kalta V. S. ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Teismas, inkriminuodamas šią veiką, ją susiejo su tuo, kad buvo sudarytos fiktyvios sutartys, nepagrįstai išmokėtas atlyginimas, ir todėl fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Mano, kad V. S. nuteisimas pagal BK 222 str. 1 d. nepagrįstas, nes sutartys buvo realios, darbai buvo atliekami ir ūkinės operacijos atspindėtos realiai. V. S. išteisintina iš minėto kaltinimo.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti nuteistosios V. S. bei jos gynėjo advokato J. G. apeliaciniai skundai, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. kasacinį skundą atmesti. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš specialisto išvados matyti, kad tik dėl visumos nustatytų ir įvertintų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų Centre iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalino aplinkybes dėl V. S. sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su A. K. PĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), M. P., jų pagrindu išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat dėl J. J. K. ir I. S. darbo sutarčių, jų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir išmokėto darbo užmokesčio – taip žymiai sumažindamas V. S. inkriminuotų Centro buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičių. Tačiau teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar likę inkriminuoti, specialisto išvadoje nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (pagal Centro sudarytas darbo sutartis, darbo apskaitos žiniaraščius, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius) sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinius, t. y. kad dėl jų vis tiek iš dalies nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Be to, BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, be kita ko, reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus. Dėl to turėjo būti įvertinta, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti ir buvo Centro buhalterijoje, ar būtent jų pagrindu buvo galima nustatyti Centro veiklą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, struktūrą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pasisakydamas dėl V. S. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apsiribojo vieninteliu motyvų sakiniu. Jame konstatuota, kad V. S., kuri buvo Centro direktorė, visiškai pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jos nurodymu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys, kurių pagrindu atitinkamiems asmenims nepagrįstai buvo išmokamos Centro lėšos, ir dėl to nebuvo galima nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Taip apeliacinės instancijos teismas pripažino nustatytus kitokius (nei pirmosios instancijos teismo) BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – visišką (o ne iš dalies) negalėjimą nustatyti Centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio nurodytu laikotarpiu, tokios savo išvados niekaip neargumentavo ir nepagrindė. Taip pat visiškai neatsakyta į apelianto (V. S. gynėjo advokato J. G.) apeliacinio skundo argumentus dėl V. S. išteisinimo pagal dalį kaltinimų reikšmės BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui ir atsiradusiems šio nusikaltimo padariniams.
Dėl BK 228 straipsnio 1, 2 dalių taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Pagal teismų sprendimus šioje byloje didelės turtinės žalos patyrė ne tik valstybė, bet ir viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė, jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras. Iš priimtų teismų nuosprendžių lieka ne visiškai aišku, kas yra žalos patyręs asmuo ir kiek ši jam yra reikšminga, vertinant jo turimą ir netektą turtą. Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios V. S. ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentų dėl BK 228 straipsnio taikymo išsamiai neišnagrinėjo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistosios ir jos gynėjo skundus atmesti. Nuteistoji V. S. ir jos gynėja prašė jų skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios V. S. bei jos gynėjo J. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl BK 228 straipsnio taikymo
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, eksperimento duomenimis, (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro darbuotojų - liudytojų L. S., E. U., V. R., R. B.. A. A., B. T., V. J., R. B., L. B., D. K., V. D., S. Š., V. Z. apklausų duomenimis ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais, be to, įvertinęs V. J. A., L. U. ir T. G. parodymus nustatė, kad V. J. A., L. U., T. G. ir V. S., kaip (duomenys neskelbtini) realiai darbo sutartyse įrašytose pareigose nedirbo ir pareigybinėse instrukcijose nurodytų funkcijų neatliko, t.y., nuo 2005-10-11 iki 2007-03-01 L. U. nepagrįstai buvo išmokėta 14 951, 45 Lt, nuo 2003-09-04 iki 2007-03-01 T. G. 17, 619, 17 Lt, nuo 2005-03-07 iki 2007-03-01 V. J. A. 17 591, 56 Lt, nuo 1999-01-01 iki 2007-03-01 V. S. 30 885, 58 Lt.
Byloje nėra ginčo, o be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. S. pasirašė darbo sutartis su L. U., J. V. A. ir T. G., pagal kurias J. V. A. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, T. G. – į (duomenys neskelbtini) pareigas, L. U. - į (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau apeliantai ginčija tai, kad su minėtais asmenimis ne tik, kad buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau jie realiai atliko sutartyse numatytas darbo funkcijas ir už tai pagrįstai gavo darbo užmokestį.
Dėl darbo sutarties su L. U.
Apeliantai, kaip vieną iš argumentų nurodo, kad pirmos instancijos teismas pats pripažino, kad L. U. atliko darbo sutartyje nurodytas pareigas. Tačiau kolegija su šiuo argumentu nesutinka iš esmės pritardama pirmos instancijos teismo pateiktam įrodymų vertinimui. Liudytoja L. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji dirbo Centre, (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvių vedėja ir būtent direktorės V. S. tiesioginiu nurodymu pildė L. U., kuris buvo įdarbintas tose pačiose dirbtuvėse, darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2005-11-15 iki 2007-02-28, nors šis asmuo Centre niekada nedirbo, ji šio asmens nepažįstanti, niekada nemačiusi (12 t., 161 – 162 b. l., 29 t., 17 – 19 b. l.). Netikėti šiais ypač svarbios liudytojos, tuo metu Centre užėmusios (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvių vedėjos pareigas parodymais, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti šie parodymai yra nuoseklūs, kadangi liudytoja pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė patvirtinanti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, šios liudytojos parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytojas A. A. – Centro (duomenys neskelbtini), dirbęs (duomenys neskelbtini) gaminių padalinyje, sudarinėjęs darbo apskaitos žiniaraščius, kuriuos tvirtindavo L. S., pažinojęs visus Centre dirbusius (duomenys neskelbtini), aprašydavęs visą darbo eigą nuo (duomenys neskelbtini) užsakymo priėmimo pradžios, nurodęs, kad L. U. realiai niekada nedirbo, kad jo nepažįsta (t. 12, b.l. 151 – 152, t. 27, b.l. 3 - 4). Liudytoja B. T. – Centro (duomenys neskelbtini), apklausiama teisme (t. 27, b.l. 118) patvirtino, kad L. U. buvo įdarbintas Centro gamybos skyriuje, tačiau jis nedirbo, nei vienas žmogus jo nematė ir nebuvo girdėję apie tą asmenį. Tai, kad L. U. Centre niekada nematė patvirtino ir Centro (duomenys neskelbtini) V. J.. Šis liudytojas tvirtindavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius žinodamas, kad L. U. realiai Centre nedirba (t. 29, b.l. 59 – 60). Liudytoja S. Š. – (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog L. U. dokumentų kopijas, pagal kurias ji parengė darbo sutartį, atvežė pati direktorė V. S., kuri vėliau ją ir pasirašė (t. 12, b.l. 96, 172). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Š. šių savo parodymų nepaneigė (t. 26, b.l. 159 – 160). Liudytoja V. Z. – (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nepamenanti, ar kada nors Centre buvo sutikusi L. U. (t. 12, b.l. 135). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta V. Z. nurodė, kad vadovaujantis dokumentais L. U. buvo Centro darbuotoju, tačiau nepaneigė fakto, ar kada nors jį buvo mačiusi (t. 28 t., b.l. 160 – 161). Tokiu būdu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šie apklausti liudytojai iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie tarpusavyje sutampa bei sudaro nuoseklią visumą įrodymų, kad L. U. pirmiau aptartose pareigose nedirbo. Paminėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, kitiems įrodymams patikrinti, BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitė (t. 12, b.l. 179) liudytojų R. B. ((duomenys neskelbtini)dirbtuvių meistrė), R. R. (Centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini)) (t. 12, b.l. 82-83, 84-85 ), L. B. (t. 12, b.l. 86, 87-88), (duomenys neskelbtini) D. K. (t. 12, b.l. 180-181), (duomenys neskelbtini) V. D. (t. 12, b.l. 182) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius, kad ir šie liudytojai L. U. nepažįsta ir dirbančio nėra matę. Nors L. U. parodė, kad Centre dirbo pagal darbo sutarties sąlygas, vystė (duomenys neskelbtini) taikymą (duomenys neskelbtini) diagnozavime, spausdino straipsnius užsienyje, iš 2007-06-05 specialisto išvados matyti, kad L. U. geltonos spalvos segtuvas ir jame esanti medžiaga nėra susijusi su VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro ir ortopedijos gaminių dirbtuvių veikla (t. 4, b.l. 163 - 164). Iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2007-05-31 kreipėsi į tuo metu laikinai Centro direktorės pareigas einančią E. U., kuriai buvo pavesta užduotis sudaryti specialistų komisiją, kuri atliktų segtuvų tyrimą (4 t., 161 b. l.). Pateiktuose segtuvuose buvo ir L. U. ((duomenys neskelbtini)) darbas. Komisija, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) A. A., (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) G. P. nustatė, jog dirbtuvių darbuotojai tokios medžiagos nėra matę ir ja darbinėje veikloje nesinaudojo. Matyti ir tai, kad komisija, išanalizavusi Centro veiklos įsakymus nuo 2005 m. iki 2007-03-01, nerado įsakymo, kuriuo centro direktorius būtų pavedęs L. U. parengti tokius rašytinius darbus. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad nėra jokio įrašo, kuris patvirtintų, jog šie du rašytiniai darbai būtų įregistruoti ar apskaityti Centre. Be to, aptariama komisija padarė išvadą, kad pateiktas L. U. darbas nenaudotini praktinėje Centro veikloje, nes jis nėra susijęs nei su vaikų reabilitacijos skyriumi, nei su (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuvių veikla. Aplinkybė, kad šiai specialisto išvadai gauti specialistų pasižadėjimus (t. 4, b.l. 165 – 167) priėmė Centro darbuotoja – (duomenys neskelbtini) B. T. ir (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato vyr . tyrėjas P. K. ir specialistai buvo įspėti pagal BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, nelaikytina Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimu. BPK 89 str. reglamentuojama, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą. Specialistu gali būti ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje nedirbantis asmuo. Kai toks asmuo kviečiamas dalyvauti procese jis įspėjamas pagal BK 235 str. (BPK 89 str. 2 d.). Taigi vertinant šias įstatymo nuostatas nėra pagrindo konstatuoti, kad dokumentų tyrimas buvo atliktas pažeidžiant minėtus BPK reikalavimus. Be to, iš darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. U. buvo priimtas į Centro (duomenys neskelbtini) gaminių dirbtuves, tačiau, kaip nustatyta liudytojų parodymais, jose nedirbo ir darbo sutartyje nurodytų funkcijų neatliko (t. 6, b.l. 29 – 32). Nesant duomenų, kad L. U. vykdė darbo sutartyje numatytas sąlygas, darytina išvada, kad L. U. atlyginimas buvo mokomas nepagrįstai. Pirmos instancijos teismo išvada, kad L. U. apskritai neatliko jokių darbų, kuriuos buvo privalu atlikti pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas, t.y. (duomenys neskelbtini), kad jo bendro pobūdžio samprotavimai apie (duomenys neskelbtini) taikymą (duomenys neskelbtini) diagnozavime, apie atspausdintus straipsnius užsienyje, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai pagrįsta.
Apeliantai nurodo skirtingus motyvus dėl atlikto eksperimento – advokatas, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nesiremia eksperimento duomenimis, nuteistoji, kad atliktas eksperimentas yra netikslus, dėl ko juo remtis ir vadovautis nėra galima. Be to, apeliantai nurodo, kad nepaneigta tai, jog T. G. nedirbo ir neįrodyta, jog buvo išankstinis susitarimas, kad nedirbančiam asmeniui bus išmokėtas atlygis. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pritaria pirmos instancijos teismo pateiktam įrodymų vertinimui. Liudytoja L. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad T. G. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, kad ji nuo 2003 m. pildė jo darbo grafiką ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nors šis asmuo nei Centre, nei (duomenys neskelbtini) padalinyje niekada nedirbo, jokių gaminių nėra pagaminęs, ji šį asmenį matė tik tuomet, kai jam reikėjo pasirašyti dokumentus (t. 12, b.l. 161 – 162., t. 29, b.l. 17 – 19). Liudytoja E. U. taip pat patvirtino, kad darbuotojo T. G., priimto (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose, nei (duomenys neskelbtini) skyriuje, nei Centre niekada nėra mačiusi, jo nepažįsta, kadangi realiai jis šiose pareigose niekada nedirbo (t. 12, b.l. 167 – 168, t. 28, 91 – 93, 158 – 160 b. l.). Liudytojas A. A. kaip ir liudytoja E. U. parodė, kad T. G., kuris buvo pervestas į A. A. prižiūrimą skyrių, jame realiai niekada nedirbo, su juo niekada nebendravo ir nepažįstantis. T. G. darbo apskaitos žiniaraštį žymėjo direktorės V. S. įsakymu, kurį jam perdavė S. Š., nors T. G. darbo vietoje niekada nematė. Kadangi T. G. buvo mokomas atlyginimas, dėl šios priežasties nesudarinėjo T. G. pagamintų gaminių apskaitos. T. G. matė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo atliekamas eksperimentas. T. G. eksperimento metu bato nesusiuvo (t. 12, b.l. 151 – 152, t. 27, b.l. 3 - 5). Liudytoja B. T. – Centro (duomenys neskelbtini), apklausiama teisme (t. 27, b.l. 118) patvirtino, kad T. G. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) gamintoju, tačiau jo nepažįstanti, nes jis skyriuje nedirbo. Policija buvo pakvietusi T. G., kad šis parodytų ką dirbo, tačiau pastarasis net siūlo įverti nemokėjo. Tai, kad T. G. Centre niekada nedirbo patvirtino ir liudytojai V. J. (t. 29, b.l. 59 – 60), liudytoja S. Š., parengusi T. G. darbo sutartį (t. 12, b.l. 96, 172, t. 26, b.l. 159 – 160), liudytoja V. Z. (t. 12, b.l. 135, t. 28 t., b.l. 160 – 161). Tokiu būdu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šie apklausti liudytojai iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie tarpusavyje sutampa bei sudaro nuoseklią visumą įrodymų, kad T. G. pirmiau aptartose pareigose nedirbo. Paminėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, kitiems įrodymams patikrinti, BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitė liudytojų R. R. (t. 12, b.l. 82-83, 84-85 ), kuris kartu su T. G. turėjo dirbti tame pačiame kabinete, D. K. (t. 12, b.l. 180-181), V. D. (t. 12, b.l. 182) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius, kad ir šie liudytojai T. G. nepažįsta ir dirbančio nėra matę. Nors T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) , kad su direktore žodžiu buvo sutarę, kad nesant jam darbo vietos bei dėl jo sveikatos būklės jam skirtą darbą jis atliks savo namuose (duomenys neskelbtini), be to, jis reklamuodavo centro gaminius, ieškodavo gaminių realizacijos taškų bei gamindavo ortopedinius gaminius, kad padalinio vadovė L. S. į namus arba į sutartą vietą kartą į savaitę atveždavo batviršius, kurpalius, padus ir klijus iš kurių jis namuose savo turima technika gamindavo (duomenys neskelbtini) gaminį (t. 13, b. l. 155), jo šie paaiškinimai yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais bei 2008-09-10 dokumento Nr. ((duomenys neskelbtini), pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro duomenimis, kad T. G. centro gaminių nereklamavo (t. 4, b.l. 172), bei eksperimento protokolo duomenimis, kad T. G. į pateiktus klausimus atsakė nepilnai, siūti (duomenys neskelbtini) gaminių ir juos užtraukti ant kurpalio T. G. nemoka (t. 13, b.l. 165). Eksperimento protokolas patvirtina, kad eksperimentas atliktas nepažeidžiant BPK 179, 197 str. reikalavimų (t. 13, b.l. 165 – 171). Taigi nesant duomenų, kad T. G. vykdė darbo sutartyje numatytas sąlygas, darytina išvada, kad jam atlyginimas buvo mokomas nepagrįstai.
Dėl darbo sutarties su V. J. A.
Apeliantai nurodo, kad dėl darbo sutarties su V. J. A. teismas iškraipė byloje esančius duomenis, netinkamai vertino dalį įrodymų, o teismo padarytos išvados, jog V. J. A. nedirbo, yra klaidingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, anot apeliantų, nuosprendį grindė selektyviai atrinktais telefoninių pokalbių įrašais, kuriame V. A. kalbasi su savo gynėja apie gynybą, tariasi su advokate apie parodymų davimą. Teismas nurodė, kad V. A. savo parodymuose prisipažino, kad nedirbo. Byloje yra ir pirminiai V. A. parodymai, kuriuose kalbama priešingai, ir nurodoma, jog jis dirbo. Teismas dėl to nepasisakė, prieštaravimų nepanaikino ir V. A. teisme neapklausė. Teismas turi vertinti tik tuos įrodymus, kurie gauti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino tos aplinkybės, kad V. A. pripažino nedirbęs dėl to, kad būtų perduotas pagal laidavimą. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pritaria pirmos instancijos teismo pateiktam įrodymų vertinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp Centro ir J. V. A. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. V. A. buvo priimtas į inžinieriaus technologo pareigas. Pagal šios sutarties sąlygas J. V. A. minėtose pareigose turėjo dirbti 20 val. per savaitę. Tačiau liudytoja L. S. patvirtino, kad direktorės V. S. nurodymu nuo 2005-04-01 iki 2007-02-28 pildė J. V. A. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nors šis asmuo Centre niekada nedirbo ir jo darbų Centre nėra mačiusi (t., 12, b.l. 161 – 162 b. l., t. 29 t., b.l. 17 – 19). Liudytoja E. U. parodė, kad darbuotojo J. V. A., priimto (duomenys neskelbtini), niekada nėra mačiusi, jo nepažįsta, kadangi realiai jis šiose pareigose niekada nedirbo (t. 12, b.l. 167 – 168, t. 28, b.l. 92). Liudytojas A. A. taip pat patvirtino, kad J. V. A. pavardė jam negirdėta, šio asmens nematė ir nežino, kaip Centre atsirado jo darbai ir kas juos apmokėjo (t. 27, b.l. 3 – 5). Liudytojai B. T., V. J., R. B., V. R., L. B., V. D. taipogi patvirtino, kad J. V. A. realiai nedirbo (t. 27 t., b.l. 117 – 120, t. 12, b.l. 82 – 85, 165, 166, 179, 180 – 181, 182). Tai, kad J. V. A. realiai nedirbo už tai gaudamas atlyginimą patvirtina ne tik aukščiau aptartų liudytojų parodymai, bet ir paties J. V. A. teisme duoti paaiškinimai sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuomet jis teismui pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t.y., kad su V. S. sudarė fiktyvią darbo sutartį, kad neatlikęs darbo, numatyto pareiginiuose nuostatose, gavo darbo užmokestį, tokiu būdu apgaule įgydamas svetimą turtą (t. 14, b.l. 48 – 51). Pažymėtina, kad J. V. A. atlygino 17 591, 56 Lt žalą VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centrui (t. 14, b.l. 45). Be to, tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek liudytoju J. V. A. patvirtino, kad realiai Centre pagal darbo sutartį ir pareigybinius nuostatus nedirbo, kad V. S. paskambinusi bandė suformuoti jo nuomonę, kad vis tik Centre jis dirbo aiškindama kokius paaiškinimus reikia teikti teisėsaugos pareigūnams (t. 8, b.l. 10 - 12, 22). J. V. A. supažindinus su 2007-04-17 19.24 val. telefoninio pokalbio garso įrašu jis paaiškino, kad šio telefoninio pokalbio metu dalyvavo jis, V. S. ir kažkokia advokatė iš (duomenys neskelbtini). Šio telefoninio pokalbio metu jis buvo kartu su V. S., kuri paskambino pokalbyje dalyvaujančiai advokatei, o pastaroji jį ir V. S. mokino, kaip reikia elgtis prokuratūroje, kokius jam ir V. S. duoti parodymus dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centre. Taigi J. V. A. parodymai visiškai sutampa su pirmiau aptartais liudytojų parodymais ir rodo, jog V. S. kreipėsi pagalbos į teisininkus tam, kad būtų nuslėptos tikrosios J. V. A. darbo sutarties sudarymo bei jos nevykdymo aplinkybės. Be to, iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2007-05-31 kreipėsi į tuo metu laikinai Centro direktorės pareigas einančią E. U., kuriai buvo pavesta užduotis sudaryti specialistų komisiją, kuri atliktų segtuvų tyrimą (4 t., 161 b. l.). Pateiktuose segtuvuose buvo ir J. V. A. („(duomenys neskelbtini)“) darbas. Komisija, kurią sudarė technologas A. A., (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) G. P. nustatė, jog dirbtuvių darbuotojai tokios medžiagos nėra matę ir ja darbinėje veikloje nesinaudojo. Matyti ir tai, kad komisija, išanalizavusi Centro veiklos įsakymus nuo 2005 m. iki 2007-03-01, nerado įsakymo, kuriuo centro direktorius būtų pavedęs J. V. A. parengti tokius rašytinius darbus. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad nėra jokio įrašo, kuris patvirtintų, jog šis darbas būtų įregistruotas ar apskaitytas Centre. Aptariama komisija padarė išvadą, kad pateiktas J. V. A. darbas nenaudotinas praktinėje Centro veikloje, nes jis nėra susijęs nei su vaikų reabilitacijos skyriumi, nei su ortopedinių gaminių dirbtuvių veikla. Atsižvelgiant į aptartus tarpusavyje sutampančius duomenis nėra pagrindo laikyti, kad apeliantų argumentai dėl selektyviai atrinktų telefoninio pokalbio detalių yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas vertino visumą duomenų, o tai, kad J. V. A. pirmos apklausos įtariamuoju metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nepaneigia, o atvirkščiai tik paaiškina vėliau atsiradusius apklausų ir gautų duomenų skirtumus.
Dėl V. S. darbo sutarties Nr. 267
Apeliantai teigia, kad teismas visai netyrė, kodėl L. B. pakluso apeliantės nurodymams neva daryti nusikaltimą. Negana to, ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 str. 1 d., dėl papildomo darbo galėjo nesudaryti atskiros darbo sutarties. Mano, jog tam tikri dokumentai yra suklastoti, dalis dokumentų išvis nėra pateikti, o be to byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ji rengė ir pasirašė tariamą papildomo darbo sutartį. Neaišku, kokiu būdu ir kas pateikė šią tariamą sutartį ikiteisminiam tyrimui. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jos braižo ekspertize dėl parašų tikrumo, tai nėra pagrindo sakyti, kad byloje esančią sutartį dėl papildomo darbo pasirašė būtent ji. Nuosprendyje neįrodyta, ar pats darbas buvo atliekamas, o apsiribota tik teisės normų vertinimu. Konstatuojama, kad teisės aktai V. S. dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose nesuteikia teisės. Joks liudytojas nepatvirtino, kad V. S. tokio darbo nedirbo. Byloje yra duomenys, kad V. S. kėlė kvalifikaciją kursuose tema (duomenys neskelbtini). Byla šioje dalyje prieš V. S. turi būti nutraukta, neįrodžius nusikalstamos veikos. Be to, keliamas darbo sutarties tikrumo klausimas. Tačiau kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir atmeta.
Bylos duomenys patvirtina, kad V. S. (duomenys neskelbtini) su savimi sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji buvo priimta dirbti 0,5 etato (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 138 – 139). Nuo 2004-01-01 pagal šią darbo sutartį V. S. darbo krūvis sumažintas iki 0,25 etato, darbo apmokėjimo koeficientas padidintas (t. 6, b.l. 140). Nors V. S. teigia, kad ši sutartis suklastota, liudytoja S. Š. patvirtino, kad esant V. S. prašymui ji parengė darbo sutarties projektą, kurį V. S. pasirašė, tačiau dirbančios šiose pareigose ji V. S. nematė, nes į tą skyrių nevaikščiodavo (t., 12, b.l. 95 – 97, 171 – 172, t. 26, b.l. 159 – 160). Be to, V. S. pagal minėtą sutartį buvo mokomas atlyginimas, ji pati teigianti, kad darbus atliko, todėl esant šioms aplinkybėms išvada, kad sutartis suklastota, net ir neištyrus, ar ji pasirašyta pačios V. S., negalima. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad V. S. teisė verstis (duomenys neskelbtini) praktika suteikta nebuvo. Iš Įsakymo dėl Lietuvos medicinos normos MN (duomenys neskelbtini). Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė bei pateiktų dokumentų matyti, kad V. S. nėra užpildžiusi procedūrų apskaitos žiniaraščio, gydomosios kūno kultūros kabineto paciento kortelės bei kitų būtinų dokumentų, tokių kaip specialistų išvados atvykus, paciento būklės įvertinimas ir gydymas, koordinacijos testai, pusiausvyros – eisenos testai, specialistų komandos pasitarimai, (duomenys neskelbtini) užsiėmimų anketa, ligonio ir jo artimųjų mokymas ir kt. (t. 2, b.l. 134 – 136, 137 – 155), todėl nesant šių dokumentų, tik įrašai pacientų kortelėse nepatvirtina, kad V. S. atliko (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. R. rašto matyti, kad remiantis V. S. dokumentais, esančiais asmens byloje, ji 1982 metais baigė (duomenys neskelbtini) institutą ir įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, taip pat kėlė kvalifikaciją kursuose tema (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš šių dokumentų V. S. teisės dirbti (duomenys neskelbtini) nesuteikė (t. 3, b.l. 81). Kitų liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad V. S. nedirbo (duomenys neskelbtini). Liudytoja E. U. patvirtino, kad V. S., neturėdama šiai pareigybei reikalingo išsilavinimo niekada nedirbo to darbo, tačiau gaudavo atlyginimą už atliktą darbą (t. 12 t., b.l. 167 – 168, t. 28, b.l. 91 – 93, 158 – 160). Liudytoja B. T. parodė, kad tai, jog V. S. niekada nedirbo (duomenys neskelbtini), nustatė komisija (t. 27 t., b.l. 117 – 120). Liudytoja L. B. patvirtino, kad ji pildė darbo grafikus centro direktorei V. S., kuri pradėjo dirbti puse etato (duomenys neskelbtini) pareigose. Direktorę V. S. įtraukdavo į (duomenys neskelbtini) sk., t.y. gydytojų, registratorių darbo apskaitos žiniaraštį, nors V. S. (duomenys neskelbtini) pareigose niekada nedirbo, jos dirbančios (duomenys neskelbtini) nėra mačiusi (t. 12, b.l. 86, 87 – 88). Nors V. S. teigia, kad ši darbo sutartis negali būti pripažinta tikra ir dėl to, kad apie jos sudarymą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau Fondas), teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo argumentu. Pažyma apie asmens įdarbinimus už 1999-01-01 – 2007-12-31 patvirtina, kad V. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centre dirbo nuo 1994-01-25 iki 2007-04-25, o tai suteikia pagrindą visiškai priešingai išvadai. Be to, 2008-07-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. darbo sutartyse, darbo grafikuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atlyginimų žiniaraščiuose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, tačiau išmokėtas atlyginimas – 31657,40 Lt (t. 5, b.l. 75 - 76). V. S. neneigia fakto, kad jai buvo mokomas atlyginimas pabrėždama tai, kad atlyginimas buvo mokomas už papildomai atliekamą darbą, o tai taip pat patvirtina, kad sutartis su V. S. sudaryta buvo. Kolegija mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju buvo ar nebuvo pranešta Fondui apie papildomai sudarytą sutartį, kuomet atlyginimas buvo mokomas, esminės reikšmės veikos teisiniam vertinimui neturi. Klausimas, ar Fondui darbdavys mokėjo įmokas nuo apdrausto asmens, yra ne šios bylos dalykas, nes šioje byloje sprendžiama, ar V. S., kaip (duomenys neskelbtini), teisėtai buvo išmokėtas atlyginimas. Taigi, pagal šią darbo sutartį V. S. buvo išmokėtos konkrečios piniginės lėšos kaip atlyginimas už pagal sutartį atliktą darbą. Ši aplinkybė neginčijamai nustatyta bei įrodyta. Taip pat apeliantė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 114 str. papildomam darbui darbo sutartis nereikalinga. Tačiau DK 35 straipsnis (Susitarimas dėl papildomo darbo) numatyta, kad Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandis taikomi šiame kodekse nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokio pobūdžio susitarimo byloje nėra. Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nurodytos darbuotojo pareigos, padalinys, darbo užmokestis, pagal šią sutartį buvo mokomas atlyginimas, todėl laikyti, kad ši sutartis apskritai negali būti laikoma galiojančia, nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. buvo įdarbinta formaliai, jai neatliekant jokių realių darbo sutartimi nustatytų funkcijų, tačiau gaunant darbo užmokestį. Darbo sutartis, sudaryta tarp Centro direktorės ir jos pačios, neatitiko tikrovės ir buvo fiktyvi, sudaryta ne iš sutarties kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti, o kaip priemonė kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti lėšas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuris neabejotinai patvirtina, kad V. S. pagal nurodytą sutartį faktiškai nedirbo, tačiau už tai gavo atlyginimą. Be to, galima daryti neginčijamą išvadą ir dėl to, kad būtent V. S. organizavo atlyginimų mokėjimą, kadangi būtent ji davė nurodymus pildyti asmenų darbo apskaitos dokumentus, kurie vėliau buvo pateikiami buhalterijai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti neginčijamą išvadą, kad V. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu tokiais veiksmais elgėsi priešingai užimamos direktorės pareigoms, t.y., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Dėl didelės žalos požymio ir civilinio ieškinio
Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgė ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Teismas įvertinęs tai, kad Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė ir jos filialas (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centras teikė viešąsias paslaugas atstatant sergančių vaikų sveikatą, ir už nepagrįstai išmokėtas T. G. - 17 591, 56 Lt, J. V. A. – 17 591, 56 Lt, L. U. – 14 951, 45 Lt bei V. S. – 30 885, 58 Lt (viso 81 020, 15 Lt) išmokėtas sumas galėjo įsigyti reabilitacijos ar gydymo priemonių, pagerinti centro veiklą, darė išvadą, kad pastariesiems asmenimis netgi atskirai išmokėtas lėšas galima vertinti kaip didelę turtinę žalą, nors jos dydis kiekviename epizode ir nesiekia BK 190 str. numatyto didelės turtinės žalos dydžio. Šiame teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad dėl aptariamų V. S. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybei ir (duomenys neskelbtini) ligoninei bei jos filialui, t. y. Centrui.
Tačiau iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro (toliau Centras) įstatų matyti, kad Centras veikė kaip valstybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos – (duomenys neskelbtini) ligoninės filialas, teikiantis šiuose įstatuose numatytą antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą, sveikatą grąžinantį gydymą ir t.t. (t. 3, b.l. 35 – 39). Centras nesiekė pelno, buvo ribotos turtinės atsakomybės ir nebuvo juridinis asmuo (t. 3, b.l. 35). Kaip numatyta Centro įstatuose, Centro lėšų šaltiniai buvo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos valstybinių fondų gaunamos lėšos, privalomojo ir savanoriško draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis, lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus ir kt. (t. 3, b.l. 38). Iš Centro vidaus audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal pateiktą 2007-05-18 veiklos rezultatų ataskaitą, centras 2006 m. iš viso gavo pajamų 3 582 447 Lt, iš jų iš PSDF 3 558 774 Lt, už mokomas paslaugas 23 655 Lt (t. 1, b.l. 126 – 131). Taigi sprendžiant kam buvo padaryta žala, kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal BPK 110 str. nuostatas civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tik fizinis arba juridinis asmuo, be to, atsižvelgia į tai, kad Centras veiklai naudojo savo uždirbtas ir iš PSDF gaunamas lėšas. Esant šioms aplinkybėms kaltinimo dalis dėl žalos patyrusio asmens nustatymo tikslinama pašalinant iš kaltinimo nuorodas, kad padaryta didelė žala valstybei ir Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centrui, kuris pagal įstatus neturėjo juridinio asmens statuso, nustatant, kad žala buvo padaryta Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. S. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnio 2 dalį Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus. Viešųjų paslaugų paskirtis - rūpintis piliečiais ir gyventojais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą. Šios paslaugos teikiamos plačiam asmeniui ratui, jų įgyvendinimas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis. Tai reiškia, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S., atstovaudama Centrą, naudojo paties Centro uždirbtas ir iš PSDF gaunamas lėšas ne tik viešųjų, bet ir privačių interesų tenkinimui, neteisėtai išmokant 81 020, 15 Lt. Tokiu būdu V. S. nuo 1999 m. kovo 29 d. iki 2007 m. vasario 1 d., dalį minėtos sumos iššvaistė, o kitą dalį pasisavino. Veikdama kitų asmenų ir savo naudai V. S. atliko nusikalstamus veiksmus, kurie buvo kvalifikuojami pagal BK 183 str. 1 d., BK 184 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., tačiau byla dalyje nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). V. S. nusikalstami veiksmai tęsėsi beveik aštuonis metus, per šį laiką neteisėtai buvo išmokėta 81 020 Lt suma. Vertinat šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad visos išmokos padarytos iš darbo užmokesčio fondo, kad BK 190 str. nurodo, kad didelę turtinę žalą, nors ir ne visais atvejais, sudaro, kai vertė viršija 250 MGL, t.y. 32500 Lt, kad jokiame epizode minėtas dydis neviršytas, kad veika negali būti laikoma kaip buvusi nukreipta į lėšų, skirtų tiesioginiam vaikų gydymui, pasisavinimą ar praradimą, o kalbama apie darbo užmokesčio lėšas, kurios negalėjo būti skirtos įsigyti gydymo priemonių. Apie tai, kad neteisėtai išmokėtos lėšos galėjo būti panaudotos tik užmokesčio fondui, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas Centro auditą atlikęs specialistas V. G.. Be abejonės neteisėtai (nusikalstamu būdu) išmokėtos pinigų sumos dydis vertinant tai, kad buvo teikiamos viešosios, o ne privačios paslaugos, kad pinigai, nors ir uždirbti pačios įstaigos, buvo skirti iš PSD fondo socialiai jautriai sričiai, ir, kurie neabejotinai galėjo būti panaudoti, kad ir tam pačiam užmokesčio fondui (premijoms, vienkartinėms išmokoms) išmokėti, t.y., kad ir realiai dirbusių specialistų paskatinimui, tačiau šios aplinkybės neįrodo esant V. S. veiksmuose BK 228 str. 1, 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties. Neteisingai interpretuojant išmokėtų lėšų, skirtų įstaigai, paskirtį ir galimybę jas panaudoti ne pagal įstaigos biudžeto tikslinę paskirtį bei aiškinant didelės žalos požymį nebuvo skirtas deramas dėmesys konkrečiai situacijai ir įstaigos padalinio statusui, kuriam nuteistoji vadovavo. Lėšos, panaudotos darbo užmokesčiams, nebuvo tiesiogiai valstybės lėšos, biudžeto lėšos, biudžeto asignavimai valstybės institucijai. Šios lėšos buvo iš paties įstaigos padalinio veiklos gautos lėšos ir sveikatos draudimo fondo lėšos, paskirtos institucijai – ir per šią – jos padaliniui. Todėl toks, koks nustatytas nuosprendžiu lėšų panaudojimas, vertinat vien jau tai, kad Centras per 2006 metus gavo 3 582 447 Lt pajamų, nepadarė didelės turtinės žalos nei Centrui, nei jo steigėjui. Nesant didelės, turtinio pobūdžio žalos, kaip būtinojo BK 228 str. požymio, V. S. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pripažintinas tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad atsiradusi žala nėra reikšminga žalą patyrusiam asmeniui – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, kuri atsisakė teisės teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje motyvuojant tuo, kad turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 97). Tokiu būdu šios viešosios įstaigos lėšų panaudojimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl šioje byloje prokuroro pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina priimant naują nuosprendį išteisinant V. S. nesant jos veikoje nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. sudėties.
Dėl BK 222 str. 1 d. taikymo
Apeliantė V. S. šioje dalyje nuosprendžio neskundė, tačiau ją išteisinti prašė jos gynėjas motyvuodamas tuo, kad aukščiau minimos darbo sutartys buvo realios, darbai buvo atliekami ir ūkinės operacijos atspindėtos realiai.
Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Kaip matyti šioje byloje buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai buvo nustatyti tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausti liudytojai, atlikti eksperimentai, gautos specialistų išvados. Tik atlikus paminėtus veiksmus buvo nustatyta, kad į Centro buhalterinę apskaitą, V. S. nurodymu, buvo įtraukti suklastoti dokumentai – darbo apskaitos žiniaraščiai, t.y., privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti faktai, kurių iš tiesų nebuvo. Taigi galima teigti tai, kad momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulėmė mechanizmas, per kurį buvo pasisavinamas turtas ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – būtent sudarius sutartis su asmenimis, kurie realiai Centre nedirbo, tačiau gavo darbo užmokestį. Todėl akivaizdu, kad apskaitoje panaudojant suklastotus dokumentus, V. S. suvokė, jog nuo šio momento išnyksta galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus. Taigi pasirinktas nusikalstamos veikos mechanizmas buvo nukreiptas į konkrečių padarinių siekimą: gauti pinigines lėšas už realiai neatliktą darbą, o po to užfiksuoti šias, tikrovės neatitinkančias, operacijas finansinėje atskaitomybėje. Nors dėl dalies kaltinimų, t.y., dėl A. K. PĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), M. P., jų pagrindu išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat dėl J. J. K. ir I. S. darbo sutarčių, jų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir išmokėto darbo užmokesčio V. S. buvo išteisinta, tačiau kaip patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė, ši aplinkybė nekeičia išvados dėl pavojingų padarinių konstatavimo.
Taigi, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų, V. S. siektų tikslų, kurie rodo, jog ji veikė tiesiogine tyčia, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas. V. S., kuri buvo Centro direktore, visiškai pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d., nes dėl pirmiau nurodytų ir aptartų jos veiksmų, t. y. kad jos nurodymu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys, kurių pagrindu atitinkamiems asmenims nepagrįstai buvo išmokamos Centro lėšos, iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ir ugdymo centro veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Todėl kolegija pripažįsta, kad V. S. skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai nuteista pagal BK 222 str. 1 d.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Nuteistosios apeliaciniame skunde keliamas Centro įstatų bei nuostatų vertinimo klausimas, tačiau tai, kad nesutampa šio teisės akto pavadinimas neleidžia abejoti jo turiniu, juolab, kad ir pati V. S. neneigia ir neginčija šiame akte nurodytų jos, kaip Centro direktorės, teisių ir pareigų. Iš bylos matyti, kad šioje byloje buvo tiriami Centro nuostatai, patvirtinti VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2004-08-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 41– 46 b. l.) ir Centro įstatai, patvirtinti VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2004-08-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 78 – 82 b. l.). Analogišką Centro įstatų kopiją, patvirtintą notarine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir pati V. S. (3 t., 35 –39 b. l.). Ištyrus šių dokumentų turinį matyti, kad išskyrus jų pavadinimą, jų turinys yra visiškai identiškas.
Teisėjų kolegija atmeta nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su kaltinamojo (įtariamojo) ir jo gynėjo pokalbių slaptumo pažeidimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kontroliuojant V. S. telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją buvo užfiksuotas V. S. pokalbis su advokate J. U.. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji baudžiamojoje byloje nebuvo sudariusi teisinių paslaugų sutarties su V. S., todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog aptariamas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontroliavimas bei įrašų darymas pažeidžia įtariamojo (kaltinimo) bei jo gynėjo pokalbių slaptumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., teismas
nusprendžia:
2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto 2015 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, dalis, kuria V. S. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 1, 2 d., panaikinti ir šiose dalyje priimti naują nuosprendį:
V. S. (epizode dėl L. U. įdarbinimo) iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);
V. S. (epizode dėl T. G. įdarbinimo) iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. S. (epizode dėl V. A. įdarbinimo) iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);
V. S. (epizode dėl V. S. įdarbinimo) iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriose V. S. nuosprendžio aprašomosiose dalyse nurodyti žalą patyrę asmenys pakeisti ir šiose nuosprendžio dalyse išdėstyti, kad žalą patyręs asmuo yra Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (reorganizuota į Vaikų ligoninę, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą).
2014 m. gegužės 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto 2015 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, dalį, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda vienuolikos tūkstančių penkiasdešimties (85 MGL) Lt dydžio, panaikinti.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Panaikinti V. S. 2007-06-14, 2009-03-24 taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.