Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-20058-872/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2-20058-872/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
T. D.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-20058-872/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13483-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1.; 128.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolės D. P. 2013-03-14 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031 su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo antstolė D. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2013-04-19 pareiškėjas T. D. teismui pateikė skundą dėl antstolės D. P. 2013-03-14 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031 su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 1-3), kuriuo prašė panaikinti 2013-03-14 patvarkymą dėl informacijos apie turto pardavimą iš varžytinių, vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031, pateikti susipažinti ekspertizės išvadas, kuriomis remiantis yra nustatyta pradinė iš varžytinių parduodamo turto kaina bei skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei parduoti iš varžytynių areštuotą turtą. Nurodė, kad nesutinka su 2013-03-14 nustatyta 302 000 Lt turto verte, kuri, atsižvelgiant į pareiškėjo turtą, t.y. į 234,84 kv.m. namo plotą, yra per maža bent jau 10 proc., nes 2013 m. pirmajame ketvirtyje gyvenamųjų namų kainos padidėjo apie 14,1 proc., lyginant su 2012 m. Be to, pareiškėjas negavo nei antstolės patvarkymo kopijos dėl ekspertizės skyrimo, nei paties ekspertizės akto, kuriuo antstolė remiasi nustatydama varžytinių pradinę turto 241 600 Lt kainą. Tokiu būdu antstolė pažeidė CPK 682 str. įvirtintą ekspertizės skyrimo tvarką, atėmė iš skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizė išvados ir prašyti papildomos ir pakartotinės ekspertizės. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad jei antstolės patvarkymas, kuriuo nuspręsta turtą pardavinėti iš varžytynių už manomai neteisingai nustatytą turto kainą bus pripažintas negaliojančiu, tai pasunkės arba pasidarys neįmanomas būsimo teismo sprendimo vykdymas. Siekdamas, kad antstolės patvarkymo pripažinimo negaliojančiu atveju būtų išvengta neigiamų turtinių pasekmių skolininkui, pareiškėjas prašo skundo reikalavimams užtikrinti skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei parduoti iš varžytynių areštuotą turtą.

2013-04-22 nutartimi (b. l. 7) buvo atsisakyta priimti T. D. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjas nesilaikė įstatymo leidėjo numatytos skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarkos, t.y. nepateikė įrodymų, jog skundas buvo įteiktas antstolei. Be to, 2013-04-22 antstolė D. P. faksu teismui pateikė informaciją, jog vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031 2013-03-14 patvarkymas dėl informacijos apie turto pardavimą iš varžytynių skolininkui T. D. buvo įteiktas 2013-03-26, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

Šalies argumentai

2013-05-02 pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2013-04-22 nutarties (b. l. 13-16), kuriuo prašė panaikinti 2013-04-22 nutartį bei įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą išspręsti klausimą dėl skunde prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir pritaikymo. Atskirajame skunde nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nėra numatyta pareigos pareiškėjui, skundžiant antstolio patvarkymą ir teikiant prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pridėti ir įrodymus apie tai, jog skundo vienas egzempliorius buvo įteiktas antstoliui. Pareiškėjas nurodė, kad skundą vienu metu išsiuntė ir teismui, ir antstolei.

2013-09-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo T. D. atskirąją skundą tenkino (b. l. 26-27), 2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino bei perdavė pareiškėjo T. D. skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad 2013-04-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas, neturėdamas informacijos, ar minėtas skundas yra pateiktas antstolei, privalėjo tokius įrodymus išreikalauti iš paties pareiškėjo. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, siekdamas išsiaiškinti faktines aplinkybes, privalėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, t.y. įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, jog skundas dėl antstolės veiksmų yra pateiktas ir pačiai antstolei, o ne atsisakyti priimti skundą ir tokiu būdu užkirsti kelią pareiškėjui ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

2013-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta T. D. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Minėta nutartimi suinteresuotam asmeniui antstolei D. P. buvo pasiūlyta iki 2013-10-28 pateikti atsiliepimą į pareiškėjo T. D. skundą bei pateikti vykdomąją bylą Nr. 0068/09/00031.

2013-10-25 suinteresuotas asmuo antstolė D. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23612-129/2013 pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė tenkinti. Minėtą nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu, kurį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo 2013-09-03 civilinėje byloje Nr. 2SA-309-611/2013 priimdamas nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartis buvo palikta nepakeista. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog skundas dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėtas ir priimtos teismų nutartys įsiteisėjo, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 218 592,40 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų, 63 649 Lt bei 6 proc. metinių palūkanų, 337 389,10 Lt ir 10 916,20 Lt skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) T. D. išieškotojo AB „Ūkio bankas“ naudai. 2009-01-21 antstolės patvarkymu skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas, pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-ūkio pastatas, esantys Vakaro g.11A,Vilniuje, buvo areštuoti. Neįvykus areštuoto turto varžytinėmis, 2011-04-27 išieškotojas sutiko perimti skolininko turtą už 324 000 Lt, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi turto perdavimą išieškotojui atsisakė patvirtinti, kadangi skolininkas prieštaravo dėl nustatytos 324 000 Lt turto vertės. 2011-12-16 skolininkui įteiktas reikalavimas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriuo jis buvo įpareigotas per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, sumokėti už ekspertizę 500 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr.0068/09/00031, t.2, b.l.11). Skolininkui neatlikus ekspertizės, 2012-10-24 antstolės patvarkymu paskirta turto ekspertizė. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ skolininko turtą įvertino 150 000 Lt. Išieškotojui paprieštaravus dėl nurodytos turto vertės ir pateikus išieškotojo vertintojų 2012-11-15 atlikto vertinimo duomenis, jog turto vertė sudaro 302 000 Lt, antstolė ginčijamu 2013-03-14 patvarkymu dėl informacijos apie turto pardavimą iš varžytinių, atsižvelgusi į skolininko bei išieškotojo interesų pusiausvyrą, nustatė išieškomo turto vertę – 302000 Lt, pradinę turto iš varžytinių kainą – 241 600 Lt, o varžytinės paskelbtos 2013-04-22 nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

Skunde prašoma panaikinti 2013-03-14 patvarkymą dėl informacijos apie turto pardavimą iš varžytinių, vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031; pateikti susipažinti ekspertizės išvadas, kuriomis remiantis nustatyta pradinė iš varžytinių parduodamo turto kaina, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei parduoti iš varžytinių areštuotą turtą, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo dėl antstolės potvarkio pripažinimo/nepripažinimo negaliojančiu patvirtinimo. Skundą grindė tuo, kad nesutinka su 2013-04-13 nustatyta 302000 Lt turto verte, kuri, atsižvelgiant į 234,84 kv.m. namo plotą, yra per maža bent jau 10 proc., nes 2013 m. pirmajame ketvirtyje gyvenamųjų namų kainos padidėjo apie 14,1 proc. lyginant su 2012 m. Be to, skolininkas negavo nei patvarkymo kopijos dėl ekspertizės skyrimo, nei pačios ekspertizės akto, kuria antstolė remiasi nustatydama varžytinių pradinę turto 241600 Lt kainą. Tokiu būdu antstolė pažeidė CPK 682 str. įvirtintą ekspertizės skyrimo tvarką, atėmė iš skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizė išvados ir prašyti papildomos ir pakartotinės ekspertizės (b.l. 11-14).

CPK 681 str. 1 d. įtvirtina, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nesudėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr.0068/09/00031 medžiagos antstolė 2012-10-24 patvarkymu skyrė ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis rėmėsi dviejų turto vertinimo ekspertizių išvadomis, ir atsižvelgdamas į išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, pasirinko didesnę išieškotojo vertintojo nustatytą kainą, tai patvirtina 2013-03-14 patvarkymas (vykd. b. Nr. 0068/09/00031, II t. l. 34-37, 43-44, 46, 62-63). Nors antstolė nurodo, kad skolininkui apie nustatytą turto vertę pranešta 2013-02-11 raštu, kad prieštaravimų dėl 150000 Lt turto vertės jis nepateikė, tačiau vykdomojoje byloje trūksta duomenų, kad skolininkui turto vertės nustatymo aktas įteiktas (vykd. b. Nr. 0068/09/00031, II t. l. 43-44). Antstolės argumentas, kad skolininkas neskundė 150000 Lt nustatytos turto vertės, o dabar nesutinka su nustatyta 302000 Lt verte, atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip nurodo skolininkas jis neturėjo galimybės prieštarauti turto vertei, nes turto vertinimo negavo. CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai buvo nurodyta ir 2013-03-14 patvarkyme, kuris 2013-03-26 buvo įteiktas skolininkui (vykd. b. Nr. 0068/09/00031, II t. l. 58), todėl teismas pripažįsta, kad skundai dėl turto 150000 Lt ir 302000 Lt verčių nustatymo paduoti nepažeidžiant 90 dienų termino dėl antstolio veiksmų (CPK 512 str.).

Kita vertus, pareiškėjo argumentai, esą turto vertinimo kaina nurodyta per maža, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais. Pažymėtina, jog turto rinkos vertės nustatymas pagrįstas aiškiais metodais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Skolininkas nereiškė antstoliui dėl turto vertės nustatymo įstatymo nustatytu 20 dienų terminu, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Pareiškėjo argumentas, kad vertė turėjo būti nustatyta didesnė bent jau 10 proc., neparemtas jokiais įrodymais bei yra neproporcingas, atsižvelgiant į civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus – proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos teisminės gynybos (CK 1.2 str.). Be to, jokių įrodymų, kad antstolės nustatyta 302000 Lt turto vertė, pasiremiant išieškotojo vertintojo išvada, būtų ydinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar būtų ne rinkos, o kokia nors kita vertė, pareiškėjas į bylą nepateikė. Turtas iš varžytinių buvo parduotas už 248 850 Lt (vykd. b. Nr. 0068/09/00031, II t. l. 58), t.y. tik 3 proc. didesne nei pradinė varžytinių turto kaina. Pridėjus prie nustatytos tariamai galimos pradinės pardavimo 265760 Lt kainos 3 proc., gautume 273733 Lt tariamai galimą turto pardavimo iš varžytinių kainą (jei antstolis būtų nustatęs 10 proc. didesnę turto vertę). Teismo nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, naujoji tariamai galima turto pardavimo kaina nesudarytų esminio skirtumo išieškojimo vykdymo procese, nes sąlyginai nedaug skirtųsi nuo faktinės pardavimo iš varžytinių kainos (galimai tariamas kainų skirtumas - 24883 Lt, įsiskolinimo suma – virš 630546,70 Lt), tačiau vėl būtų vilkinamas išieškojimo procesas. Todėl, teismas mano, kad pareiškėjo nurodomi prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės paremti subjektyviu vertinimu, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte (CPK 178 straipsnis).

Dėl pareiškėjo reikalavimo skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei parduoti iš varžytynių areštuotą turtą, sutiktina su antstolės atsiliepime į skundą išdėstytais teiginiais, jog išnyko teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23612-129/2013 jau išnagrinėjo pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų. Minėta nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas. Negana to, Vilniaus apygardos teismas 2013-09-03 civilinėje byloje Nr. 2SA-309-611/2013 priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartis buvo palikta nepakeista. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2013-09-03 nutartį, nėra. Atsižvelgiant į tai, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2013-09-03 nutartyje buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl neva neteisingai nustatytos turto pardavimo iš varžytynių kainos, laikytina, jog išnyko pagrindas skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant antstolei parduoti iš varžytynių areštuotą turtą.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolės D. P. 2013-03-14 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0068/09/00031 su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė