- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-121-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- G. J., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-841/2021 pagal pareiškėjų A. K. ir G. J. pareiškimą išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, suinteresuotam asmeniui L. Š. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. K. ir G. J. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021 nustatytą pareiškėjams A. K. ir G. J. laikiną tėvų valdžios apribojimą dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; panaikinti S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-5027-251/202 nustatytą nuolatinę globą bei nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su nuolatine globėja; nutraukti išlaikymo nepilnametei dukrai S. J. išieškojimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021.
2. Pareiškėja A. K. paaiškino, kad nori pati auginti savo vaiką, vaiko niekada neatsisakė, moka priteistą išlaikymą, pagal nustatytą tvarką su dukrele bendrauja kartą per savaitę vieną valandą globos centre, savo dukrelę myli, tarp jų yra emocinis ryšys. Nurodė, kad dukrelė augo namuose iki keturių mėnesių amžiaus, kol buvo paimta iš šeimos dėl alkoholio vartojimo. Pareiškėja turėjo alkoholio vartojimo problemą nuo 21 metų amžiaus, teigia šiuo metu šios problemos nebeturinti, nuo vasario mėnesio alkoholio nevartoja, anoniminių alkoholikų susirinkimų lankyti nenori, gydytis nenori, mano, kad problemos nebeturi. Pareiškėja dirba, grįžus vaikui į šeimą, vaikas lankytų darželį, yra įsigiję vaikui lovytę, patalynę, sugyventinis turi nuosavą būstą, mano, kad sugebės vaiku pasirūpinti tinkamai.
3. Pareiškėjas G. J. paaiškino, kad lanko anoniminių alkoholikų klubo užsiėmimus 2–3 kartus per savaitę, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, vartoja vaistus. Teigia, kad alkoholio nevartojo taip pat nuo vasario mėnesio, kaip ir pareiškėja, todėl mano, kad problemos dėl alkoholio šeimoje nebėra. Vaiko sugrįžimui ruošiasi: įsigijo naują lovytę, maniežą, suremontavo kambario duris. Mano, kad šeimos materialinė padėtis yra pakankama, kad vaikas būtų aprūpintas. Mano, kad turi emocinį ryšį su vaiku, vaikas vadina jį tėvu, pareiškėjui tai vienintelis vaikas, nori, kad jis augtų šeimoje. Pareiškėjas šiuo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje ilgiau nei pusę metų, gauna netekto darbingumo išmoką.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. Š. nurodė, kad globoja pareiškėjų dukrą nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio, vaikas pradžioje būdavo labai neramus, blogai miegojo, tik po dviejų metų globos vaikas tapo ramesnis, geriau miega, tapo linksmesnis. Globėjai yra žinoma, kad per pirmus vaiko keturis gyvenimo mėnesius tai buvo jau antras vaiko paėmimas iš šeimos, globėja taip pat buvo patikėjusi pareiškėjos pažadais pasikeisti, nebedaryti klaidų ir pačiai auginti vaiką, tačiau tų pažadų neištesėjo, globėjos manymu, pareiškėjų šeimoje vaikui gali būti nesaugu, vaikas yra per mažo amžiaus, kad suprastų, kas negerai ir kad galėtų pasikviesti pagalbą.
5. Byloje išvadą teikianti institucija prašė pareiškimą atmesti, paaiškino, kad pareiškėjai yra nekritiški pagrindinei šeimos problemai – alkoholio vartojimui, abu pareiškėjai teigia, kad šios problemos nebėra, t. y. neigia problemą, jos iš esmės nesprendžia, todėl išvadą teikianti institucija prašė teismo tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą pareiškėjams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmesdamas pareiškimą pratęsė laikiną tėvų valdžios apribojimą tėvams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
7. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, teismas sprendė, kad aplinkybės dėl kurių pareiškėjams buvo apribota tėvų valdžia neišnyko, t. y. vaiko tėvai nepakeitė elgesio, dėl kurio tėvų valdžia jiems buvo apribota, abu vaiko tėvai neigia alkoholio vartojimo problemą, jos nepripažįsta, atsisako gydytis. Kol ši problema egzistuoja, pareiškėjai savo vaiko auginti ir auklėti negali, tėvų valdžios apribojimo panaikinimas šioje byloje prieštarautų vaiko interesui augti saugioje aplinkoje.
8. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apygardos teismas priėmė sprendimą apriboti pareiškėjams tėvų valdžią (duomenys neskelbtini), šeši mėnesiai nuo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo suėjo (duomenys neskelbtini), šioje byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius turi tokią teisę ir yra pareiškęs prašymą tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą pareiškėjams. Nėra pareikšto prašymo apriboti pareiškėjams ar vienam iš jų tėvų valdžią neterminuotai.
9. Byloje nustatytos aplinkybės suteikė pagrindą spręsti, kad pareiškėjai nori susigrąžinti dukrą ir ją auginti, yra padarę tam tikrą pažangą – susitvarkė buitį, pareiškėja įsidarbino, tačiau šių pastangų visumą teismas vertino kaip nepakankamą tam, kad dar nė trejų metukų nesulaukęs vaikas galėtų saugiai augti šeimoje.
10. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, tiek socialinės tarnybos šioje byloje duoda vienareikšmišką išvadą – pareiškėjai turi išspręsti pagrindinę šeimos problemą, dėl kurios pareiškėjams buvo apribota tėvų valdžia, t. y. gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Pareiškėjams pakeitus savo poziciją, nustojus neigti problemą, sutikus gydytis ir praėjus pilną gydymo kursą, vaikas galėtų grįžti į šeimą ir joje augti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų A. K. ir G. J. pareiškimą. Nepriteisti iš apelianto valstybei išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu šioje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apelianto teigimu, faktiškai nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos viskas buvo daroma dėl dukros sugrąžinimo tėvams, nes norima ją auginti, rūpintis ja. Abu pareiškėjai reguliariai lankosi anoniminių alkoholikų klube, apeliantas iki šiol lanko susirinkimus, paskaitas, nors su alkoholiu gali „susidoroti“ ir patys. Pareiškėjai pilnai yra įvykdę „Pagalbos planą“, kuriame buvo numatyti darbai bei uždaviniai: lankėsi ir lankosi pas psichologą ir psichiatrą, vykdo jų konsultacijas; reguliariai vartoja paskirtus medikamentinius vaistus; sėkmingai baigė Minesotos modulio programos kursą; lankė anoniminių alkoholikų grupę; baigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą; nuolat palaiko ryšį su dukryte; A. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) gydymo skyriuje.
11.2. Pareiškėjas G. J., šiuo metu nedirba, įregistruotas užimtumo tarnyboje, gauna neįgalumo pensiją, pareiškėja A. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. Bendrų šeimos pajamų suma yra apie 800,00 Eur per mėnesį, taigi gaunamų pajamų užtenka ir išlaikyti dukrą.
11.3. Vienintelė priežastis, dėl kurios, vaiko teisių apsaugos skyrius netenkino pareiškimo yra tai, kad abu pareiškėjai atsisakė vieneriems metams važiuoti gydytis nuo alkoholizmo į stacionarą. Teisme abu pareiškėjai pareiškė, kad būtinybės tame nėra, nes jau patys susitvarkė su šia bėda. Jeigu abu nevartoja alkoholio, tai kodėl turi važiuoti gydytis.
11.4. Nurodė, kad teismas išklausė vaiko globėjos L. Š. paaiškinimus. Ji patvirtino, kad nuolat bendraujame su dukra, teiraujamės apie jos sveikatą, gyvenimą, perkame žaislus, drabužius, dovanas, patvirtino, jog matyti, kad ir mes, abu tėvai, mylime vaiką. Teisme apklausta liudytoja Organizacijos SOS vaikų kaimai koordinuojanti atvejo vadybininkė, mus apibūdino teigiamai, pranešė teismui, kad namuose sudarytos sąlygos vaiko auginimui, viskas yra. Liudytoja A. S. – globos koordinatore teisme mus apibūdino tik teigiamai, jokių priekaištų mums neišsakė.
11.5. Apeliantas įsitikinęs, kad jų šeimoje jokios problemos dėl alkoholio vartojimo jau seniai nebėra, taigi ir gydymas nuo alkoholio nereikalingas. Požiūris į gyvenimą, draugus, vaiko auginimą, atsakomybės klausimą dabar visiškai pasikeitė. Mes suvokiame, kad jeigu mes ir toliau vartosime alkoholį, tai galime netekti vaiko visam laikui, kad gali iškilti klausimas dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, todėl stengiamės pasikeisti. Atsižvelgiant į naujas aplinkybes (abiejų gyvenimo būdo pakeitimą) nėra pagrindo išvadai, kad mes darome žalą dukros S. J. vystymuisi. Mūsų gyvenimo pokyčiai nėra laikini.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. Š. prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. S. J. globojama nuo (duomenys neskelbtini), t. y daugiau nei 2 metus, tenka bendrauti su pareiškėjais ir matyti, kaip jie prisiekinėja nebevartoti alkoholio, kad pasimokė iš klaidų, nebevartos, kad susitvarkė patys ir praėjus keliems mėnesiams jie vėl pradeda vartoti. Pareiškėjai nurodo, kad jau seniai nevartoja, tačiau teismui paaiškino, kad net 8 mėnesius nevartoję jie sugrįžo prie savo problemos. Pareiškėjai nesiėmė visų priemonių, kad ši problema nepasikartotų, todėl rizikinga nei (duomenys neskelbtini) metų neturinčią mergaitę grąžinti į šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
15. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-02-25 apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, susijusius su pareiškėjais A. K. ir G. J..
16. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų sukūrimo datą, institucijos, byloje teikiančios išvadą, pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo neskundė, apeliacinis skundas yra teikiamas tik pareiškėjo G. J., todėl dėl apeliacinio skundo dalyko ir jo argumentų pareiškėjos A. K. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo
19. Pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, vertino ir skundžiamu sprendimu pripažino, kad aplinkybės dėl kurių pareiškėjams buvo apribota tėvų valdžia, neišnyko, t. y. vaiko tėvai nepakeitė elgesio, dėl kurio tėvų valdžia jiems buvo apribota, abu vaiko tėvai neigia alkoholio vartojimo problemą, jos nepripažįsta, atsisako gydytis.
20. Apeliantas G. J. apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Apelianto teigimu, faktiškai nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos viskas yra daroma dėl dukros sugrąžinimo tėvams, nes pareiškėjai nori patys ją auginti, rūpintis ją. Apelianto teigimu, jis iki šiol lankosi anoniminių alkoholikų klube, lanko susirinkimus, paskaitas, nors su alkoholiu galėjo „susidoroti“ ir pats. Nurodo, kad pilnai yra įvykdę „Pagalbos planą“, kuriame buvo numatyti darbai bei uždaviniai: lankėsi ir lankosi pas psichologą ir psichiatrą, vykdo jų konsultacijas; reguliariai vartoja paskirtus medikamentinius vaistus; sėkmingai baigė Minesotos modulio programos kursą; lankė anoniminių alkoholikų grupę; baigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą; nuolat palaiko ryšį su dukryte.
21. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 punktas). Kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertintas ir tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas).
22. Motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
23. Pažymėtina, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti peržiūrėtas ne tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumas ir pagrįstumas, bet ir įvertintos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
24. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas G. J. kreipdamasis į teismą turėjo pareigą įrodyti prašymo panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą pagrįstumą. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios įrodinėjimo pareigos apeliantas neįvykdė.
25. Apelianto G. J. teiginius apie pasikeitusį gyvenimo būdą, alkoholio nevartojimą, paneigia ne tik byloje esančių įrodymų visetas, bet ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, pateikti papildomi įrodymai.
26. 2021-09-29 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nurodoma, kad SOS vaikų kaimai Lietuva 2021-09-14 pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog pagalbos plano šeimai dalis, kurioje G. J. ir A. K. buvo įpareigoti spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą, neįgyvendinta. Šeima atsisakė rekomenduoto stacionaraus gydymo, teigdami, kad nesusiduria su galimai žalingu alkoholio vartojimu, A. K. atsisakė dalyvauti anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose, G. J. juose lankosi nereguliariai.
27. SOS vaikų kaimai Lietuva 2021-09-14 yra nurodžiusi, kad pagalbos plano šeimai dalis, kurioje pareiškėjai buvo įpareigoti spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą, neįgyvendina. Tėvai nesikreipė į specialistus siekdami išspręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą. Tiek A. K., tiek G. J. atsisakė rekomenduoto stacionaraus gydymo teigdami, kad nesusiduria su žalingu alkoholio vartojimu. Apeliantas anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose lankosi nereguliariai. Nuo vaiko paėmimo momento fiksuoti trys alkoholio vartojimo atvejai: (duomenys neskelbtini).
28. 2022-02-15 SOS vaikų kaimai Lietuva pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad 2022-02-15 apsilankymo A. K. ir G. J. šeimos namuose metu pastebėtas ant spintelės pastatytas alkoholinio gėrimo praimtas butelis. Paklausus G. J., kas vartojo alkoholį, vyras prisipažino, jog vakar vakare kartu su A, šventė Valentino dieną ir vartojo sidrą. Vyras informavo, jog gyd. psichiatro vaistų šiuo metu negeria, į susitikimą su vaiku, kuris turėjo įvykti š. m. vasario 10 d. nenuvyko, nes nikstelėjo koją, o A. daug dirbo ir negalėjo susitikti su dukra. G. J. namuose buvo vienas, bendravo geranoriškai, atrodė blaivus, nuo vyro nesklido alkoholio kvapas, namai buvo tvarkingi, tačiau kambaryje jautėsi rūkalų kvapas.
29. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, jog jų šeimoje jokios problemos dėl alkoholio vartojimo jau seniai nebėra, taigi ir gydymas nuo alkoholio jiems nereikalingas. Kaip nurodo apeliantas, vienintelė priežastis, dėl kurios, vaiko teisių apsaugos skyrius priėjo nuomonės netenkinti jų pareiškimo yra ta, kad abu pareiškėjai atsisakė vieneriems metams važiuoti gydytis nuo alkoholizmo į stacionarą. Tačiau tokia apelianto gynybinė pozicija iš esmės tik patvirtina tiek atitinkamų institucijų nustatytas faktines aplinkybes dėl elgesio priežasčių sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, tiek skundžiamo sprendimo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog apeliantas realiai išsprendė alkoholio vartojimo problemą. Byloje esanti įrodymų visuma, kelia rimtų abejonių apelianto žodžiais, kad jis žalingo alkoholio vartojimo problemą pripažino ir išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai užtikrinti vaiko teisę augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, vis tik sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra pakeitęs ankstesnį gyvenimo būdą, gali kontroliuoti alkoholio vartojimą ir tai netrukdys jam tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią.
30. Apeliantas nurodo, kad globėja yra patvirtinusi, jog tėvai nuolat bendrauja su dukra, domisi jos sveikata, gyvenimu, perka žaislus, drabužius, dovanas. Teisme apklausta liudytoja, organizacijos SOS vaikų kaimai koordinuojanti atvejo vadybininkė, šeimą apibūdino teigiamai nurodydama, kad namuose yra sudarytos sąlygos vaiko auginimui, globos koordinatorė teisme pareiškėjus apibūdino tik teigiamai, jokių priekaištų neišsakė. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau pagalbos šeimai planas įgyvendintas iš dalies – su paskirta socialine atvejo vadybininke šeima bendradarbiauja, tėvai susitikimuose su dukterimi dalyvauja reguliariai, atvyksta paskirtu laiku. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad likusi pagalbos šeimai plano dalis nėra tinkamai įgyvendinta – pareiškėjas tik iš dalies sprendė alkoholio vartojimo problemą, bylos duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas nesaikingai vartodamas alkoholį, iš esmės nespręsdamas ilgalaikės alkoholizmo problemos, būdamas nekritiškas šiai problemai, negali užtikrinti vaikui S. J. saugių ir normalių gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje.
31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Atmetus apelianto G. J. apeliacinį skundą, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.