Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei G. Š. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei G. Š. individualiai įmonei (toliau – IĮ). Ieškinyje nurodo, kad valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų mokėjimo tvarką atsakovė pradėjo pažeidinėti nuo įmonės įregistravimo pradžios, t.y. nuo 1998 m. Pažymėjo, kad siekdamas išieškoti iš įmonės nesumokėtas įmokas taikė visas priverstinio poveikio priemones – siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, debeto mokėjimo nurodymus į draudėjo sąskaitas, sprendimus antstoliui dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Paskutinis mokėjimas iš atsakovės gautas 2012-06-04. Taip pat nurodė, kad G. Š. IĮ VĮ „Registrui centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įmonės savininko vardu registruotos trys transporto priemonės, kurios išregistruotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. 2016-03-01 duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui sudarė 1700,87 Eur, iš jų 1099,15 Eur VSD įmokų, 500,46 Eur PSD įmokų ir 101,26 Eur delspinigių. Ieškovo teigimu šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Informavo, kad 2015-11-25 įspėjo G. Š. IĮ, kad skolos nesumokėjus per nustatytą terminą, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė per nustatytą terminą skolos VSDF biudžetui nesumokėjo (2 b.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės pradelstų įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita. Akcentuotina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1842-196/2015).

Šiaulių apygardos teismas 2016-04-08 nutartimi įpareigojo atsakovę G. Š. IĮ per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei šiuos dokumentus: duomenis apie įmonės finansinę veiklą 2015-12-31 ir 2016-03-31 dienai, pradelstų kreditorinių ir debitorinių reikalavimų (įsipareigojimų) sąrašus, nurodant skolų grąžinimo terminus 2016-03-31 dienai, duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimą 2016-03-31, duomenis apie visą turimą turtą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus 2016-03-31 dienai, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka 2016-03-31 dienai, įmonės rejestro registravimo dokumentus bei kita. Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą, todėl teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi valstybinės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pateikta informacija (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis G. Š. IĮ nuosavybės teise nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi (26, 30 b.l.). Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1998-04-29 (27 b.l.). Finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė nuo įmonės įregistravimo (29 b.l.). Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui sudaro 1700,87 VSD įmokų (2 b.l.). Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2016-04-13 atsakovė valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo skolinga 1602,11 Eur (31 b.l.).

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 3302,98 Eur, jokio turto įmonė neturi, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei G. Š. IĮ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, LR CPK 673 straipsniu, LR ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t.y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankrutuojančios G. Š. IĮ savininkas yra G. Š. (247 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininko G. Š. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakoviu bankrutuojančios įmonės savininką G. Š. (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis).

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą - deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą - deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime - deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.

LR ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, jog administratoriumi negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo; šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo; administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant; įmonės turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti administratoriaus sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su administratoriumi susijęs asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje LR ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas bankroto administratorius UAB „Algsta“ pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti G. Š. IĮ, kad remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių UAB „Algsta“ negalėtų būti G. Š. IĮ administratoriumi, bei, kad bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra, įmonės administratoriumi skirtinas UAB „Algsta“, sąrašo eilės Nr. B-JA093, buveinė – Aušros al. 66A-22, Šiauliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą G. Š. IĮ, įmonės kodas 267206290, buveinės adresas Tirkšlių mstl., Mažeikių r.

Bankrutuojančios G. Š. IĮ administratoriumi paskirti UAB „Algsta“, sąrašo eilės Nr. B-JA049, buveinė – Aušros al. 66A-22, Šiauliai, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Įtraukti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini), į bankrutuojančios G. Š. IĮ įmonės bankroto bylą bendraatsakoviu.

Areštuoti G. Š. IĮ, įmonės kodas 267206290, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl G. Š. IĮ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti G. Š. IĮ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti G. Š. IĮ turtą.

Nustatyti terminą G. Š. IĮ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių UAB „Algsta“ sužinojus apie iškeltas bylas G. Š. IĮ, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš G. Š. IĮ, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti G. Š. IĮ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos G. Š. IĮ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą G. Š. IĮ bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas - Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.