Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kusienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini),“ plataus profilio statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini),, teistas 2017-09-12 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d., 64¹ str., 20 MGL (753,20 Eur) bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metams ir turto konfiskavimą, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2017-10-15, apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine J. T. metu, mažamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia ranka sudavė du smūgius nėščiajai nukentėjusiajai J. T. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. R. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pradėjo konfliktą su sugyventine J. T., nes supyko dėl jos rašytų asmeninių žinučių draugei apie santykius šeimoje. Tą dieną buvo neblaivus, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena. Jis stipriai šaukė ant sugyventinės, todėl mažametė E. T. buvo išsigandusi. J. T. pradėjo rengti dukrą norėdama išeiti su ja naktį iš namų, tačiau jis nenorėjo, kad vaikas išeitų. Norėdamas sustabdyti J. T. jis porą kartų paėmė nukentėjusiajai už pakaušio ir paspaudė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Mažametė sugyventinės dukra visą tai matė, prašė jo nelįsti prie mamos. Suimdamas nukentėjusiajai už galvos jis neturėjo tikslo smurtauti, tik norėjo, kad sugyventinės dukra liktų namuose.

Nukentėjusioji J. T. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną S. R. grįžo namo neblaivus. Išdaužė stiklą. Įėjęs į namus, buvo agresyvus, šaukė, rėkė. Iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau, jai sėdint ant lovos S. R. sudavė pirmą kartą – trenkė delnu į kairę galvos pusę, po smūgio spengė ausyse. S. R. norėjo, kad ji išeitų iš namų, o dukra liktų. Po penkių minučių sekė antrasis smūgis. Skausmą juto nuo pirmo smūgio, nuo antro, neskaudėjo. Mažametė dukra visą laiką buvo šalia jos.

Nukentėjusioji mažametė E. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė, kaip S. R. rėkė ant mamos ir jai sudavė du kartus į galvą. Ji norėjo apginti mamą, bet S. R. jos neklausė.

2017-10-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada G3058/2017(02) J. T. kūne objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 39-40).

2017-10-15 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-10-15 apie 01.24 val. gautas pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Įvykio vietoje nustatyta, kad išdaužtas namo, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklas. J. T. išsigandusi su dukra stovi ant šaligatvio. J. T. paaiškino, kad sugyventinis S. R. sudavė ranka į galvą, išdaužė namo lango stiklą ir ją su vaiku išvarė iš namų. Smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti. Nepilnametis vaikas tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytoju, kurioje buvo smurtaujama – E. T., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 7-10).

2017-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini), Apžiūros metu užfiksuotas išdaužtas namo virtuvės lango stiklas (b. l. 12).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2017-10-15 02.15 val., S. R. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 52).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Teismo posėdžio metu apklaustas S. R. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi suimdamas nukentėjusiajai J. T. už galvos neturėjo tikslo smurtauti. Neneigė, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą ir suprato, kad tokiais savo veiksmais galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Atitinkamai, kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka faktines nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios J. T. parodymai, mažametės E. T. parodymai, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nors nei specialistas apžiūros metu, nei policijos pareigūnai iš karto po įvykio smurto žymių ant J. T. kūno nematė, tačiau akivaizdžių smurto (sužalojimo, paraudimo) žymių nebuvimas, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nepaneigia. Pažymėtina, kad fizinio kontakto išorinių žymių atsiradimas yra individualus kiekvieno organizmo atsakas į atitinkamą poveikį. Sužalojimų buvimas asmenį traukiant atsakomybėn pagal BK 140 str. nėra būtinas, nes straipsnio dispozicijoje kaip alternatyvi veika įtvirtintas fizinio skausmo sukėlimas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą, nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Kaltinamojo fizinis poveikis ranka į nukentėjusiosios galvą, S. R. įvardintas spaudimu, o nukentėjusiųjų – smūgiais, įprastai žmogui sukelia fizinį skausmą. Tad vertinant, ar J. T. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgtina išimtinai į nukentėjusiosios parodymus, nes tik ji pati gali pasakyti, ar juto skausmą veikos metu. Nukentėjusioji nurodė, kad jai skaudėjo, kai kaltinamasis sudavė pirmąjį smūgį ir šiuos jos parodymus teismas laiko pakankamais, kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad S. R. 2017-10-15, apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečio vaiko E. T., akivaizdoje, tyčia ranka sudavė du smūgius nėščiajai kartu gyvenančiai šeimos narei nukentėjusiajai J. T. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

Neabejotina, kad S. R. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas smurtavo prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. S. R. tyčia sukėlė fizinį skausmą sugyventinei J. T., todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

S. R. padarė nesunkią smurtinę baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. S. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ (b. l. 86-88), baustas administracine tvarka (b. l. 89-95), Jonavos PSPC PSC nesilankė, nesigydė (b. l. 79), teistas (b. l. 96-116), 2017-09-12 nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs ir nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad S. R. eilę kartų baustas administracine tvarka, ne kartą už nusikalstamas veikas baustas užsienio valstybėse, teismas S. R. skiria BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje, todėl siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis veiką, už kurią teisiamas, padarė nesumokėjęs 2017-09-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 MGL dydžio baudos, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2017-09-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta nesumokėta bauda (BK 64 str.). Atsižvelgiant į tai, kad 2017-09-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, S. R. nustatytina pareiga baudą sumokėti per 12 mėnesių, ją mokant dalimis.

S. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-10-15 iki 2017-10-16, todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. R.:

1) per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) per visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-09-12 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 20 MGL (753,20 Eur) bauda, paskiriant galutinę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą, įpareigojant S. R.:

1) per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) per visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., S. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. paskirtos 753,20 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui mokant po 62,76 Eur (šešiasdešimt du eurus 76 ct) kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskutinį mėnesį sumokant 62,83 Eur (šešiasdešimt du eurus 83 ct) (baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka - priverstinai per antstolį).

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-15 iki 2017-10-16.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.