- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- eI3-10197-816/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01229-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viner“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Viner“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viner“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-51/03-2025), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. RM-47819 ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės pagalbos priemonių suteikimo.
Nurodo, kad prieš dvylika metų teisėsauga prieš pareiškėją pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, kuris nėra pasibaigęs iki šiol. Nuo 2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu pareiškėjai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į visą jai priklausantį turtą. Iki šiol yra apriboti net ir pareiškėjos grynieji pinigai, kurie buvo paimti kratos metu ir iki šiol yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos finansų skyriuje (toliau – FNTT). Ko pasėkoje yra apsunkinta pareiškėjos vykdoma veikla. Be to, prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pareiškėja, kaip ir kiti ūkio subjektai susidūrė, su finansiniais sunkumais, dėl ko nepajėgia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Ko pasėkoje pareiškėja du kartus kreipėsi į VMI dėl pagalbos priemonių vykdant įsipareigojimus taikymo, t. y. prašė taikyti lengvatą ir iš 107 392,98 Eur nepriemokos leisti sumokėti 80 000 Eur, o nuo likusios sumos atleisti, sudarant taikos ar kito pobūdžio susitarimą (2024 m. spalio 14 d. prašymas); leisti nedelsiant sumokėti 80 000 Eur sumą, o nuo likusios sumos (kurią iš esmės sudaro delspinigiai) atleisti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką dviejų metų laikotarpiui (2024 m. spalio 23 d. prašymas).
Pareiškėjos vertinimu, VMI nepagrįstai atsisako suteikti bet kokią protingą pagalbą pareiškėjai, kad būtų įvykdytos mokestinės prievolės. Be to, VMI siekia iškelti pareiškėjai nemokumo bylą. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjai iškelti nemokumo bylos. Bendrovė yra moki ir tą aiškiai patvirtina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai. Nemokumo bylos iškėlimas neapgins VMI teisių ar teisėtų interesų, nes iš laikinai apribotų lėšų VMI reikalavimas vis tiek negalėtų būti patenkintas. Be to, VMI baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 2021 m. sausio 25 d. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja teigia, kad ji nėra nubausta apkaltinamuoju nuosprendžiu. Dėl to mano, kad VMI tokiais veiksmais siekia eliminuoti Bendrovę iš rinkos. Daro spaudimą pareiškėjai.
Pareiškėjos vertinimu, ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes VMI nenurodė jokių teisinių pagrindų, kodėl, esant konkrečiai pareiškėjos situacijai, nesutinka taikyti mokestinės pagalbos priemonių pareiškėjai bei kodėl ketina inicijuoti pareiškėjos nemokumo bylą. LAGK ginčijamame sprendime neanalizavo VMI sprendimo motyvų.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VMI 2024 m. spalio 23 d. duomenimis pareiškėja turi 107 755,88 Eur mokestinę nepriemoką. Bendrovės mokestinei nepriemokai išieškoti priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau jie nebuvo įvykdyti.
Pažymi, kad VMI yra valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose. Pagrindiniai mokesčių administratoriaus uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos yra nustatyti Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) ir detalizuojami VMI nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110. Nei mokesčių administravimo įstatymas, nei VMI nuostatai nenumato VMI teisės atsisakyti reikalavimo, todėl pareiškėjos 2024 m. spalio 14 d. prašymas dėl susitarimo dėl lengvatos pagrįstai nebuvo tenkintas.
Nurodo, kad Bendrovės 2024 m. lapkričio 4 d. prašymas išnagrinėtas ir netenkinamas, nes Bendrovė prašo sudaryti susitarimą dėl pagalbos mokestinei nepriemokai, kuri jau buvo įtraukta į restruktūrizavimo planą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi.
Pažymi, kad pareiškėja 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Su pasiūlymu VMI nesutiko. Pasiūlymo sudaryti taikos sutartį vykdymo procese inicijavimo ir pateikimo, taikos sutarties pasirašymo tvarką, pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamasis mokesčių administratorius turi įvertinti taikos sutarties vykdymo procese sudarymo pagrįstumą, nustato Mokesčių administratoriaus ir skolininko taikos sutarties vykdymo procese sudarymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-94 „Dėl mokesčių administratoriaus ir skolininko taikos sutarties vykdymo procese sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ? Taisyklės). Pagal taisyklių 14.5. papunktį taikos sutartis vykdymo procese nėra sudaroma, jeigu skolininkui juridiniam asmeniui yra inicijuotas nemokumo procesas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8, 9 straipsnių nustatyta tvarka arba iškelta nemokumo byla Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad visa mokestinė nepriemoka šiai dienai yra padengta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas tarp šalių kilo dėl VMI ir LAGK sprendimų, kuriais svarstyta atsakymų į pareiškėjos prašymus dėl mokestinės pagalbos priemonių suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, iš šalių susirašinėjimo nustatyta:
Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-3775-803/2018 iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. kreipėsi į VMI su prašymu taikyti lengvatą ir iš 107 392,98 Eur nepriemokos leisti sumokėti 80 000 Eur, o nuo likusios sumos atleisti, sudarant taikos ar kitokio pobūdžio susitarimą.
Pareiškėja taip pat 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Pareiškėjos pasiūlymas kreditoriui VMI sudaryti taikos sutartį šiomis sąlygomis: Skolininkė UAB „Viner“ įsipareigoja mokėti išieškotojai VMI 2 000 Eur per mėnesį iki visiško prievolės įvykdymo dienos; nuo taikos sutarties vykdymo procese sudarymo dienos nutraukiamas tolimesnis delspinigių skaičiavimas; nuo taikos sutarties vykdymo procese sudarymo dienos išieškotoja VMI panaikina visus UAB „Viner“ turtui taikomus areštus, kad bendrovė galėtų netrikdomai tęsti savo vykdomą ūkinę komercinę veiklą.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI atsakymu, pateikė skundą LAGK, prašydama ne tik jį panaikinti, tačiau ir „įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Viner“ prašymą dėl mokestinės pagalbos priemonių suteikimo ir dėl jo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą“.
LAGK ginčijamu 2025 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, VAĮ. Be to, asmens teisę gauti informaciją iš valdžios institucijų reglamentuoja ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, be kita ko, nustatantis pagrindinius teisės į informaciją iš valdžios institucijų principus (duomenų išsamumo, objektyvumo, teisėtumo, pagalbos, nediskriminavimo ir kt.).
Pagal MAĮ 2 straipsnio 25 dalį mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 straipsnio 11 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja aptarto susirašinėjimo su VMI metu turėjo 107 837,92 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudarė: 202,62 Eur avansinis nekilnojamojo turto mokestis, 4,46 Eur avansinio nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 10 109,41 Eur avansinis pelno mokestis, 4 431,53 Eur avansinio pelno mokesčio delspinigiai, 3 627,51 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 458,56 Eur nekilnojamojo turto delspinigiai, 1 903 Eur neįregistruoto mokėtojo pridėtinės vertės mokestis, 142,78 Eur neįregistruoto mokėtojo pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 0,17 Eur centai pelno mokesčio delspinigiai, 22 477,69 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 11 305,57 Eur PVM bauda, 53 174,62 Eur PVM delspinigiai. Jau minėta anksčiau, kad VMI atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja yra padengusi mokestinę nepriemoką, t. y. VMI gavo nepriemokos apmokėjimą iš FNTT areštuotų pareiškėjos lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. prašyme nurodė, kad partneriai sutinka paskolinti UAB „Viner“ bendrą 80 000 Eur sumą. Dėl to prašė VMI leisti pareiškėjai padengti 80 000 Eur mokestinę nepriemoką. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjos prašymas net neturėjo būti nagrinėtas, nes pareiškėja prašymo pateikimo metu turėjo VMI nepriemoką, kurią privalėjo padengti, todėl nėra teisinio pagrindo prašyti VMI leidimo padengti iš karto 80 000 Eur dydžio mokestinę nepriemoką.
Pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. prašyme VMI prašė atleisti pareiškėją nuo 27 392,98 Eur (107 392,98 – 80 000) dydžio mokestinės nepriemokos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šis pareiškėjos prašymas nebuvo neaiškus, nes apibrėžta, kokią administracinę procedūrą VMI turėjo inicijuoti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vieną iš atleidimo pagrindų pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. nurodė „VMI priskaičiuoti delspinigiai dėl nepriemokos sudaro daugiau nei 50 000 Eur, taigi UAB „Viner“ būtų atleista tik nuo delspinigių“. Pažymėtina, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 2) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.
Pareiškėja VMI nepateikė nei konkretaus prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių (nuo kokio konkrečiai apskaičiuoto (skaičiuojamo) bet nesumokėtų delspinigių ji siekia būti atleista), taip pat nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja nors vienas MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas.
MAĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. prašyme nesuformulavo, kokią VMI kompetencijos ribose administracinę procedūrą ji turėjo inicijuoti pareiškėjos atžvilgiu ir kokiu teisiniu pagrindu, dėl to, teismo vertinimu, VMI ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nei MAĮ, nei VMI nuostatai nesuteikia VMI teisės atsisakyti reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką. Teismas pažymi, kad atleidimo nuo paskirtų baudų ir mokesčių tvarka yra aiškiai reglamentuoja MAĮ.
Žemesnės instancijos teismas
MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Tačiau ir šio pagrindo VMI pagrįstai nenustatė, nes turimais duomenimis su mokėtoja nevyko ir nevyksta mokestinis ginčas, neatliekamas mokestinis tyrimas arba mokestinis patikrinimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šis pareiškėjos deklaratyvaus turinio prašymas pasirašyti susitarimą pagal MAĮ 71 straipsnį negali būti nagrinėjamas.
Pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. prašymu prašė išdėstyti mokestinę nepriemoką dviejų metų laikotarpiui.
VMI ginčijamame sprendime nurodė, kad VMI duomenimis UAB „Viner“ mokestinė nepriemoka sudaro 107,732,55 Eur. Dėl 76,642,46 Eur ir 604,26 Eur mokestinės nepriemokos 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. spalio 14 d. yra priimti Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-128193, Nr. (23.31-08) 467-265597, kurie 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. yra perduoti antstoliui vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. UAB „Viner“ dėl likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuri nėra perduota antstoliui vykdyti, turi teisę mokesčių administratoriui teikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir / ar išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Mokesčių mokėtojo teikiamas prašymas turi atitikti teisės aktuose (MAĮ 88 straipsnis, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83), reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą ir / ar išdėstymą, nustatytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja į VMI su analogiško turinio prašymais kreipiasi pakartotinai dėl kurio jau 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2024 m. kovo 13 d. buvo priimti Sprendimai neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (23.24-08) 327-79174 ir Nr. (23.24-08) 327-19224.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2024 m. spalio 22 d. prašymo turinį, VMI ginčijamo sprendimo motyvus prieina prie išvados, kad VMI pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, nes vienu vertus: prašymas negalėjo būti patenkintas, nes dalis prievolės yra išieškoma, o dėl likusios mokestinės nepriemokos dalies pareiškėja tinkamai nesuformulavo prašymo, atitinkančio MAĮ 88 straipsnį, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83, nuostatų.
Dėl argumentų, susijusių su nemokumo bylos inicijavimu (JANĮ 9 straipsnis), susitarimo dėl pagalbos (JANĮ 10 straipsnis), taip pat taikos sutarties sudarymo vykdymo procese, pažymėtina, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Tinkamai pasinaudojus ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas). JANĮ 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas nulemia teisinius padarinius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Nagrinėjamu atveju, VMI prašymų pateikimo metu buvo pareiškėjos kreditorė, todėl ji, vadovaudamasi JANĮ, galėjo naudotis jai kaip kreditorei suteiktomis teisėmis, tačiau teismas nagrinėjamu atveju nevertina pareiškėjos nagrinėjamoje byloje nurodytų argumentų, susijusių su nemokumo ikiteismine tvarka procesu, nes tai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamus VMI ir LAGK sprendimus. Ginčijami sprendimai priimti kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose pateikti išsamūs, tikslūs ir objektyvūs duomenys, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos išvestinis skundo prašymas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, teismui netenkinus pareiškėjos pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas. Be to, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, pareiškėja nebeturi mokestinės nepriemokos VMI.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Viner“ skundą kaip nepagrįstą.
Palikti iš esmės nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-51/03-2025).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, siųsti galutinių teismų procesinių sprendimų kopijas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.