Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2025 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas ieškovės atstovo advokato Nerijaus Zalecko atsiliepimas į atsakovės atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Nurodė, kad ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje. Pačios atsakovės nesąžiningas elgesys nulėmė tai, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl kompensacijos priteisimo. Pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą: versti reikėjo tiek įlaipinimo kortelę, tiek įrodymą dėl skrydžio sutrikdymo, tiek Reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovei siųstą pretenziją. Pažymi, jog teisės aiškinimo klausimų tapatumas savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateiktuose ieškiniuose iš esmės panaši, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Taigi tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas (jų pakankamumas), teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Atsižvelgiant į tai, prašo nemažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės 2024 m. birželio 12 d. vykdytas skrydis maršrutu Kaunas (KUN) – Londonas (STN), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas, keleivė S. P. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei po 3 valandų. Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 625,32 km². Bylos duomenys patvirtina, kad tarp keleivės ir ieškovės 2024 m. birželio 17 d. buvo sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas, kuriuo keleivė perleido ieškovei reikalavimo teises į kompensaciją. Ieškovė 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos neišmokėjo.

5. Kaip jau minėta, atsakovė sutinka su reikalavimu išmokėti 400,00 Eur dydžio kompensaciją ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovei pripažįstant ieškinį, teismas, remdamasis minėta teisės nuostata, sprendime surašys sutrumpintus motyvus.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

7. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota teismo tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei už vėlavusį skrydį Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250,00 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400,00 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500 – 3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600,00 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

9. Atšaukto skrydžio atstumas tarp Kauno ir Londono yra 1 625,32 km², todėl keleivė pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies a papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti 400,00 Eur dydžio kompensaciją.

10. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab ne tik neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, tačiau ir sutinkant su ieškinio reikalavimais, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė jai sumokėtų keleivei pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią 400,00 Eur kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 400,00 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178 185 straipsniai).

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant pareikštam ieškovės atitinkamam reikalavimui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 726,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš viso turėjo 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Atsakovė teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidu dydį, kadangi: šiuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos trys (įskaitant ir šią) vienarūšės civilinės bylos dėl sutrikdyto 2024 m. birželio 12 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) iš Kauno (KUN) į Londoną (STN). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. birželio 12 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai, todėl ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu; reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio (duomenys neskelbtini) keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovę sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. liepos 4 d., liepos 16 d. Reikalavimai iš skrydžio (duomenys neskelbtini) keleivių, kurių pagrindu atsakovei pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. birželio 17 d., o ieškinys teismui pateiktas 2025 m. gegužės 29 d., t. y. reikšdama šį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra dar dviejų keleivių iš to paties skrydžio (duomenys neskelbtini) perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką; toks sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose; ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises.

15. Teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą.

16. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-124).

17. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų kategorijų bylose, aptartose šios apžvalgos 2.3 skirsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką. Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).

18. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos iš viso trys civilinės bylos, kuriose reikalavimai atsakovei reiškiami dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį (duomenys neskelbtini) priteisimo (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 14 d.), Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 14 d.), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. gegužės 29 d.).

20. Taigi akivaizdu, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. pareiškė tris vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu buvo iškeltos trys vienarūšės civilinės bylos. Tai yra, ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. birželio 12 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentu, jog reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio (duomenys neskelbtini) keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovę sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. birželio 17 d. – liepos 16 d. Reikalavimai iš skrydžio (duomenys neskelbtini) keleivių, kuriu pagrindu atsakovei pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. birželio 17 d., t. y. reikšdama šį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio (duomenys neskelbtini) perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Todėl neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.

21. Taip pat teismas pastebi, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. birželio 12 d. skrydžio Kaunas (KUN) – Londonas (STN), (duomenys neskelbtini) vėlavimo teisme reiškiami net trys ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai.

22. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus ieškinio reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata ir ieškovei priteistinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 242,00 Eur (726,00 Eur / 3 bylos) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 265,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.