Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1484-480/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2S-1484-480/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01598-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Maxturas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mekora“

Kategorijos

3.1.10.4Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2S-1484-480/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01598-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxturas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8255-812/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mekora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxturas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mekora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Maxturas“ 3 320 Eur skolą, 1 195,20 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateiktus atsiliepimo, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 320 Eur skolą, 1 195,20 Eur delspinigius, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 515,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 321 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Maxturas“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8255-812/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. ar ieškovė faktiškai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pardavė segmentinę tvorą ir atliko jos montavimo darbus bei perdavė juos atsakovės nuosavybėn. Į bylą nėra pateiktas prekių / paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas atsakovės, kadangi darbai ieškovės nebuvo atlikti. Nesant ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo – segmentinės tvoros montavimo darbų atlikimo, akivaizdu, kad atsakovės prievolės už juos apmokėti nėra. Atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą nebuvo pateiktas dėl to, jog atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, kurios atstovas žodžiu patvirtino, kad ji įvykdys sutartinius įsipareigojimus ir atsisakys pareikšto ieškinio, todėl atsakovė manė, jog jai pateikti atsiliepimą į ieškinį nėra tikslinga, kadangi byla bus nutraukta. Atsakovei sprendimas už akių buvo išsiųstas tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Nors atsakovė yra EPP vartotoja, tačiau ieškovės atstovui žodžiu patvirtinus, jog ji įvykdys sutartinius įsipareigojimus ir atsisakys pareikšto ieškinio, atsakovė pagrįstai manė, jog byla bus nutraukta, todėl prie šios bylos ilgą laiką nesijungė. Atsakovė įstatyme nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleido ne tik dėl to, kad nebuvo susipažinusi su sprendimo už akių turiniu, bet netgi apskritai nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą. Atsakovė, nežinodama apie priimtą sprendimą už akių, realiai negalėjo įgyvendinti savo teisių. Tokiu būdu negalima daryti išvados, jog atsakovei buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl terminas sprendimui už akių peržiūrėti turi būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas laikė, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas buvo tinkamas, nes atsakovė pati inicijavo procesinių dokumentų teismui teikimą naudodamasi EPP.

7. Teismas nustatė, jog priėmus teismo sprendimą už akių, jis įsiteisėjo, buvo išduoti vykdomieji raštai. Sprendimas yra visiškai įvykdytas, vykdomieji raštai sugrąžinti teismui. Atsakovė, net ir prasidėjus vykdymo procesui, į priimtą teismo sprendimą už akių nereagavo ir neteikė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo paduotas paskutinę trijų mėnesių termino suėjimo dieną.

Šalies argumentai

8. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo suprantamas ir žinomas teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo terminas ir jo nepateikimo pasekmės, nes atsakovė kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti, o atsakovės subjektyvus manymas, kad šalys susitarė ir byla bus nutraukta, nėra pakankamas pagrindas teismui spręsti, jog atsakovė buvo nesąžiningai suklaidinta.

9. Teismas konstatavo, kad terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleistas be svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, kad pati atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės atliktų darbų perdavimo aktą ir atsiskaityti, nepaneigė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Maxturas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Į bylą nėra pateiktas prekių / paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuris būtų pasirašytas atsakovės, kadangi darbai ieškovės nebuvo atlikti. Teismas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, todėl laikytina, jog pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus ir nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

1.2. 2022 m. kovo 23 d. atsakovės pateiktame prašyme dėl procesinio termino pratęsimo nebuvo nurodyta, kad atsakovė sutinka procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą. Priešingai, šiame prašyme aiškiai buvo nurodytas atsakovės buveinės adresas. Nors atsakovei procesinius teismo dokumentus siųsti per EPP sistemą nebuvo draudžiama, tačiau tai neatleido teismo pareigos imtis visų jam prieinamų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų priemonių informuoti atsakovę apie teismo priimtą sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nematydamas, kad procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir atsakovės perskaityti, jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti atsakovės realų žinojimą apie teismo priimtą sprendimą už akių nesiėmė – nesiuntė sprendimo už akių žinomu juridinio asmens buveinės adresu.

1.3. Ieškovės atstovui žodžiu patvirtinus, jog ieškovė atliks segmentinės tvoros montavimo darbus ir atsisakys pareikšto ieškinio, atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog byla bus nutraukta ir ilgą laiką prie šios bylos per EPP sistemą nesijungė. Atsakovei sužinojus apie priimtą sprendimą už akių, ji nedelsiant kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl neabejotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė segmentinės tvoros montavimo darbų nėra atlikusi, kadangi įrodymus, jog darbai yra atlikti tinkamai ir laiku privalėjo pateikti būtent ieškovė.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mekora“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

2.1. Atskirasis skundas yra subjektyvaus pobūdžio, visiškai ignoruojant teisinį reguliavimą, pateikiant deklaratyvius teiginius, siekiant kuo ilgiau tęsti bylos nagrinėjimą, kas akivaizdu, kad turėtų būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas suteiktomis CPK teisėmis. Priimto sprendimo už akių teisinio pagrindo panaikinti nėra.

Šalies argumentai

2.2. Atsakovė net du kartus teikė dokumentus per EPP, todėl akivaizdu, kad sugebant laiku pateikti prieštaravimus bei prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo (kuomet dar nėra pasibaigęs terminas atsiliepimui pateikti), atsakovė buvo informuota apie pradėtą procesą, jame aktyviai dalyvavo ir siekė kuo įmanoma labiau tęsti bylinėjimosi laiką. Atsakovė, net ir prasidėjus vykdymo procesui, į priimtą teismo sprendimą už akių nereagavo ir neteikė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

2.3. Atsakovė teikiant sprendimą už akių (atstovaujama profesionalaus teisininko) nurodė tas pačias subjektyvias aplinkybes, o būtent tai, kad darbai nebuvo baigti, tačiau manytina, jog pati atsakovė nesupranta ko nebaigė atlikti ieškovė, šių teiginių negrindžia nei sutartimi, nei atliktais darbais, todėl pačiai atsakovei nesukonkretinus, kas buvo nebaigta, sunku būtų suprasti, kodėl priimtas sprendimas už akių nėra teisėtas, taip pat prie sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškimo atsakovė neteikė jokių įrodymų, kas leidžia suprasti, kad pati atsakovė sukurdama gynyba paprasčiausiai užmiršo ją objektyviai pagrįsti.

2.4. Byloje esant duomenims, kad atsakovė aktyvavo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyrą, todėl darytina išvada, kad sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) per LITEKO VEP posistemį, tuo tarpu atsakovė, pateikusi prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, savo veiksmais leido suprasti, kad jai yra žinoma civilinė byla. Be to, esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektoriniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 5 fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti tvoros segmentai (į žemę įleisti metaliniai kuolai). Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei (toliau – ir apeliantei) buvo išsiųsti 2022 m. kovo 10 d. per EPP ir laikomi įteiktais 2022 m. kovo 11 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti – 2022 m. kovo 25 d. Apeliantė 2022 m. kovo 23 d. per EPP pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kuris buvo tenkintas, o terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį visiškai. Sprendimas už akių šalims buvo išsiųstas 2022 m. balandžio 29 d. per EPP, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 19 d. Tą pačią dieną ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Iš byloje esančio antstolio M. L. 2022 m. liepos 1 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-22-12818 matyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įteiktas 2022 m. birželio 4 d. (nuo dokumento išsiuntimo praėjus penkioms kalendorinėms dienoms). 2022 m. liepos 12 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o 2022 m. liepos 21 d. vykdomasis dokumentas grąžintas pilnai jį įvykdžius (teisme užregistruotas 2022 m. liepos 22 d.). 2022 m. liepos 28 d. apeliantės atstovas per EPP pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu prašoma atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (byloje dokumentas užregistruotas 2022 m. liepos 29 d.).

20. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

21. Šiuo atveju prašymas dėl termino atnaujinimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikti paskutinę trijų mėnesių termino suėjimo dieną, t. y. nesuėjus įstatyme numatytam naikinamajam terminui. Nors prašymas ir pareiškimas pateikti teismui nustatytu terminu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi terminą pareiškimui paduoti atnaujinti atsisakė, nurodydamas, jog atsakovei buvo žinoma apie nustatytą terminą atsiliepimui pateikti bei jo nepateikimo pasekmes. Subjektyvus atsakovės manymas, kad šalims susitarus, byla bus nutraukta, nelaikytinas spręsti, jog atsakovė buvo nesąžiningai suklaidinta, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas be svarbių priežasčių.

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimą už akių išsiuntęs per EPP ir nematydamas, jog procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir atsakovės perskaityti, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės realų žinojimą apie teismo priimtą sprendimą už akių, nesiuntė sprendimo už akių žinomu juridinio asmens buveinės adresu, nors 2022 m. kovo 23 d. atsakovės pateiktame prašyme dėl procesinio termino pratęsimo nebuvo nurodyta, kad atsakovė sutinka procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

23. CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

24. Elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

25. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

26. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

27. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai). Paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

28. Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikusi prašymo pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, spręstina, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo bei termino jam pateikti atnaujinimo taip pat turėjo atsižvelgti į pareiškime dėstomas aplinkybes dėl sprendimo už akių priėmimo negalimumo.

30. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Į bylą nėra pateiktas prekių / paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuris būtų pasirašytas atsakovės, kadangi, apeliantės teigimu, ieškovė neatliko pagal sutartį numatytų darbų. Teismas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, todėl laikytina, jog pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus ir nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas ir ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių bei šio termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas pareiškimo priėmimo stadijoje (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi tik pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pastebėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, grindė ir aplinkybėmis dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismui pareiškimą atsisakius priimti, nebuvo vertinamos.

33. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms ir yra galimybė priimti sprendimą už akių, atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 10 d. užsakymo sutartimi Nr. 2021/08/10/MEK (toliau – sutartis) susitarė dėl prekių pirkimo ir darbų atlikimo – 500 m segmentinės tvoros pirkimo ir montavimo (sutarties 1.1 punktas, sutarties priedas Nr. 1). Sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog ieškovė, atlikusi darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, turi pateikti atsakovei pasirašyto atliktų darbų priėmimo aktą, o atsakovė pasirašo jai pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą, patvirtindama, jog jokių pretenzijų dėl darbų ir prekių kokybės neturi, arba per 3 darbo dienas pateikia ieškovei pretenziją. Ieškovė su procesiniais dokumentais yra pateikusi 2021 m. rugpjūčio 27 d. prekių / paslaugų priėmimo–perdavimo akto kopiją, kuri nėra pasirašyta atsakovės. Duomenų apie akto siuntimą atsakovei bei įrodymų, kad atsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakymas priimti tokį pareiškimą gali pažeisti proporcingumą tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir jo nenagrinėdamas, motyvuojant tuo, kad nenustatyta svarbių šio termino praleidimo priežasčių, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalį), nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atsakovės pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxturas“ pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė