Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-6205-931/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-11
Bylos Nr.: eI3-6205-931/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00169-2024-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo: D. L.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6205-931/2024 (S)Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00169-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje D. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2024 m. sausio 11 d. rašte Nr. 1P-1072 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. L. (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. L. nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei 2023 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl D. L. padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada), nei Profesinės sąjungos Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas nurodo, kad profesinė sąjunga minėtame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą D. L. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

LVAT, aiškindamas profesinės sąjungos sutikimo ribas, pažymėjo, jog tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių, vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad tarnybinę nuobaudą D. L. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu (prašymu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo nariams ir juos ginti, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė nustatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo nariams ir juos ginti nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Raštu būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to Išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, jis veikė pagal kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai. Sprendžiant, ar skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, buvo taikyti ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet toleruojamas muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimas. Iš Išvados akivaizdu, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Komisija rėmėsi tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios aplinkybės. Nurodė, kad, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės inspektoriui D. L., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės profesinės sąjungos 2024 m. sausio 11 d. rašto Nr. 1P-1072 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. L.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pavedimu (rezoliucija Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2023 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10TTE-615 „Dėl siūlymo atlikti tarnybinį patikrinimą“) buvo pavesta Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus D. L. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atliko Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėja L. L., kuri 2023 m. gruodžio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. L. padaryto tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius D. L. 2023 m. vasario 7 d. atlikdamas elektroninės importo deklaracijos (toliau – ir EID) (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą pagal KOMANDORAS šiai deklaracijai suformuotame patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą tikrinimo užduotį, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius D. L. tinkamai neįvykdė šioje tikrinimo užduotyje prie nurodyto klasifikuoto tikrinimo būdo 590 „Patikrinti kitų muitinės deklaracijos duomenų korektiškumą (teisingumą, patikimumą)“ nurodytos tikrinimo instrukcijos: „Dokumentų tikrinimo metu privalomi atlikti veiksmai: 1. nustatyti ankstesnius EID MRN (kreiptis į deklarantą prašant nurodyti ankstesnius MRN ar/ir ankstesni MRN nustatyti remiantis muitinėje naudojamose informacinėse sistemose esančia informacija. Deklarantų pateiktus duomenis privalu patikrinti informacinėse sistemose. Ankstesnių EID numerius, muitinės procedūros kodą ir taikytą tikrinimo kanalą (R/G/Ž) nurodyti RIKS patikrinimo lauke „Aprašymas“. Jei transporto priemonė pagal anksčiau įformintą deklaraciją nebuvo išleista, prie tokių EID MRN pažymėti „Neišleista“). 2. Įvardyti ankstesnio neišleidimo priežastis (RIKS patikrinimo lauke „Aprašymas“ nurodyti ankstesnių sprendimų prekių neišleisti argumentus: nustatytus neatitikimus, trūkumus, neįvykdytus muitinės prašymus, sprendimą grindžiančius naudotus informacijos ar duomenų šaltinius ir pan. Remtis RIKS ir MDAS esančia informacija). 3. Atsižvelgiant į nustatytas ankstesnio neišleidimo priežastis, patikrinti, ar tikrinamoje EID pašalinti nustatyti neatitikimai ir/ar trūkumai: 3.1. jei atlikus EID duomenų analizę nustatoma, kad ankstesnio tikrinimo metu nustatyti neatitikimai ir/ar trūkumai nepašalinti, tai nurodyti MDAS skiltyje „Patikrinimo rezultatai“ ir RIKS patikrinimo lauke „Aprašymas“; 3.2. jei EID duomenų analizės metu nustatoma, kad neišleidimo priežastys pilnai ar iš dalies pašalintos (tikrinamoje deklaracijoje duomenys patikslinti, pateikti nauji duomenys ar/ir dokumentai), RIKS patikrinimo lauke „Aprašymas“ nurodyti, kurie duomenys patikslinti ir nurodyti naujus duomenis ir/ar dokumentus. 4. Atlikus tikrinimo instrukcijoje nurodytus veiksmus, pasirinkti tikrinimo rezultato kodą T04. Papildomi reikalavimai tolesniam tikrinimui ir sprendimo dėl prekių išleidimo priėmimui: 5. Kai EID su tais pačiais duomenimis tai pačiai muitinės procedūrai teikiama antrą ir daugiau kartų nepašalinus neišleidimo priežasčių, ir tikrinimo metu nepateikiami nauji duomenys, dokumentai ar informacija, transporto priemonės neišleisti (MDAS skiltyje „Patikrinimo rezultatai“ ir RIKS patikrinimo lauke „Aprašymas“ nurodyti tokio sprendimo argumentus). 6. Jei anksčiau teikta deklaracija neišleista remiantis elektroninėje erdvėje rasta informacija, o šio tikrinimo metu tokios informacijos elektroninėje erdvėje nebėra, priimant sprendimą dėl prekių išleidimo, remtis ankstesnio tikrinimo metu nustatyta informacija, kuri turi būti pakartotinai išsaugota tikrinamos EID RIKS patikrinimo skiltyje „Patikrinimo priedai“ (pvz. Print Screen formatu).“ reikalavimų, nes muitinio tikrinimo metu nustatęs, jog deklaracijoje nurodytoms prekėms anksčiau jau buvo pateikta EID (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotos prekės nebuvo išleistos (priešingų duomenų tarnybinio patikrinimo metu negauta), neatliko kitų instrukcijoje nurodytų veiksmų (patikrinimo akte nenurodė ankstesnės deklaracijos numerio, muitinės procedūros kodo ir taikyto tikrinimo kanalo (R/G/Ž), neįvardijo ir nenurodė ankstesnių prekių neišleidimo priežasčių ir argumentų: nustatytų neatitikimų, trūkumų, sprendimą grindžiančių informacijos ar duomenų šaltinių, nepatikrino, ar tikrinamoje EID pašalinti nustatyti neatitikimai ir/ar trūkumai ir nenustatė, kad ankstesnio tikrinimo metu nustatyti neatitikimai ir/ar trūkumai deklaracijos pateikimo metu nebuvo pašalinti) ir 2023 m. vasario 7 d. 16.15 val. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) įvedė klasifikuotą patikrinimo rezultatą T01 – „Neatitikimų nenustatyta“ bei užbaigė EID MRN (duomenys neskelbtini) muitinį įforminimą prekes išleisdamas, nors pagal instrukcijos reikalavimus prekių turėjo neišleisti. Dėl tokios pareigūno veikos į laisvą apyvartą buvo išleistos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės neužtikrinus teisės aktuose atliekų gabenimui keliamų reikalavimų. Tokia savo veika (netinkamu veikimu) D. L. pažeidė Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ 54 punkto bei Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.1 papunktyje nustatytą funkciją – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą. Privalėjęs atlikti pirmiau nurodytą tikrinimą ir jį atlikęs netinkamai, t. y. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimą.

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, atlikusi generalinio direktoriaus funkcijas Ž. R. priėmė sprendimą D. L. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Muitinės departamentas 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-9330 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punktu, paprašė duoti sutikimą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. L. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. sausio 11 d. raštu Nr. 1P-1072 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Pareiškėjas su tokiu Raštu nesutinka, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, nustatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginti su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad atsisako duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą įvertinusi darbdavio (Muitinės departamento) dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Teigia, kad Muitinės departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą.

Tačiau, teismo vertinimu, šie atsakovės Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Skundžiamame Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Nurodo, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veiklos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai. Tačiau iš Išvados matyti, kad tarnybinio tyrimo metu, buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kokius veiksmus pareigūnas privalėjo atlikti 2023 m. vasario 7 d. atlikdamas EID (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą, kokius veiksmus ir kurių neatliko D. L. Pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Išvadoje nurodyta, kad įvertinus pareigūno paaiškinimą, matyti, kad jame jis nepateikė jokių argumentų ir nepaaiškino patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) jam pavestos atlikti užduoties netinkamo įvykdymo priežasčių. Išvadoje taip pat nurodoma, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių vyriausiasis inspektorius D. L. nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, kurie leistų teigti, kad D. L. veikė sąmoningai ar tyčia, todėl pagrįsta teigti, kad pareigūnas nenumatė, kad dėl jo neveikimo galėjo kilti tokios pasekmės (į laisvą apyvartą išleistos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės neužtikrinus teisės aktuose atliekų gabenimui keliamų reikalavimų), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Dėl šių priežasčių D. L. veika pripažinta kaip padaryta dėl aplaidumo.

Iš skundžiamo profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (Rašto) matyti, kad atsakovė analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas (išanalizuota, kokiu laiku, kokių privalomų veiksmų pareigūnas neatliko), pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas.

Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas – dirba nuo (duomenys neskelbtini), į pareigūno labai gerą tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymą bei į tai, jog tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžtina, kad D. L. ketinama skirti pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tad atsakovės teiginiai, kad D. L. bus skiriama neproporcinga nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda D. L. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų bei kt. Tačiau atsakovė realiai nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau atsakovė vertindama pačią tarnybinio tyrimo procedūrą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, kurie nesusiję su D. L. naryste profesinėje sąjungoje, iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas.

Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai trukdo pareiškėjui imtis veiksmų prieš galimai prasižengusį pareigūną, tad atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės Raštas, kuriuo ji nesutiko, kad D. L. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) dėl rašto panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. sausio 11 d. raštą Nr. 1P-1072 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. L.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė