- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-2837-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04600-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. L., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros J. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L., o iš tėvo A. L. priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytą nepilnametės dukros Jekaterinos gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu; priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; patenkinus ieškinį priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, neišsiblaivo 2-3 savaites. Paveikta alkoholio ji nesitvarko namuose, nustoja rūpintis dukra, jos elgesys darosi neprognozuojamas. Nors teismo sprendimu dukros Jekaterinos gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai Jekaterina gyvena tėvo namuose. Dukra kategoriškai atsisako grįžti pas motiną, kur ji jaučiasi blogai ir nesaugiai.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir grąžinti jai dukrą. Paaiškino, kad nėra priklausoma nuo alkoholio, tinkamai prižiūri savo dukrą, nuveda ir pasiima ją iš mokyklos, padeda paruošti pamokas, rūpinasi mergaitės sveikata. Dukra Jekaterina bendrauja su tėvu, o paskutiniu metu gyvena tėvo namuose, nes tėvas dukros negrąžina. Dukra yra nuteikinėjama prieš motiną, jos noras gyventi su tėvu yra įtakotas tėvo ir jo motinos J. L..
Teismo posėdyje aplausta nepilnametė J. L. nurodė, kad gyvena su tėčiu ir močiute, su jais gerai sutaria, turi atskirą kambarį, akvariumą, į mokyklą ją nuveža tėtis, keletą kartų nuvedė močiutė Julija. Kai Jekaterina gyveno su mama, tai matė, kaip mamytė gerdavo vyną, gal degtinę, ji gerdavo viena ir miegodavo. Jekaterinai tai nepatinka, ji nemananti, kad mama pasikeis. Kartą mama išgėrusi jai sudavė, Jekaterinai neskaudėjo, bet buvo nemalonu. Jekaterina yra tvirtai apsisprendusi gyventi su tėčiu, nes tėtis negeria, nerūko, yra geras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytą nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą ir nustatė jos gyvenamąją vietą su ieškovu, nutraukė tuo pačiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei J. L. išieškojimą iš ieškovo; priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai J. L. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės; teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo leido vykdyti skubiai.
Teismas remdamasis socialinės darbuotojos E. B., 1 PK tyrėjo O. G., atsakovės mirusio tėvo giminaitės V. K., ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytojos T. G. paaiškinimais, šalių nepilnametės dukters psichologinės ekspertizės išvadomis, šalių nepilnametės dukros paaiškinimais bei faktu, kad dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovės L. L. šeima 2011 m. balandžio 15 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, padarė išvadą, kad atsakovė L. L., nors pati to ir nepripažįsta, turi priklausomybę alkoholiui, girtauja savaitėmis, būdama neblaivi nevykdo motinos pareigų, rodo netinkamą pavyzdį kartu gyvenančiai nepilnametei dukrai. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti nepilnametei Jekaterinai, kuri pasakojo, kad jos mama girtauja, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Jekaterina nenori gyventi su mama. Anot teismo, jis nagrinėdamas bylą įsitikino, kad nepilnametės Jekaterinos aplinka tapo jai nesaugi, mamos elgesys kelia nepilnametei nerimą bei neigiamus išgyvenimus, todėl vaiko noras pakeisti gyvenamąją vietą yra motyvuotas.
Teismas įvertinęs duomenis, kad ieškovas niekada nebuvo praradęs ryšio su dukra, nuolat bendravo ir ja rūpinosi, mergaitė yra prisirišusi ir gerai sutaria su močiute J. L. (apie kurios blogą elgesį su anūke duomenų nebuvo pateikta), mergaitės nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, konstatavo, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių dukros išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jos interesams. Pakeitęs nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą ir nustatęs ją su tėvu, teismas nutraukė iš tėvo priteisto išlaikymo išieškojimą, bei atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, iš atsakovės šalių nepilnametei dukrai priteisė 130 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
Atsižvelgęs į nepilnametės Jekaterinos prioritetinius interesus ir siekdamas apsaugoti nepilnametę nuo tolimesnių neigiamų išgyvenimų užsitęsusiame tėvų ginče dėl gyvenamosios vietos, teismas pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise leisti sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vykdyti skubiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. L. prašo panaikinti 2012 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1. Ieškovas teismui pateiktus įrodymus surinko panaudojęs neteisėtą įrodymų rinkimo būdą – provokaciją. Ryškiausias to pavyzdys buvo ieškovo vizitas atsakovės namuose per Šv. Velykas, kurio metu atsakovei pasivaišinus ieškovo atsineštu vynu, pastarasis iškvietė atitinkamų valstybės institucijų atstovus. Kitas atsakovės alkoholio vartojimo atvejis – per jos tėvo laidotuves, buvo vienkartinio pobūdžio ir sukeltas didelių moralinių išgyvenimų. Įtarimų kelia ir liudytojų parodymai, kadangi tai nebuvo teismo kviesti asmenys. Atsakovei priklausomybė nuo alkoholio nebuvo diagnozuota ar konstatuota jokių specialistų, o vienkartiniai alkoholio vartojimo faktai nėra priklausomybės požymis.
2. Nustačius šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, dukros interesai ir tikrieji norai buvo iš esmės pažeisti. Šiuo metu dukra gyvena pas atsakovę, ji nuolat kalba apie norą gyventi su mama. Prieš abu teismo posėdžius, kai šalių dukra buvo apklausta, ji buvo laikoma pas tėvą, kuris galimai galėjo daryti jai psichologinį spaudimą ir tokiu būdu nulėmė vaiko norą gyventi su juo. Dėl vieno iš neteisėtų dukros laikymų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriuje 2011 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau daugiau kaip 20 dienų leisdamas dukrai gyventi su atsakove, ieškovas patvirtina, kad iš tiesų dukra su atsakove yra saugi, prižiūrėta ir mylima.
3. Tarp atsakovės ir jos dukros yra susiformavęs labai glaudus emocinis ryšys, nes didžiąją savo gyvenimo dalį ji pragyveno su mama. Atsakovė turi jaukų ir didelį būstą bei pakankamai lėšų, kad išlaikyti dukrą. Šalių dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu iš esmės pažeistu jos interesus ir ypač teisę į saugią aplinką. Ieškovas dirba gidu, jo darbo laikas nenormuotas, jis dažnai dirba savaitgaliais. Šios aplinkybės nulemia, kad šalių dukra daug laiko praleistų su ieškovo motina, kuriai yra diagnozuoti neišgydomi psichikos sutrikimai. Bet kuriuo atveju ieškovo dukrai suteikiama aplinka negali būti vertinama kaip saugesnė nei suteikiama atsakovės. Pagal kasacinio teismo praktiką mažamečiam vaikui labiau reikalinga motinos, bet ne tėvo globa, todėl motina, esant kitoms tėvų gyvenimo sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką.
Atsiliepimas
Ieškovas A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad šalių dukros apsisprendimą gyventi su ieškovu lėmė, kad atsakovė pastoviai vartoja alkoholį, rūko. Atsakovė iškreiptai interpretuoja faktus apie, kad šiuo metu dukra jau virš 20 dienų gyvena pas ją. Atsakovė, būdama vaiko motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, išlaikyti ją. Dukros pozicija dėl jos gyvenamosios vietos nėra pasikeitusi iki šiol, o apeliantės išsakyti teiginiai apie dukros norų pasikeitimą reiškia ne ką kitą kaip siekį suklaidinti tiek save, tiek teismą. Aplinkybę, kad atsakovė gali suteikti dukrai saugią ir jos interesus atitinkančią aplinką, yra paneigta psichologinės ekspertizės išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N-2-08251-566/2005, buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros J. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (apeliante) L. L..
Ieškovas pareiškė materialinį teisinį reikalavimą nepilnametės dukros J. L. gyvenamąją vietą pakeisti, nustatant ją su ieškovu.
CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Tai reiškia, kad būtent ieškovui šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių gyvenamoji šalių nepilnametės dukters vieta buvo nustatyta su motina (apeliante) (CPK 12, 178 str.).
Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatyti nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą su ieškovu iš esmės sąlygojo vaiko norai bei nustatytos aplinkybės, susijusios su apeliantės elgesiu, suponuojančios vaikui nesaugios bei psichologiškai žalojančios gyvenamosios aplinkos sukūrimu. Faktas, kad apeliantė dukros gyvenamojoje vietoje piktnaudžiauja alkoholiu, būdami neblaivi tinkamai nevykdo savo kaip motinos pareigų, tokiu būdu daro dukrai socialinę, psichologinę žalą, sukelia neigiamų emocinių išgyvenimu, patvirtina visetas byloje surinktų įrodymų.
Apeliantės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu 2011 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (t. 1, b. l. 73-75). Apeliantės piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2012/3981, iš kurios matyti, kad 2012 m. vasario 14 d. apeliantė dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu buvo paguldyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 175). Liudytoja ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytoja T. G. parodė, kad ligonei buvo taikomas būtinas gydymas dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu (t. 1, b. l. 232-233). Kad apeliantės alkoholio vartojimas nėra retas atvejis patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, pateikti procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 2-3 ), tiek socialinės darbuotojos E. B. (t. 1, b. l. 294), Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėjo O. G. (O. G.) (t. 1, b. l. 295), apeliantės mirusio tėvo giminaitės V. K. parodymai (t. 1, b. l. 234), tiek nepilnametės J. L. paaiškinimai (t. 1, b. l. 293-294). Objektyvaus pagrindo abejoti liudytojų parodymais nėra, o šalių dukros psichologinės ekspertizės išvadose aiškiai nurodyta, jog mergaitė neturi polinkio meluoti, taipogi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad mergaitės parodymus apie apeliantės piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymą būtų sąlygoję pašaliniai veiksniai, o ne tiesioginis ir betarpiškas santykis su pačios apeliantės netinkamu elgesiu. Nepriklausomai nuo to, kokios gyvenimiškos aplinkybės atskirais atvejais sąlygojo alkoholio vartojimą, toks elgesys, kada jis psichologiškai žaloja vaiką, lemia emociškai negatyvius išgyvenimus, negali būti pateisinamas ir sudaro prielaidas išvadai, kad apeliantė nėra tinkamai pasirengusi šiuo gyvenimo momentu užtikrinti būtinas tinkamam ir visapusiškam dukros vystymuisi bei augimui gyvenimo sąlygas.
Šalių dukra teismo posėdžio metu išsakė nevienareikšmį norą gyventi su tėvu. Psichologinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad nepilnametė J. L. yra pakankamai brandi, kad išreikštų norą, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, o jos apsisprendimas nėra atsitiktinis, įtakos situacinių aplinkybių (t. 1, b. l. 145). Iš byloje surinktos medžiagos taipogi galima daryti nevienareikšmę išvadą, kad mergaitės norą gyventi su tėvu sąlygojo siekis turėti saugesnę ir stabilesnę aplinką.
Pagal byloje esančius duomenis, Vaikų teisių apsaugos tarnyba ne kartą lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, ir nustatė, kad ieškovo sudaromos gyvenimo sąlygos dukrai atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su tėvu geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, neigiamo poveikio mergaitės vystymuisi nenustatyta, su ieškovu kartu gyvena jo motina, su kuria vaiką sieja artimas ryšys (t. 1, b. l. 27-28, 65). Nors apeliantė teisi nurodydama, kad ieškovo motinai yra diagnozuoti psichikos sutrikimai, tačiau duomenų, kad ieškovo motina dėl tokios sveikatos būklės keltų grėsmę šalių dukrai, byloje nebuvo pateikta, priešingai, iš nepilnametės J. L. paaiškinimų galima spręsti, kad jos ir ieškovo motinos santykiai yra itin geri, jas sieja stiprus abipusis emocinis ryšys. Vaiko prisirišimas prie abiejų tėvų yra vienodas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybes (apeliantės piktnaudžiavimas alkoholiu; jos šeimos įrašymas į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; negebėjimas sukurti dukrai ramios bei saugios aplinkos; ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas, tiek materialiai išlaikant dukrą, tiek ją auklėjant bei teikiant moralinę ir kitokią reikalingą paramą) buvo pakankamas pagrindas primos instancijos teismui pripažinti, kad šalių dukters interesus geriausiai atitiktų 2005 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytos jos gyvenamosios vietos su motina pakeitimas, ir tenkinti pakartotinį ieškinį, nustatant nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad šalių dukros gyvenimas pas ieškovą, be kita ko, prasidėjęs teisminio nagrinėjimo metu, užtikrinantis mergaitės pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinančią aplinką, suteikiantis emocinį saugumą ir stabilų jos ryšį su tėvu, prieštarautų mergaitės interesams. Priešingai, bylos faktinių duomenų ir joje nustatytų bei aptartų aplinkybių visetas patvirtina, kad šalių dukters gyvenimas pas tėvą šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka jos interesus bei poreikius. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą bei teisėtai ir pagrįstai nustatė esant sąlygas taikyti CK 3.169 str. 3 d. bei tenkinti ieškinį.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovui priteistinos turėtos išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 24) apmokėti (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui A. L. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.