Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-10490-1031/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2KT-113-267/2017Nutartis · 2017-09-22Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-28Šiaulių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
e2-10490-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01879-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
Telšių rajono apylinkės teismo
Kategorijos
  • 3.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-10490-1031/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01879-2017-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.2.2.2., 3.1.14.8.2.; 3.2.7.1.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, spręsdamas ieškovės V. F. ieškinio atsakovei Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. dėl žalos priteisimo priėmimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas ieškovės V. F. ieškinys atsakovei Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. dėl 300 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. dėl šios teisėjos veiksmų priimant ieškovės pareikštą atskirąjį skundą teisėjos nagrinėtoje byloje.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Pagal minėtų teisės normų nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.

Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Esant Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti atsakovu civilinėje byloje dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant konkrečią bylą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Teismų įstatymo 47 straipsnio, nustatančio teisėjo imunitetą, 8 dalyje, pagal kurią teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė.

Dėl šio teisinio reglamentavimo atsakovu tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti nurodoma valstybė, o ne konkretus bylą nagrinėjęs teisėjas. Kadangi reiškiant reikalavimą dėl nagrinėjant civilinę bylą galimai padarytos žalos atlyginimo priteisimo tinkama atsakove byloje laikytina tiktai valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, o bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.). Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius.

CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, savo iniciatyva nustatė ieškovės gyvenamąją vietą. Pagal Gyventojų registro duomenis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys laikytinas neteismingu Šiaulių apylinkės teismui ir atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovė su šiuo ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. dėl žalos priteisimo, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir jį grąžinti ieškovei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Ernestas Šukys