Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10490-1031/2017, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Taip pat turi būti aiškiai nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, aiškiai nesuformulavo, ko prašo apeliacinės instancijos teismo, tik deklaratyviai nurodė, kad pagal procesinių dokumentų įteikimo įstatymą dėl procesinių dokumentų neįteikimo atsako asmuo, net jeigu tai teisėjas, ir prašo, kad atsakytų S. S. ir susimokėtų 300 Eur. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog tokiu atveju turėtų būti taikomas trūkumų šalinimo institutas.

8. Ieškovės V. F. ieškinys pareikštas atsakovei Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. dėl 300 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

9. Pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės.

10.Teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

11. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovu patraukė ne valstybę, bet teisėją ar teismą, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį (taip pat kaip ir, pavyzdžiui, diplomatinį imunitetą turintys asmenys, kai jiems pagal CPK VII dalies penktojo skirsnio nuostatas reiškiami ieškiniai), t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei V. F., kad Telšių rajono apylinkės teismo teisėja S. S. byloje negali būti atsakove, atsakovė byloje turėtų būti valstybė.

12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad atsakove nurodoma Telšių rajono apylinkės teismo teisėja S. S. ir žala kildinama iš teisėjos procesinių veiksmų nagrinėjant bylą, pagrįstai atsisakė ieškovės ieškinį priimti, kadangi kaip jau anksčiau minėta, teisėjas turi imunitetą civilinei atsakomybei. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškinio atsisakymo pagrindą, t. y. bylos neteismingumą. Ieškovės ieškinys pareikštas Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai S. S. turėjo būti atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Klausimas dėl teismingumo galėjo būti spręstinas, jei atsakove būtų nurodyta valstybė.

13. Pažymėtina, jog teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, nagrinėjamu atveju atsakovę nurodant valstybę (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

14.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tik patikslina atsisakymo priimti ieškinį pagrindą – ieškovės ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.