Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1862-777/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2A-1862-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01567-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
E. K.

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1862-777/2015

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-01567-2015-2)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.1.5; 2.5.2.1; 2.5.29.1; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, palūkanų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 489,89 Eur skolos, 552,40 Eur palūkanų, 192,58 Eur delspinigių, 200,50 Eur palūkanų delspinigių, 106,74 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 35 Eur žyminį mokestį. Prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09‑20-54. Šia sutartimi AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovui pagal 2008-09-16 tarp AB „Swedbank“ ir E. K. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 08‑107240-GV.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-01 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. K. ieškovės UAB „Gelvora“ naudai 489,89 Eur skolos, 522,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 012,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ 9 Eur žyminio mokesčio permoką; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti UAB „Gelvora“ 9 Eur žyminio mokesčio permoką. Teismas nustatė, kad 2008-09-16 pirminė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas E. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-107240-GV (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė 810,94 Eur kreditą iki 2009-09-15. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB „Swedbank“ 2009-06-15 ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovui. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 489,89 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįstas. Pažymėta, kad ieškovė daugiau nei penkerius metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių. Būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos, todėl turi būti mažintinos iki 0,05 proc., t. y. 522,71 Eur. Taip pat vertino, kad delspinigiai bei palūkanų delspinigiai atlieka iš esmės analogišką funkciją – kompensuoti kreditoriaus patiriamus minimalius nuostolius, jie iš atsakovo nepriteisti.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-08 priėmė papildomą sprendimą. Juo priteisė ieškovei iš atsakovo 17,9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 489,89 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti 2015-09-01 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 29,69 Eur palūkanų, 192,58 Eur delspinigių bei 200,50 Eur palūkanų delspinigių, ir prašo šias sumas papildomai priteisti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai mokėjimo (pelno) palūkanas laikė palūkanomis, mokamomis tik esant sutarties pažeidimui. Teismas nepagrįstai palūkanas, palūkanų delspinigius bei delspinigius laikė netesybų rūšimis. Teigia, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius (192,58 Eur) bei palūkanų delspinigius (200,50 Eur) atmestas nepagrįstai. Apeliantės nuomone, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-107240-GV numatytos sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, dėl to nepagrįstai nepriteista 29,69 Eur palūkanų. Šioje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 26,23 proc. per metus, t. y. daug mažesnis dydis už numatytąjį Vartojimo kredito įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinų palūkanų dydį. Pažymi, kad teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, iš kitos pusės nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-107240-GV numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, nes šį ieškovės reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 29,69 Eur palūkanų, 192,58 Eur delspinigių ir 200,50 Eur palūkanų delspinigių. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-09-16 tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo E. K. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-107240-GV. Šia sutartimi AB „Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą Vartojimo kredito sutartį, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2009-05-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54. Šia sutartimi AB „Swedbank“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į skolininką E. K. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-107240-GV. Ieškovė atsakovą informavo apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas reikalavimus įvykdė.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanas, palūkanų delspinigius bei delspinigius laikė netesybų rūšimis. Ieškinyje šalia kitų reikalavimų ieškovė prašė priteisti ir 552,40 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Įvertinusi Vartojimo kredito sutarties sąlygas, teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑02‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Vartojimo kredito sutarties pagrindinėse kredito sąlygose buvo susitarta dėl 17,90 proc. dydžio palūkanų normos. Pagal CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 str. 2 d. numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte aptarta, kad sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrąžintos kredito sumos ir palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Taigi, priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, minėtų Vartojimo kredito sutartyje numatytų palūkanų mokėjimas nesiejamas tik su sutarties pažeidimu. Matyti, kad šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti sutartines palūkanas už negrąžintą kredito sumą traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti nuostolius dėl kredito lėšų naudojimo, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kredito suma (CK 6.213 str. 1 d., 6. 872 str.). Minėta Vartojimo kredito sutarties nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Kadangi atsakovas prisiėmė sutartinę prievolę ir jam buvo suteiktos lėšos, tačiau visos kredito sumos atsakovas negrąžino, jis turi pareigą nuo negrąžintos kredito sumos mokėti sutartyje nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame sprendime sutartinės palūkanos nepagrįstai kvalifikuotos kaip sutartinės netesybos.

Ieškovės prašomos priteisti palūkanos skundžiamu sprendimu buvo sumažintos. Pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, iš esmės lemiančių atsakovo vertinimą kaip silpnesnės šalies. Apeliantė teigia, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytos 17 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymas, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, savo susitarimu nustatė palūkanų dydį (CK 6.872 str. 1 d.). Kadangi, kaip minėta, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 str. ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑272/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑206/2014). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai ar atsikirtimai nebuvo pareikšti. Šioje byloje atsakovas E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesutikimo su reiškiamais reikalavimais nereiškė, taip pat nebuvo reiškiama reikalavimų dėl sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo.

Įvertinus, kad tarp sutarties šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Vartojimo kredito sutartis sudaryta jos šalims laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

2008-09-16 sudarytos Vartojimo kredito sutarties pagrindinėse kredito sąlygose nustatyta, kad metinė kredito grąžinimo norma yra 26,23 proc. Galutinis kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2009-09-16. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartyje nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis yra mažesnis už šiuo metu nustatytąjį Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d., kuris laikytinas vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant dėl pelno palūkanų dydžio pagrįstumo. Nėra pagrindo vertinti, kad Vartojimo kredito sutartyje nustatyta palūkanų norma būtų akivaizdžiai neprotinga ir nepagrįsta. Atsižvelgus į bylos duomenis, kad atsakovo prisiimtų prievolių netinkamas vykdymas tęsiasi itin ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2009 m., nors pagal Vartojimo kredito sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2009-09-16, bei nesant kitų įrodymų dėl palūkanų normos nepagrįstumo, konstatuotina, kad nėra pagrindo mažinti sutarties šalių Vartojimo kredito sutartyje nustatytą palūkanų normą. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas padidinti ieškovei priteistas palūkanas 29,69 Eur suma iki 552,40 Eur.

Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanų delspinigius. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą sutartį pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir ji gali būti įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 str. 1 d., 6.73, 6.245, 6.258 str.). Iš 2008-09-16 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 08-107240-GV 7.2 punkto nuostatų matyti, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl netesybų, numatydamos sąlygą, kad kredito gavėjams praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir (ar) kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Vartojimo kredito sutartyje šalių sutarimu numatyta 0,10 proc. delspinigių norma. 2009‑05-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 UAB „Gelvora“ perėmė iš AB „Swedbank“ iš Vartojimo kredito sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovą, taip pat ir teisę reikalauti sumokėti delspinigius už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas turi teisę netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Šalys, pasirašydamos sutartį, gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, su netesybų dydžiu sutiko, jų dydis nėra akivaizdžiai ir neprotingai didelis. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir pateiktų duomenų, ieškovė prašė priteisti 192,58 Eur delspinigių ir 200,50 Eur palūkanų delspinigių, kuriuos sudaro perleista reikalavimo teisės dalis bei apskaičiuota suma už 360 dienų. Šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas tinkamai nevykdo itin ilgai – nuo 2009 metų. Delspinigių apskaičiavimo laikotarpis nėra neprotingai ilgas, o atsakovui byloje buvus neaktyviam, neteikus atsiliepimo, bylos nagrinėjime nedalyvavus, sutartinių sąlygų ir ieškovės reikalavimų neginčijus ir kitų prašymų procese nereiškus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priteisti ieškovei ieškiniu prašomas sumas – 192,58 Eur delspinigių ir 200,50 Eur palūkanų delspinigių.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų bei netesybų priteisimą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, padidinant priteistą palūkanų sumą nuo 522,71 Eur iki 552,40 Eur ir taip pat priteisiant 192,58 Eur delspinigių ir 200,50 Eur palūkanų delspinigių (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Apeliantė pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė už ieškinį pirmosios instancijos teisme sumokėjo 154 Lt (44,60 Eur) žyminį mokestį. Skundžiamu sprendimu iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteista 35 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovei grąžinta 9 Eur permokėto žyminio mokesčio. Įvertinus pareikštų ir išnagrinėjus šią civilinę bylą tenkintų ieškovės reikalavimų dydį (tenkinta 93 proc. pareikštų reikalavimų), iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 33 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinas ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 2–3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo E. K. priteistų palūkanų dydį nuo 522,71 Eur iki 552,40 Eur.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo E. K. 192,58 Eur delspinigių ir 200,50 Eur palūkanų delspinigių.

Patikslinti, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuotinos nuo 1 435,37 Eur sumos.

Nurodyti, kad ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo E. K. pirmosios instancijos teisme priteisiamas 33 Eur žyminis mokestis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo E. K. priteisti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėGiedrė Seselskytė