Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-132-940/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovams V. G., G. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „T.“ prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir G. G. 3 346,86 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų 1 748,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį bylinėjimosi išlaidų.

3. Nesutikdamas su sprendimu, atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė atsakovui V. G. terminą iki 2021 m. balandžio 1 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti naują Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme arba sumokėti 39,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

5. Teismas nurodė, kad apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys iš dalies patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti. Konstatavo, kad apeliacinį skundą atsakovas turi apmokėti 39 Eur žyminiu mokesčiu.

6. Darė išvadą, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo ir nurodė, kad šį apeliacinį skundą teikia kaip antrinės teisinės pagalbos gavėjas, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas.

7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4)TP-20-T-2821-11731 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. G. tik parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme. Nurodė, kad apeliacinis skundas teikiamas apeliacinės instancijos teismui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimas negalioja, todėl atsakovui nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.

9. Nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas ne apeliacinės, bet pirmosios instancijos teismui, todėl yra pirmos instancijos teismui teiktinas dokumentas ir 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prasme. Teigia, kad atstovavimo santykis pasibaigs tik pirmos instancijos teismui bylą su apeliaciniu skundu išsiuntus apeliacinės instancijos teismui.

10. Tvirtina, kad pasirūpinti antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimu turėtų tuo atveju, jeigu būtų reikalingas atstovavimas ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tai patvirtina ir už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės. Teigia, kad minėtų taisyklių 24.3 p. numato apmokėjimą už procesą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo (atskirojo skundo) parengimą, o 24.4 p. - už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

11. Pažymi, kad teismas nepagrįstai susiaurino jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį, konstatuodamas, kad 2020 m. spalio 19 d. sprendimas negalioja, kas sąlygojo reikalavimą sumokėti žyminį mokestį, nors jo mokėti jis neprivalo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui V. G. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikiant apeliacinį skundą jis privalo pateikti naują Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą arba sumokėti žyminį mokestį. Teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį ir be pagrindo darė išvadą, kad pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. spalio 19 d. sprendimas negalioja.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, o CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2009; Nr. 3K-3-470/2009 ir kt.).

16. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

17. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo priimti procesinį dokumentą ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio, apeliacinio skundo trūkumų turi išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138, 302 straipsniai; 306 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovui V. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-T-2821-11731 pagrindu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ) nurodyti dokumentai (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Minėtame sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės; teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; sprendimo galiojimo laikas (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5, 9, 10 punktai).

19. VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendime nurodyta, kad tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą V. G. civilinėje byloje Nr. e2-6395-940/2020, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Minėtu sprendimu teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo numatytas tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. kovo 5 d. priėmus sprendimą minėtoje byloje, nepasibaigė VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimu paskirto advokato įgaliojimai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte yra aiškiai apibrėžta, kokių procesinių veiksmų paskirtas advokatas negali atlikti ir vienas iš jų - teismo sprendimo ar nutarties apskundimas. Dėl paminėto darytina išvada, kad į sprendime nurodytų advokato teiktinų antrinės pagalbos procesinių veiksmų apimtis neįeina teismo sprendimo ar nutarties apskundimas, todėl apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai susiaurino jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtis, atmestini.

21. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra pateikusi nei apeliantui, nei jo atstovui aiškinamojo rašto nagrinėjamoje byloje dėl sprendime surodytų atstovavimo apimčių padidinimo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė V. G. teikti antrinę teisinę pagalbą tik parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu pagrįstai konstatavo, jog apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų įstatyme numatytų reikalavimų, todėl pagrįstai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą ir V. G. nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti - pateikti naują Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme arba sumokėti 39,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius duomenis (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei apeliacinio skundo priėmimo klausimus, nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti atsakovas, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui V. G. nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl jam nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. G. terminą iki 2021 m. gegužės 31 d. apeliacinio skundo trūkumams dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 5 d. sprendimo pašalinti.