Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjo), teisėjų Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės, nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžio, kuriuo:

V. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1, 2 punktais, V. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2016-12-22 iki 2017-08-08.

E. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteista 12 MGL, tai yra 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) bauda;

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. L., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už šias nusikalstamas veikas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančio baro, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, turėdamas su savimi neteisėtai laikė psichotropines medžiagas - tris MDMA tabletes bendros 0,8472 g masės, kuriose gryno MDMA iš viso yra 0,3677 g ir vieną 0,2900 g masės MDMA tabletę, kurioje yra 0,1160 g gryno MDMA, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti ir šias psichotropines medžiagas platino, o būtent: 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), R. L. davė į skolą tris bendros 0,8472 g masės MDMA tabletes, kuriose yra iš viso 0,3677 g gryno MDMA, kurias R. L. iš karto atidavė E. G. pagal jų išankstinį susitarimą, bei vieną 0,2900 g masės MDMA tabletę, kurioje yra 0,1160 g gryno MDMA.pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 19,0550 g, kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12 procentų, narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 3,6823 g, kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,6 procento, iki 2016 m. gruodžio 22 d., 16 val., kuomet kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - tris klonazepamo tabletes, kuriose yra 0,006 g gryno klonazepamo, iki 2016 m. gruodžio 22 d., 18.15 val., kuomet kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.E. G. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), gaudama iš V. Č. per R. L. psichotropines medžiagas – tris MDMA tabletes, kurių bendra masė yra 0,8472 g ir kuriose yra iš viso 0,3677 g gryno MDMA, taip šias psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė be tikslo jas platinti iki kol 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), ją sulaikė policijos pareigūnaiNuteistojo V. Č. gynėjas advokatas Jonas Stankevičius prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendį, pripažįstant, kad V. Č. tris MDMA tabletes R. L. davė neatlygintinai, švelninti skirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirti ją atlikti atviroje kolonijoje.Gynėjas teigia, kad V. Č. viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai galėjosi - šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia ir tenkinti nuteistojo prašymą nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad nuosprendžio teiginys, jog V. Č. tabletes R. L. davė skolon, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. Č. jas davė R. L. kaip raminamuosius vaistus, nes ji tuo metu buvo susipykusi su draugu. R. L. teisiamajame posėdyje taip pat nesakė, kad už psichotropines medžiagas V. Č. būtų reikėję mokėti. E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki 2016-11-18 V. Č. nepažinojo, bare su juo kalbėjosi R. L. ir kad jiedu apie apmokėjimą nekalbėjo. Tai, kad V. Č. būtų perdavęs tabletes R. L. atlygintinai, neužfiksuota ir įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose bei sms žinutėse. Todėl ši įrodymais neparemta aplinkybė šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistojo vaidmens darant nusikaltimą, neįvertino, kad jis nebuvo tablečių perdavimo R. L. iniciatorius. Atsižvelgus į kratos metu namuose ir automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, akivaizdu, kad nuteistojo negalima laikyti piktybiniu šių medžiagų platintoju. Kanapes V. Č. laikė namuose gydymo tikslais. Jas pirko Latvijoje pagal žiniuonės rekomendaciją tėvo kojų tinimui sumažinti. Dalį kanapių prisiskynė Rokiškio rajone ir jas sumaišė. Po tėvo mirties likusias kanapes norėjo surūkyti, bet nesurūkė, todėl jas rado komodoje policijos pareigūnai.Nuteistasis pripažino, kad psichotropines tabletes matė tėvo rankinėje, tačiau jų neišmetė. Liudytojas E. Č. patvirtino, kad vaistai parduodami pagal receptą ir jis yra davęs V. Č. tėvui tris klonazepamo tabletes. Minėtos aplinkybės, gynėjo manymu, patvirtina, kad V. Č. šį nusikaltimą padarė dėl nerūpestingumo ir patirto streso po tėvo mirties. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistui nepavyko nustatyti kiek pateiktose tabletėse yra gryno klonazepamo, todėl padarė tik tikėtiną išvadą, kad tabletėse yra 0,006 g gryno klonazepamo.Gynėjas teigia, kad teismas, skirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad padarytos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, V. Č. mokėsi (duomenys neskelbtini), gaudavo legalias pajamas iš savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus ir stipendiją, buvo registruotas darbo biržoje ir šiuo metu turi pasiūlymą dirbti individualioje įmonėje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Jis, būdamas vieninteliu sūnumi, padėjo sunkiai sergančiam tėvui ir šiuo metu rūpinasi sergančia motina, kuriai reikalinga operacija. Po operacijos nebūtų kam pasirūpinti motina, todėl prašo nustatyti bausmės atlikimo vietą atviroje kolonijoje. Apeliacinį skundą pateikė ir nuteistasis V. Č.. V. Č. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, švelninti paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą. Netenkinus prašymo atidėti bausmės vykdymą, prašo nustatyti bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją. Apeliantas pripažįsta, kad padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad tabletes MDMA R. L. davė skolon. Keturias tabletes, kuriose psichotropinės medžiagos koncentracija buvo labai maža, R. L. davė jos paprašytas ir be atlygio, nes norėjo įtikti patinkančiai merginai. Paduodamas jai tabletes, suvokė, kad tai nelegalu. Iš pradžių neigė padaręs nusikaltimą, tačiau vėliau prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Policijos pareigūnai turėjo galimybę užkirsti kelią nusikaltimo padarymui, tačiau to nepadarė.Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už kanapės laikymą, kurios buvo skirtos tėvo gydymui. Jo sunkiai sergantis tėvas domėjosi netradicine medicina ir tėvo prašymu buvo nuvykęs į Latviją susitikti su žolininke I. J.. Latvijoje įsigijo 3-4 gramus narkotinės medžiagos ir apie kanapės 10 stiebų buvo nusiskynęs ūkininko plantacijoje, kuriuos vėliau sumaišė su Latvijoje įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Po tėvo mirties, t.y. 2016-10-31 neišmetė ir nesunaikino, nes pamiršo dėl rūpesčių. Suvokė, kad pirkdamas kanapes, įsigijo narkotinę medžiagą. Savo kaltę šioje dalyje pilnai pripažino nuo sulaikymo dienos ir nuoširdžiai gailisi. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už psichotropinių medžiagų (klonazepamo) laikymą be tikslo jas platinti. Trys tabletės kratos metu buvo rastos motinos automobilyje. Pripažįsta kad padarė baudžiamąjį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė per griežta. Jo manymu, teismas turėjo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes jo prisipažinimas užfiksuotas ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Pripažįsta, kad per pirmąją apklausą nebuvo atviras, nes dėl savo saugumo bijojo įvardinti žmogų, iš kurio pirko psichotropinę medžiagą, tačiau vėliau geranoriškai dalyvavo procese ir padėjo tyrimui. Skunde nurodoma, kad teismas ypatingą reikšmę suteikė vien neigiamiems kriterijams (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, iki suėmimo nedirbo, charakterizuojamas neigiamai), ignoruodamas byloje esančius duomenis, galinčius turėti teigiamą įtaką skiriant bausmę. Nurodo, kad iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo legalias pajamas iš socialinės rūpybos skyriaus, už tai atlikdamas viešuosius darbus, gaudavo stipendiją, turėjo pasiūlymą įsidarbinti, turi gyvenamąją vietą, padėdavo sunkiai sergančiai motinai buityje, padarytos veikos didelės žalos nesukėlė. Iš byloje esančio P. Č. epikrizės matyti, kad jai reikalinga operacija ir ją būtina prižiūrėti. Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad jis yra laikomas recidyvistu. Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarimą, kuriame buvo spręstas recidyvo klausimas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Paskutinis jo nusikaltimas buvo padarytas 2003 metais, taigi praėjo 13 metų iki naujų veikų padarymo. Teismas turėjo įvertinti jo pavojingumo riziką ateityje daryti nusikalstamas veikas, atsižvelgus į norą dirbti, mokytis, į stiprius socialinius ryšius. Iki suėmimo lankė užsiėmimus (duomenys neskelbtini) parapijos namuose bei viešojoje bibliotekoje. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti Lietuvos tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos pažymą, kurioje teigiama, kad jis lankėsi šioje tarnyboje, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje ir elgesio keitimo kursuose, yra motyvuotas integruotis į visuomenę. Mano, kad gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.Apeliaciniu skundu nuteistosios E. G. gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gynėjas taip pat nesutinka su paskirta per griežta bausme bei iš nuteistosios valstybei priteistomis proceso išlaidomis.Skunde nurodoma, kad nuteistoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jos veiksmais žala niekam nepadaryta. Iki nusikaltimo padarymo bausta du kartus administracine tvarka, tačiau pirmasis pažeidimas buvo padarytas seniai ir yra visai nereikšmingas (už nuorūkos numetimą), o antrasis – už psichotropinių medžiagų vartojimą, kurį padarė tuo pačiu metu kaip ir šioje byloje nagrinėjama veika. Gynėjas daro išvadą, nuteistosios padarytos veikos, už kurias ji nubausta administracine ir baudžiamąja tvarka, sudaro veikų sutaptį ir pagal bendrą principą turėtų būti taikomas bausmių apėmimas. Todėl sprendžiant bausmės klausimą, nuteistoji neturėtų patirti jokio papildomo neigiamo vertinimo dėl nusikaltimo, padaryto sutaptyje su administraciniu nusižengimu. Gynėjas teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, E. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl esamo teisinio reguliavimo, jai negali būti taikomas BK 38 straipsnis (nėra nukentėjusiojo, kurio galėtų atsiprašyti). E. G. taip pat prarado galimybę tikėtis švelnesnės bausmės, taikant BK 64¹ straipsnį, nes vienas iš kaltinamųjų – V. Č. nepripažino savo kaltės, todėl nebuvo galima taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Gynėjo manymu, esant tokioms aplinkybėms, bausmė turėjo būti skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinus nuteistosios amžių, teigiamą charakteristiką, vaidmenį darant nusikaltimą, mažą įgytos psichotropinės medžiagos kiekį, nusikalstamos veikos trukmę. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų ir tik dėl jų pasirinktos taktikos, veika buvo baigta, nors, akivaizdu, jog ji galėjo būti užkardyta ir pasikėsinimo stadijoje. Skunde nurodoma, kad nuteistoji ne tik prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei nustatyti kitus joje dalyvavusius asmenis. E. G., sulaikyta policijos pareigūnų, vykdė jų reikalavimus: pateikė psichotropines medžiagas, nurodė netgi didesnį jų kiekį, nei iš tikrųjų įsigijo, padėjo nustatyti nusikalstamoje veikoje dalyvavusį asmenį V. Č., jį atpažindama. Nors abi atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos tame pačiame įstatymo punkte (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), tačiau šioje normoje esanti jungtis „arba“ leidžia konstatuoti, kad abi aplinkybės yra savarankiškos. Be to atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei kitoms sąlygoms, kurios būtinos BK 39 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių) taikymui, advokatas prašo jo ginamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš E. G. valstybei proceso išlaidas. Skunde gynėjas nurodo, kad E. G. 2017-05-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl prastos finansinės padėties. Valstybei užtikrinus E. G. nemokamą baudžiamąjį procesą, neteisingas yra teismo sprendimas dalyje priteisiant iš nuteistosios valstybei proceso išlaidas.Teismo posėdžio metu nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas Jonas Stankevičius bei nuteistosios E. G. gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. E. G. ir V. Č. iš esmės kaltės dėl jų padarytų nusikalstamų veikų neginčija, sutinka ir su juridine kvalifikacija. Tačiau nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo pašalinti faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią teismo išvadą, kad tris MDMA tabletes R. L. davė skolon - tvirtina, kad tabletės R. L. buvo duotos neatlygintinai. Abu nuteistieji nesutinka su teisinėmis pasekmėmis ir mano, kad nubausti per griežtai.

Dėl V. Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinių skundų

Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės nustatomos įstatymo nustatyta tvarka gautais

įrodymais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir, visapusiškai bei išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, V. Č. R. L. tris MDMA tabletes davė skolon.

Nuteistasis V. Č. viso proceso metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde savaip aiškino šios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos aplinkybes. Jis tvirtino, kad tabletes davė jam patinkančiai merginai – R. L. neatlygintinai, kuri buvo susinervinusi dėl konflikto su savo vaikinu. Tačiau ši nuteistojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tai, kad tabletes V. Č. merginoms perdavė skolon, parodė E. G. ir R. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b.l. 98-99, 102-103,142-143, 146-147; t. 5., b. l. 90, 91). Merginos teigė, kad tablečių kainą žinojo iš draugų ir žadėjo Vaidotui atiduoti pinigus per savaitę. E. G. ir R. L. buvo policijos pareigūnų sulaikytos gatvėje iš karto po to kai jos, įsigijusios iš V. Č. MDMA tabletes, išėjo iš baro, todėl atmestina galimybė, kad jos galėjo susitarti dėl melagingų parodymų V. Č. atžvilgiu davimo. Be to E. G. ir R. L. parodymus dėl MDMA tablečių įsigijimo aplinkybių patvirtina duomenys, esantys E. G. bei V. Č. telefonų apžiūros protokoluose, kuriuose užfiksuotas susirašinėjimas SMS žinutėmis dėl galimybės gauti tablečių skolon, o taip pat dėl susitikimo laiko ir vietos (t. 1., b.l. 53-62; t. 2, b.l. 3-9). Minėtų įrodymų visuma nepaliko pirmosios instancijos teismui jokių abejonių, kad nuteistasis V. Č. MDMA tabletes platino atlygintinai, perduodamas jas nuteistosioms E. G. ir R. L. skolon. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl siaurinti kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apimtį, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad V. Č. ir jo gynėjas, prašydami siaurinti kaltinimo apimtį tuo pačiu mažinant veikos pavojingumą, įstatymo suteiktomis teisėmis siekia švelninti baudžiamąją atsakomybę, tačiau šią versiją paneigus byloje esančiais įrodymais, atmetamas ir kitas apeliacinio skundo prašymas - pripažinti nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.Atmestinas skundo argumentas, kad teismas neskyrė dėmesio aplinkybei, jog specialistui nepavyko tiksliai nustatyti kiek pateiktose tabletėse yra gryno klonazepamo. Veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą, užtenka, kad ši medžiaga būtų įrašyta į 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus ir neviršytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nustatyto kiekio, t.y. klonazepamo kiekis turėtų neviršyti 0,01 g. Šiuo atveju 2017-01-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2789 (16) 1-2 punktuose yra aiškiai nurodyta, kad tirti pateiktos trys baltos spalvos tabletės yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo tabletės (2 t., b.l. 126-127). Kaip žinia, klonazepamo yra įrašytas į III-iąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Specialisto išvados teiginys „tikėtina, kad šiose klonazepamo tabletėse yra 0,006 g (6 mg) gryno klonazepamo“ rodo, kad psichotropinės medžiagos kiekis yra nedidelis ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas. V. Č. ir jo gynėjas prašo švelninti bausmę bei paskirti ją atlikti atviroje kolonijoje. Skunduose prašo atsižvelgti į tai, kad kanapes įsigijo ir laikė kilniems tikslams – tėvo gydymui, o trys klonazepamo tabletės, kurias policijos pareigūnai rado automobilyje, taip pat priklausė tėvui, tačiau po jo mirties pamiršo išmesti. Taip pat prašo atsižvelgti į skunduose išvardintas aplinkybes: sulaikymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje ir turi pasiūlymą įsidarbinti, motinai reikalinga priežiūra, padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių ir kt. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmė kiekvienam konkrečiam nuteistajam individualizuojama įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes nusikalstama veika padarytą žalą ir kt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai motyvavo savo sprendimą dėl nuteistajam V. Č. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšių ir dydžio. Teismas pripažino V. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė ir pateikė motyvus, kodėl nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės už visas tris nusikalstamas veikas, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors V. Č. formaliai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau keitė arba pildė parodymus, kuriuos teismas turėjo paneigti, rinkdamas naujus įrodymus. Tai, be abejo, nerodo nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi. V. Č. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du nusikaltimus, priskiriamus sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau neišnykus teistumams, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas ir tai rodo, kad jis nekeičia gyvenimo būdo, nesiekia teigiamų permainų ir yra linkęs nusikalsti. Baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelius kiekius, kas rodo šiek tiek mažesnį nuteistojo pavojingumą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas už nusikaltimus V. Č. paskyrė bausmes, kurių dydžiai yra artimi straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, o už baudžiamąjį nusižengimą - artimą vidurkiui arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat galutinė bausmė, nustatyta subendrinus bausmes apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, negali būti laikomos per griežtomis.Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvo institutas numatytas 27 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Bylos duomenimis V. Č. Panevėžio apygardos teismo 2004-06-18 nuosprendžiu buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunkčiu, asmuo, padaręs labai sunkų nusikaltimą, laikomas teistu bausmės atlikimo metu ir aštuonerius metus po bausmės atlikimo. Bausmę V. Č. atliko 2015-07-17. Taigi, akivaizdu, kad naujų nusikalstamų veikų padarymo metu V. Č. teistumas išnykęs nebuvo ir jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu.Skunduose nurodoma, kad teismas neįvertino tokias aplinkybes, kaip padarytų nusikaltimų tikslai, mokymasis, darbo paieškos, rūpestis sveikatos problemų turinčia motina ir kt. Tačiau byloje motyvuotai paneigtos nuteistojo versijos dėl nusikaltimų motyvų, t.y. paneigta, kad MDMA tabletes laikė neturėdamas tikslo parduoti, o trys automobilyje laikytos klonazepamo tabletės priklausė tėvui. Argumentas dėl mokslo taip pat atmestinas, nes bylos duomenimis V. Č. pamokų (duomenys neskelbtini)nelankė, neatliko dalykų užduočių, I-o pusmečio visi dalykai liko neatestuoti (3 t., b.l. 36). Žinodamas, kad motinai reikalinga jo pagalba, nuteistasis darė nusikaltimus, už kuriuos nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl turi prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir artimiesiems. Minėtos aplinkybės negali nuteistojo asmens charakterizuoti teigiamai, o tuo pačiu daryti teigiamą įtaką jam skiriamai bausmei. V. Č. skunde prašo atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas, numatytas BK 75 straipsnyje, yra viena iš bausmės įgyvendinimo formų, kurią galima taikyti tik esant įstatymo nurodytoms bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkretaus nuteisto asmens bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, V. Č. polinkiui daryti nusikalstamas veikas neturėjo įtakos net jo atlikta griežta laisvės atėmimo bausmė už labai sunkų nusikaltimą, todėl tikėtis bausmės tikslų įgyvendinimo neskiriant V. Č. realaus laisvės atėmimo, nėra jokio pagrindo.Nuteistasis prašo pakeisti laisvės atėmimo vietą iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą – tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Nors parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, tačiau teismui parenkant pataisos įstaigos rūšį atsižvelgtina į BVK 90 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Šiuo atveju, kai padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, skirti bausmės atlikimo vietą atviroje kolonijoje nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinio skundo

E. G. gynėjas prašo atleisti ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39 straipsniu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra lengvinančių aplinkybių). Jei ginamoji nebūtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią galimybę skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Bylos duomenimis E. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), neteista, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl laikytina, kad šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. Negalima sutikti su gynėjo argumentu, kad BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punkte įtvirtinta ne viena, o dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl šioje normoje esančios jungties „arba“, kuri, anot gynėjo, leidžia konstatuoti, kad abi aplinkybės yra savarankiškos. Iš tikrųjų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri gali būti pripažinta nustačius: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, net nustačius abi minėtas alternatyvias aplinkybes, būtų laikoma, kad tai tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos, išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-215/201, 2K-390/2013, 2K-383-895/2015, 2K-107-489/2017 ir kt.).BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs, kad E. G. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistąją patenkinamai charakterizuojančią medžiagą, paskyrė švelniausią sankcijoje bausmės rūšį – baudą. Pagal nusikaltimo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakciją už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 500 MGL, todėl, įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta 12 MGL dydžio bauda negali būti laikoma per griežta. Kadangi paskirta bauda yra proporcinga ir adekvati E. G. padarytai nusikalstamai veikai, taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir dar labiau švelninti bausmę, nėra teisinio pagrindo. Gynėjas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš E. G. valstybei proceso išlaidas. Skunde gynėjas nurodo, kad E. G. 2017-05-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl prastos finansinės padėties. Valstybei užtikrinus E. G. nemokamą baudžiamąjį procesą, neteisingas yra teismo sprendimas dalyje priteisiant iš nuteistosios valstybei proceso išlaidas.Gynėjo prašymas atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, valstybė apmoka tik už antrinę teisinę pagalbą. Kitų proceso išlaidų iš nuteistųjų išieškojimo klausimas, vadovaujantis BPK 105 straipsniu, suteiktas išimtinai teismo prerogatyvai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš E. G., R. L. ir V. Č. priteisė po 4,94 Eur proceso išlaidų už proceso dalyvių iškvietimą į teisiamąjį posėdį. Tokios išlaidos nelaikytinos didelėmis net ir mažas pajamas turintiems asmenims, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinius skundus bei nuteistosios E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.