Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-869-350-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-09-24Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-12-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
1A-869-350-2013
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00010-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-869-350/2013

Teisėja Valentina Paliulionienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-54-1-00010-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1; 2.4.6.4.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,nuteistajam D. V.,nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal BK 176 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) ” vadybininku ir 2009-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriaus įsakymu „Dėl padalinių vadovų teisių ir pareigų”, būdamas įpareigotas Biržų ir Jonavos padalinyje atsakyti už darbuotojų saugų darbą, bei 2010-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini) ” generalinio direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) būdamas įgaliotas vykdyti dalį darbdaviui atstovaujamo asmens pareigų darbuotojų saugos, sveikatos ir gaisrinės saugos srityse: ... organizuoti darbuotojų darbą.... įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos priemones, pažeisdamas Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2010-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), 29 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „techniniai aptarnavimai, apžiūros, ... atliekami tik po to, kai įrenginys atjungiamas nuo elektros energijos maitinimo tinklo pagrindiniu išjungėju su užraktu” pažeisdamas „Transporterių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, patvirtintos 2009-10-20 UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), 39 punktą numatantį, kad „draudžiama tikrinti darbą veikiant įrenginiui, techninį aptarnavimą atlikti tik jį išjungus“, netinkamai organizavo pavojingus darbus - grūdų sandėliavimo bokšto su jame eksploatuojamu sraigtiniu transporteriu apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi nuo elektros energijos maitinimo tinklo neatjungus bokšte esančio sraigtinio grūdų transporterio, neužtikrino (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo punkte pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės ir grūdų sandėliavimo bokšto su jame eksploatuojamu sraigtiniu transporteriu apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi neįvertinus profesinės rizikos darbo vietoje, nesant pakankamos nuolatinės kontrolės vykdant pavojingus darbus, neparengus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių) grūdų sandėliavimo bokšte su jame esančiu sraigtiniu transporteriu apžiūros, valymo ir naudojimo darbams, bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 4 p. reikalavimus, nustatančius, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo... užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus, numatančius, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 str. 2 d. ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentus, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles), dėl šių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: 2012-01-05 apie 11 val. 20 min., Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo punkto šaltkalvis operatorius V. S. atliko grūdų sandėliavimo bokšto su jame esančiu sraigtiniu transporteriu apžiūrą, įrenginio neatjungus nuo elektros energijos maitinimo tinklo pagrindiniu išjungėju su užraktu, dirbdamas grūdų sandėliavimo bokšto Nr. 2 viduje, lipdamas kopėčiomis žemyn, atsikabinus kopėčioms, kartu su kopėčiomis nukrito žemyn ant veikiančio transporterio sraigto, ir buvo sužalotas, jam nustatyta dešinės pėdos suspaudimas, pasireiškęs pėdos sutraiškymu, dėl ko buvo atlikta jos amputacija, suformuojant bigę blauzdos vidurio - apatinio trečdalio srityje, kairės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis, plėštinės žaizdos kairėje blauzdoje, dėl to nukentėjusysis V. S. neteko 50 procentų bendro darbingumo - tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. V. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nuosprendį panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei netinkamo faktinių bylos aplinkybių įvertinimo ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis organizavo pavojingus darbus įmonėje - grūdų sandėlio bokšto apžiūros darbus, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas ir kad nebuvo parengti lokaliniai teisės aktai.

Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną jis davė nurodymą V. S. apžiūrėti 2 grūdų priėmimo bokštą, kartu jį apžiūrėję kiekvienas nuėjo dirbti savų darbų. Apžiūros metu nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl po to sekusių V. S. savavališkų veiksmų, kuomet šis, be niekieno nurodymo, nesilaikydamas nustatytos tvarkos - UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintos transporterių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai, atliko 2 grūdų priėmimo bokšto valymo darbus, kurių atlikti nereikėjo ir kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Šių V. S. veiksmų apeliantas negalėjo kontroliuoti, nes apie juos nieko nežinojo.

2013-01-18 ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad „nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, jeigu grūdų elevatoriaus transporteris būtų išjungtas ir /arba V. S. valymo darbus būtų atlikęs ne stovėdamas ant kopėčių, o sėdėdamas ant balnelio ir būdamas prisisegęs apsaugine virve prie apsaugos diržo". Be to byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. buvo nuolat instruktuojamas, instruktavimai darbo vietoje buvo atlikti ir 2011-05-02 ir turėjo žinoti, jog visas valymo operacijas privalėjo atlikti sėdėdamas ant balnelio ir būdamas prisisegęs prie apsauginio diržo apsaugine virve, tačiau nustatytos tvarkos nesilaikė, neturėdamas nurodymo, savavališkai atliko minėtus darbus nesilaikydamas instrukcijų, ir šių darbų metu atsitiko nelaimingas atsitikimas ne dėl jo (apelianto), o dėl paties nukentėjusio kaltės.

Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad „darbuotojai pasirašytinai buvo instruktuoti pagal Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukciją Nr. 1 ir turėjo žinoti, kad grūdų ekvatoriaus techninį aptarnavimą galima atlikti tik po to, kai įrenginys atjungtas nuo elektros energijos maitinimo tinklo", todėl teismo teiginys, kad nebuvo jokio norminio akto, nustatančio saugaus darbo reikalavimus su transporteriu yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas kilo dėl neatsakingo, neatsargaus V. S. elgesio, kurio apeliantas niekaip negalėjo kontroliuoti, todėl šiuo atveju jo atžvilgiu kilti baudžiamoji atsakomybė, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp kilusio nelaimingo atsitikimo ir apelianto veiksmų vykdant darbų saugos priežiūrą, negali.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Biržų rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nuosprendis, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. naikinamas kaip nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

BK 176 str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyti padariniai.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2012-01-05 apie 11 val. 20 min., Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo punkto šaltkalvis operatorius V. S. atliko grūdų sandėliavimo bokšto su jame esančiu sraigtiniu transporteriu apžiūrą, įrenginio neatjungus nuo elektros energijos maitinimo tinklo ir dirbdamas grūdų sandėliavimo bokšto Nr. 2 viduje, lipdamas kopėčiomis žemyn, atsikabinus kopėčioms nukrito žemyn ant veikiančio transporterio sraigto ir buvo sunkiai sužalotas.

Teismas skundžiamame nuosprendyje tik nurodė, kad D. V. būdamas atsakingas už darbuotojų saugų darbą, įgaliotas vykdyti dalį darbdaviui atstovaujamo asmens pareigų darbuotojų saugos, sveikatos ir gaisrinės saugos srityse, netinkamai organizavo pavojingus darbus įmonėje – grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi nuo elektros energijos maitinimo tinklo neatjungus bokšte esančio sraigtinio grūdų transporterio, bei nebuvo parengtas normatyvinis aktas, reglamentuojantis grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros darbus. Šią išvadą teismas padarė remdamasis byloje esančiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pateikto Nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Tačiau teismas nesiaiškino, ar kaltinamasis išties neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti ir tai sąlygojo padarinių – V. S. sužalojimą – atsiradimą.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. V. parodė, kad jis, būdamas atsakingu už darbų saugą, įvykio dieną V. S. supažindino su darbais, kuriuos reikės atlikti, nurodė, kad įrenginiai turi būti išjungti, kol dirbama, liepė apžiūrėti talpą. V. S. lipti į grūdų sandėliavimo bokšto vidų ir atlikti valymo darbus nurodymo nedavė, jis jas turėjo tik apžiūrėti. Su talpų apžiūros darbais V. S. supažindintas. Talpų valymui kviečiama speciali firma. Jei talpa buvo nešvari, V. S. turėjo apie tai informuoti, būtų kvietęs firmą.

Nukentėjusysis V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną D. V. pasakė, kad bus atvežti grūdai, kuriuos reikės pilti į antrą talpą, liepė ją apžiūrėti, nurodė, kad visi įrenginiai apžiūros metu turi būti išjungti. Jis norėjo nuvalyti talpoje prilipusias šiukšles, pasiėmė šepetį ilgu kotu, tačiau jis įkrito į talpos vidų. Kopėčiomis lipo į talpos vidų, norėdamas ištraukti šepetį, tačiau kopėčios paslydo, jis griuvo ant veikiančio transporterio, kurį po to išjungė R. K.. Instruktažą kaip saugiai dirbti D. V. praveda sezono pradžioje. Dėl darbų aukštyje instruktažą taip pat buvo išklausęs. Nurodė, kad nebūtų susižalojęs, jei būtų laikęsis instrukcijų. D. V. nedavė nurodymo valyti talpos, liepė tik ją apžiūrėti.

Liudytoja D. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad bendrovėje esančios talpos iš vidaus nebūna valomos, norint pašalinti joje esančius grūdų likučius, padaužoma kūju iš išorės. D. V. kiekvieną rytą instruktuoja vyrus, ji instruktažuose nedalyvauja. Analogiškai parodė ir liudytojas R. K..

2013-01-18 darbų saugos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio priežastis buvo tai, kad grūdų elevatoriaus techninis aptarnavimas (valymo darbai) buvo atliekamas neatjungus transporterio nuo elektros energijos maitinimo tinklo, V. S. darbus atliko stovėdamas ant pakabinamų kopėčių ir būdamas neprisisegęs apsaugine virve, ir tai yra Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukcijos Nr. 1 2.1.29 p., Instrukcijos Nr. 16 (7) 49 p. ir 51 p. reikalavimų nevykdymas. Darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti darbdavys, ar jo įgalioti asmenys, taip pat šiuos darbus vykdę darbuotojai savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktų pareigų ir teisių ribose (2 t. b.l. 135-142).

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šio ekspertizės akto neaptarė, jo neanalizavo ir nevertino, tik apklausęs išvadą pateikusį ekspertą skundžiamame nuosprendyje paminėjo, kad pastarasis tvirtina savo išvadą, kurioje nurodyta, kokių instrukcijų reikalavimų neįvykdė darbuotojai. Be to teismas nesiaiškino, ar V. S. buvo apmokytas ir instruktuotas dėl saugos darbe ir ar laikėsi instrukcijų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. be kitų jam suteiktų įgaliojimų darbdavio buvo įgaliotas atsakyti už darbuotojų saugų darbą, instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti (t.2, b.l. 66, 67-68).

Byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukcijos Nr. 1 2.1. 29 p. nurodyta, kad techniniai aptarnavimai, apžiūros ir remonto darbai atliekami po to, kai įrenginys atjungiamas nuo elektros energijos maitinimo tinklo pagrindiniu išjungėju su užraktu ( 2 T. b.l. 47).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Transporterių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, 39 p. numatyta, kad „draudžiama tikrinti darbą veikiant įrenginiui, techninį aptarnavimą atlikti tik jį išjungus“ (2 T. b.l. 57).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ elevatoriaus valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 26 p. numatyta, kad darbuotojas turi išklausyti atsakingo už elevatoriaus valymą ir aptarnavimą asmens instruktažą, gauti paskyrą – leidimą valymo darbams vykdyti ir susipažinus pasirašyti; 49 p. numato, kad besileidžiantis į elevatorių darbuotojas privalo prie apsauginio diržo prisisegti apsauginę virvę ir jos neatsegti visą darbo elevatoriuje laiką; 51 p. numatyta, kad darbo metu darbuotojas visas valymo operacijas privalo atlikti sėdėdamas ant balnelio (2 T. b.l. 101-106).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ( 1 T. 41 b.l.), periodiškai instruktuojamas dėl saugos ir sveikatos darbo vietoje (1 T. b.l. 42-44), apmokytas pagal darbininkų, dirbančių aukštyje darbus ir grūdų džiovyklos operatoriaus mokymo programas ( T. 2 , b.l. 39,40).

Taigi, esant tokiems byloje surinktiems duomenims, apylinkės teismas konstatavo, jog baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiškai ir objektyviai nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis ir kad nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą lėmė tai, kad D. V., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo ir būdamas atsakingu asmeniu bendrovėje už darbų saugą, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja anksčiau aptartų įrodymų visumai, kuri kaip tik patvirtina, kad D. V. savo pareigas vykdė tinkamai, nes V. S. buvo tinkamai instruktuotas saugos darbe klausimais ir buvo apmokytas saugiai dirbti, ką patvirtina rašytinė bylos medžiaga. D. V. tinkamai įvykdė visas jam pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas ir tik dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, elementarių darbo saugos reikalavimų, su kuriais darbdavio buvo supažindintas pasirašytinai ir privalėjo laikytis, sąmoningo nesilaikymo, įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. būtent tik tarp paties nukentėjusiojo V. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. S. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktuotas dėl saugos ir sveikatos darbo vietoje, žinojo, kad įrenginiai jų apžiūros metu turi būti išjungti. Kad tik dėl to, jog nesilaikė darbo saugos taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas ir jas žinojo, įvyko nelaimingas atsitikimas, teisiamajame posėdyje pripažino ir pats nukentėjusysis V. S.. Byloje aplamai nėra jokių įrodymų, kad V. S. į grūdų sandėliavimo bokšto vidų lipo D. V. nurodymu atlikti talpos valymo darbus. Atvirkščiai – kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, po įvykio talpoje, kurios apačioje esančio transporterio sraigto V. S. buvo sužalotas, buvo rasta šluota, kas patvirtina paties nukentėjusiojo parodymus, kad jis į talpą lipo ne jos valyti, bet norėdamas pasiekti ten įkritusią šluotą ir byloje nėra jokių duomenų, kad apie įkritusią į talpą šluotą D. V. buvo informuotas ar kad apie tai galėjo kitaip sužinoti. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis D. V. pažeidė jam kaltinime nurodytus norminius aktus ir kad jo veiksmai ar neveikimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, šiuo atveju – V. S. sužalojimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistojo D. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis išteisintinas. Dėl šios priežasties apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,

nusprendė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. V. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., požymių.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysArtūras Ridikas