- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1-105-847/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00010-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Bajorūnui, R. B., nukentėjusiajam V. S., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui R. V., kaltinamajam D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-08-20 Biržų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V., dirbdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku ir 2009-09-29 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu „Dėl padalinių vadovų teisių ir pareigų”, būdamas įpareigotas Biržų ir Jonavos padalinyje atsakyti už darbuotojų saugų darbą, bei 2010-11-15 (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu MDS-12 būdamas įgaliotas vykdyti dalį darbdaviui atstovaujamo asmens pareigų darbuotojų saugos, sveikatos ir gaisrinės saugos srityse: ... organizuoti darbuotojų darbą.... įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos priemones, pažeisdamas Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2010-11-15 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu DS-14, 29 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „techniniai aptarnavimai, apžiūros, ... atliekami tik po to, kai įrenginys atjungiamas nuo elektros energijos maitinimo tinklo pagrindiniu išjungėju su užraktu” pažeisdamas „Transporterių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, patvirtintos 2009-10-20 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu DS-21, 39 punktą numatantį, kad „draudžiama tikrinti darbą veikiant įrenginiui, techninį aptarnavimą atlikti tik jį išjungus“, netinkamai organizavo pavojingus darbus - grūdų sandėliavimo bokšto su jame eksploatuojamu sraigtiniu transporteriu apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi nuo elektros energijos maitinimo tinklo neatjungus bokšte esančio sraigtinio grūdų transporterio, neužtikrino Šniukščių grūdų priėmimo punkte pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės ir grūdų sandėliavimo bokšto su jame eksploatuojamu sraigtiniu transporteriu apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi neįvertinus profesinės rizikos darbo vietoje, nesant pakankamos nuolatinės kontrolės vykdant pavojingus darbus, neparengus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių) grūdų sandėliavimo bokšte su jame esančiu sraigtiniu transporteriu apžiūros, valymo ir naudojimo darbams, bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 4 p. reikalavimus, nustatančius, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo... užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus, numatančius, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 str. 2 d. ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentus, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles), dėl šių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: 2012-01-05 apie 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo punkto šaltkalvis operatorius V. S. atliko grūdų sandėliavimo bokšto su jame esančiu sraigtiniu transporteriu apžiūrą, įrenginio neatjungus nuo elektros energijos maitinimo tinklo pagrindiniu išjungėju su užraktu, dirbdamas grūdų sandėliavimo bokšto Nr. 2 viduje, lipdamas kopėčiomis žemyn, atsikabinus kopėčioms, kartu su kopėčiomis nukrito žemyn ant veikiančio transporterio sraigto, ir buvo sužalotas, jam nustatyta dešinės pėdos suspaudimas, pasireiškęs pėdos sutraiškymu, dėl ko buvo atlikta jos amputacija, suformuojant bigę blauzdos vidurio - apatinio trečdalio srityje, kairės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis, plėštinės žaizdos kairėje blauzdoje, dėl to nukentėjusysis V. S. neteko 50 procentų bendro darbingumo - tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka BK 176 str. 1 d.
Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-01-05 dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, susirinko į darbą (duomenys neskelbtini). Turėjo atvežti grūdus, juos reikėjo pilti į talpą. Darbininkus R. K. ir V. S. supažindino darbais, pasakė, kad įrenginiai turi būti išjungti, kol dirbama. Kodėl V. S. lipo, negali pasakyti, paskui nevaikšto. Jis yra darbdavio įgaliotas asmuo saugos darbe klausimais. Papildomo instruktažo tą dieną darbuotojams nepravedė. V. S. buvo instruktuotas kaip ir kiekvieną dieną. Yra darbuotojų saugos instruktavimo žurnalas, instruktažai vykdavo jo kabinete, atvykdavo instruktuoti specialistai. Talpų valymo darbų darbuotojai neatlieka, yra sudaryta sutartis su firma „Pelias“, kuri atlikdavo valymo darbus. Talpoje buvo rapsas, o reikėjo pilti grūdus. Nebūdavo taip, kad būtų likę grūdų, tai buvo pirmas kartas. Nežino, kodėl prie talpos buvo pririšta virvė. V. S. lipti į vidų nurodymo nedavė. Talpų nevalo, V. S. nebuvo supažindintas su talpų valymo darbais, o tik su talpos apžiūros darbais. Yra instrukcija, kuri numato talpų apžiūros darbus. Matydavo, kaip paruošiama talpa grūdams pilti, jei talpa švari, daugiau jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. V. S. pats sugalvojo lipti, pats pasiėmė kopėčias, savo noru lipo per viršų pasižiūrėti. Kai atvykdavo firma, jie atidarydavo angą per viršų, valydavo, purkšdavo patalpą. V. S. turėjo informuoti, kad talpa nešvari, būtų kvietęs firmą. Negali pasakyti, ar buvo instrukcija talpos apžiūrai. Tą dieną davė nurodymą apžiūrėti talpą, o ne valyti. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 69) kaltinamasis parodė, kad liepė darbuotojams V. S. ir R. K. apžiūrėti, ar švarus bokštas, kartu su jais nuėjo prie bokšto, atidaręs bokšto duris V. S. apžiūrėjo vidų, pasišviesdamas prožektoriumi ir pasakė, kad bokštas švarus. Tada abu nulipo žemyn. Jokie įrenginiai tuo metu nebuvo įjungti. Galima atjungti elektros srovę kirtiklio pagalba, tai nebuvo padaryta, nes tada nebūtų elektros visame supirkimo punkte. Iš ryto darbuotojai buvo instruktuoti, sakęs, kad jei reikia ką nors remontuoti, įrenginiai turi būti išjungti. Dar buvo nurodyta, kad bokštus reikia apžiūrėti vizualiai, į vidų lipti negalima. Toliau posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad įrenginys buvo apžiūrimas per stiklą apačioje, nemano, kad lipti kopėčiomis yra pavojinga. V. S. buvo supažindintas su Sraigtinio transporterio naudojimo instrukcija, nebuvo supažindintas su darbų atlikimu aukštyje. Tą dieną paskyros pavojingiems darbams atlikti nerašė, davė nurodymą V. S. apžiūrėti bokštą, bet neliepė jo valyti. Teismui pagarsinus papildomai gautus dokumentus – UAB „Pelias“ pateiktą Deratizacijos paslaugų sutartį ir Darbų ataskaitas (t.3, b.l. 27-39), kaltinamasis paaiškino, kad ši bendrovė atlikdavo deratizacijos, o ne valymo darbus, talpos nėra valomos, o tik dezinfekuojamos. Esant šlapiems grūdams ar aptenkant vandeniu, darbuotojai buvo apmokyti, kaip dirbti, bet tokių atvejų nebuvo. Gal pasimetė ir anksčiau aiškino ne taip.
Kaltinamojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodoma jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, eksperto išvada, byloje surinktais rašytiniais įrodomais.
N. V. S. parodė, kad 2012-01-05 atvyko į darbą Šniukščių padalinyje, dar buvo D. V., R. K. ir D. Ž.. Išklausė instruktažą, buvo pasakyta, kad bus atvežami grūdai ir pilami į antrą talpą. Kartu su R. K. užlipo pažiūrėti, ar bokštas švarus. Dar buvo D. V., kai nulipo, kaltinamasis nuėjo į laboratoriją, o nukentėjusysis pasiėmė šluotą ir užlipęs bandė gramdyti šiukšles, šepetys įslydo, jis atsinešė kopėčias, kad galėtų pasiimti šepetį, įsijungė transporterį, įlipo į vidų, kopėčios apslydo, jis griuvo į bėgantį transporterį, kurį išjungė R. K.. D. V. sakė, kad visi įrenginiai turi būti išjungti. Kai su R. K. ir D. V. nuėjo prie talpos, jis su R. K. palipo laiptais, pasišvietė atidarę dureles ir pamatė, kad prie durelių buvo prilipę šiukšlių. Visi išsiskirstė, o jis nutarė nuvalyti kevalus. Tai darė pirmą kartą, nes atvyksta firma ir išvalo. D. V. sakė, kad bokštas švarus. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 48), kur nukentėjęs aiškino, kad „žinojo, kad prieš tai šioje talpykloje buvo miežiai, todėl, kad grūdai nesusimaišytų, reikia talpą pravalyti, nes būna likusių grūdų likučių, žolių sėklų....“ tą dieną D. V. jokių nurodymų nedavė. Kadangi jie su R. K. dirba jau kelis metus, patys žinojo, kokius darbus turi atlikti. Tą dieną kaip saugiai dirbti D. V. nenurodė. Atrodo sezono pradžioje D. V. praveda instruktažą, kaip saugiai dirbti, išaiškina, kad į talpas turi būti išjungti įrenginiai, naudoti virvę, kurią reikia prisirišti, kad nenukristum į talpos apačią. Pirmininkaujančiam paprašius paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, paaiškino, kad praėjo daug laiko, nepamena. Pirma apklausa buvo, kai buvo praėjusios kelios dienos po operacijos, tąkart duodamas parodymus nemelavo. Dėl darbų aukštyje instruktažą buvo išklausęs. Nieko nebūtų įvykę, jei būtų laikęsis instrukcijų. D. V. nedavė nurodymo valyti talpos, liepė tik ją apžiūrėti.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad įvykio dieną susirinko visi darbuotojai, ji pasakė R. K. ir V. S., kad paruoštų antrą boselį, o jie jau žinojo, ką reikia daryti, ir pati nuėjo į laboratoriją. Ji reguliuoja talpų užimtumą. Vyrai turi didelį kūjį, padaužo juo talpą ir grūdai išbyra. D. V. buvo lauke, ji nematė, kad jis būtų davęs kokius nurodymus. Talpa nebūna valoma iš vidaus, tik padaužoma iš išorės. D. V. kiekvieną rytą instruktuoja vyrus, ji nedalyvauja. Kas pildo darbų saugos žurnalą nežino.
L. R. K. parodė, kad įvykio dieną atvyko į darbą. Laborantė pasakė, kad atveš grūdus ir bus pilami į antrą boselį. Ėjo apžiūrėti, ar nėra vandens, paskui išgirdo riksmą, viską greitai išjungė, ėjo gelbėti. Nematė, kur buvo D. V.. Jis pats talpos neapžiūrinėjo, pumpavo vandenį, elektros siurblys buvo įjungtas. Su amuriu apdaužė talpą, į vidų lipti nereikia. Ar kas tikrino, kad išjungta elektra, kai lipo V. S., nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 54-57), kur jis paaiškino, kad tą dieną valė grūdų saugyklą, V. S. buvo įlipęs į vidų ir su šluota valė miežius į bokšto apačią, kai jis buvo viduje, sraigtai įjungti nebuvo. V. S. įlipęs pasakė, kad jis gali įjungti „sraigę“, įjungė variklį, o po 5-10 sek. išgirdo riksmą. Bokšto viduje šviesos nėra, reikia šviesti prožektoriumi. Prie bokšto dirbo tik dviese. Kitoje apklausoje parodė, kad paprastai, kai talpos būdavo tuščios, į jas lipti nereikėdavo. Nematė, kaip V. S. užlipo į aikštelę, kaip jis ten darė, neprisimena, ar liepė įjungti transporterį, nežino, kas įjungė. Jei taip nurodė pirmos apklausos metu, tai taip ir buvo. Negali paaiškinti, kodėl pirmos apklausos metu nurodė, kad matė, kaip V. S. lipo į talpą ir valė šepečiu. Lipant į grūdų sandėliavimo talpą naudoja virvę, kurią susiriša save apsijuosę, o kitą galą pririša ant aikštelės, esančios prie talpos angos metalinių turėklų.“ .... Prieš pradedant dirbti D. V. konkrečiai kokius darbus turime dirbti nesakė, patys žinome, ką turime daryti, kai veš grūdus – iššluoti aikštelę, talpas valome tik iš apačios padaužius kūju, įjungiame transporterius, kad išneštų grūdus, tą dieną kaip saugiai dirbti D. V. nenurodė“ Pirmininkaujančiam paaiškino, kad apklausų metu buvo šoko būsenos, nežino, kodėl taip aiškino.
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino savo pateiktą išvadą. Jis paaiškino, kad išvadose yra nurodyta, kokių instrukcijų reikalavimų neįvykdė darbuotojai. Akto aprašomojoje dalyje jo konstatavimai yra teisingi. Net įžanginėje dalyje pasirašė dėl atsakomybės, todėl tvirtina visa, kas parašyta.
Iš LR Valstybines darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pateikto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (forma N-1) su pridedamais priedais matyti, kad akte nurodomos nelaimingo atsitikimo 2012-01-05 UAB „Šiaurės vilkas“ Šniukščių grūdų priėmimo punkte, pasibaigusio šaltkalvio-operatoriaus V. S. trauma, nustatytos aplinkybės, techninės ir organizacinės priežastys, pažeisti teisės aktai (t.2, b.l, 9-12). Nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas darbų organizavimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės išmonėje nepakankamumas – grūdų sandėliavimo bokšto, su jame eksploatuojamu sraigtiniu transporteriu, apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi, neįvertinus profesinės rizikos darbo vietoje, nesant pakankamos nuolatinės kontrolės vykdant pavojingus darbus, neparengus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, saugaus darbo atlikimo taisyklių), grūdų sandėliavimo bokšto su jame esančiu sraigtiniu transporteriu, apžiūros, valymo ir naudojimo darbams.
2012-03-07 gautoje teismo medicinos eksperto N. R. specialisto išvadoje Nr. G 298/12(05) nurodyta, kad V. S. nustatyta dešinės pėdos suspaudimas, pasireiškęs pėdos sutraiškymu, dėl ko buvo atlikta jos arnputacija, suformuojant bigę blauzdos vidurio - apatinio trečdalio srityje, kairės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis, plėštinės žaizdos kairėje blauzdoje, dėl to nukentėjusysis V. S. neteko 50 proc. bendro darbingumo, ir tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 33).
2006-04-10 sudaryta darbo sutartis tarp darbdavio UAB „Šiaurės vilkas“ ir darbuotojo V. S. (t.2, b.l. 31-32).
2010-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini) generalinis direktorius surašė įgaliojimą Nr. DS-12 D. V., tarpe kitų punktų, „... įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos priemones įmonėje“; „ ... vykdyti dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų“; „organizuoti profesinės rizikos įvertinimą įmonėje“ (t.2, b.l. 66).
2009-09-29 surašytas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo D. V. įpareigotas, tarpe kitų punktų, „atsakyti už darbuotojų saugų darbą“, „instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti“ (t.2, b.l. 67-68).
Nors kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažįsta, teigdamas, kad jis atliko visas savo pareigas, susijusias su darbų saugos užtikrinimu padalinyje, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., padarymo įrodyta visiškai paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Iš to išplaukia, kad šio nusikaltimo subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. D. V. įvykio metu buvo darbdavio įgaliotas asmuo, jam 2010-11-15 d. generalinio direktoriaus įsakymu buvo pavesta vykdyti dalį darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos ir gaisrinės saugos srityse. Jam buvo pavesta reikalauti ir kontroliuoti, kad darbuotojai laikytųsi LR darbuotojų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių ir lokalinių norminių teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės, įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos priemones įmonėje, vykdyti dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, organizuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje ir analizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. netinkamai organizavo pavojingus darbus įmonėje – grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi nuo elektros energijos maitinimo tinklo neatjungus bokšte esančio sraigtinio grūdų transporterio, nebuvo parengtas normatyvinis aktas, reglamentuojantis grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros darbus. Posėdžio metu kaltinamasis D. V., nukentėjusysis V. S. parodė, kad bokšto apžiūros darbus vykdė vienas nukentėjusysis, tačiau tai paneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti jų bei R. K. parodymai. D. V. parodė, kad kartu su V. S. ir R. K. įvykio rytą nuėjo prie bokšto, V. S. ir R. K. stacionariomis kopėčiomis prie bokšto angos, atidaręs bokšto duris V. S. pasakė, kad bokštas švarus, srovė kirtiklio pagalba atjungta nebuvo. Grįžęs į kabinetą išgirdo riksmą.
Posėdžio metu kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai R. K. ir D. Ž. aiškino, kad bokštai nebuvo valomi, valymo darbams atlikti būdavo kviečiama įmonė „Pelias“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad „prieš tai šioje talpykloje buvo miežiai, tam, kad grūdai nesusimaišytų, reikėjo talpą išvalyti, nes būna likusių grūdų likučių, žolių sėklų. Pasiėmęs aliuminines kopėčias ir šluotą ilgu kotu jis užlipo ant talpyklos aikštelės. Tą dieną D. V. jokių nurodymų nedavė. Kadangi su R. K. dirba kelis metus, patys žinojo, kokius darbus turi atlikti. Tą dieną kaip saugiai dirbti D. V. nenurodė (t.1, b.l. 46-48). Iš teismui pateiktos UAB „Pelias“ deratizacijos darbų sutarties kopijos matyti, kad UAB „Pelias“ atlikdavo užsakovo patalpose deratizacijos darbus (t.3, b.l. 27-39). Teismui gavus šiuos dokumentus, kaltinamasis patikslino, kad iš tiesų valymo darbų UAB „Pelius“ neatlikdavo, talpų nevalydavo ir darbininkai, nes jų nereikėjo valyti, reikėdavo tik apžiūrėti. Tačiau iš nukentėjusiojo paaiškinimo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad darbininkai atlikdavo talpų valymo darbus, tai buvo įprasti darbai įmonėje, darbininkai žinojo, ką reikia daryti, kai pildavo grūdus į tuščią talpą. Teismas nustatė, kad grūdų sandėliavimo bokšto valymo (apžiūros) darbai buvo organizuoti ir vykdomi netinkamai, neatjungus nuo bokšto esančio grūdų transporterio, neįvertinus profesinės rizikos darbo vietoje, nesant pakankamos nuolatinės kontrolės. D. V. paaiškino, kad nurodymo atlikti valymo darbus nedavė, liepė tik apžiūrėti talpas, tačiau įmonėje nėra parengta šaltkalvio –operatoriaus pareigybės parašymo, todėl neįmanoma nustatyti, kokias konkrečias darbo priemones ir įrenginius turi aptarnauti šaltkalvis – operatorius V. S., neparengtas normatyvinis aktas, nustatantis saugaus darbo reikalavimus, vykdant grūdų sandėliavimo bokšto su jame esančiu transporteriu, apžiūros darbus. V. S. buvo apmokytas pagal Grūdų džiovyklos operatoriaus ir Darbininkų dirbančių aukštyje darbus neformalaus mokymo programas, supažindintas su Sraigtinio transporterio grūdų transportavimui eksploatacijos instrukcija, kurioje grūdų sandėliavimo bokšto, su jame esančiu sraigtiniu transporteriu, saugaus darbų vykdymo tvarka nenustatyta (t.2, b.l. 44-50). Kaltinamasis, būdamas atsakingas už darbų saugą įmonės padalinyje, nevykdė nuolatinės saugaus darbo kontrolės. D. V. savo veiksmais netinkamai vykdė jam, kaip įgaliotam asmeniui, kylančias pareigas, netinkamai organizavo ir kontroliavo atliekamus grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros, neužtikrino darbų saugos, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sužalotas V. S.. Kaltinamojo paaiškinimus, kad buvo vykdomi talpų apžiūros, o nevalymo darbai, teismas laiko gynybine pozicija, nes talpų valymo darbai yra priskiriami pavojingų darbų kategorijai, jiems atlikti reikalinga paskyra, tokios praktikos įmonėje nebuvo, t.y. pagal kaltinamąjį talpos valomos nebuvo.
Kaltinamojo gynėjas prašė išteisinti D. V., nes byloje niekas nepatvirtino, kad D. V. davė nurodymą V. S. atlikti valymo darbus, kyla klausimas, kodėl V. S. nesilaikė instrukcijų
Byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. V. įvykdyti darbų saugos pažeidimai buvo padaryti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. D. V. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia statybos darbų saugos taisykles ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 176 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo ir būdamas atsakingu asmeniu padalinyje už darbų saugą, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti - grūdų sandėliavimo bokšto apžiūros darbai buvo organizuoti ir vykdomi, neįvertinus profesinės rizikos darbo vietoje, nesant pakankamos nuolatinės kontrolės vykdant pavojingus darbus , neparengus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta V. S. sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui didelę įtaką turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – V. S. buvo supažindintas su grūdų talpyklų valymo darbų programa, posėdžio metu paaiškino, kad žinojo, jog negalima lipti į talpyklą, neprisirišus ir neatjungus elektros srovės, savarankiškai nusprendė valyti talpyklą.
D. V. neteistas, administracine tvarka baustas, Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas, dirba, darbe charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas, su dideliu atsidavimu ir entuziazmu atliekantis savo pareigas, vertinamas teigiamai. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas neatsargus, į nusikaltimo pasekmes – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, Todėl jam skirtina bausmė – bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.
D. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Iš D. V. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda, kurią nuteistasis įpareigojamas sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.