Šiaulių apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK arba Institucijos) viršininko R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena M. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. P. 2017 m. gruodžio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. B., kaltinant jį tuo, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 16.12 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (1,17 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. 2017 m. balandžio 13 d. baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena M. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jo veikoje ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl M. B. kaltės, teisme apklausus liudytojus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Nekaltumo prezumpcija reikalauja visas abejones ir neaiškumus vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su teismo sprendimu administracinio nusižengimo teiseną M. B. atžvilgiu nutraukti, Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininkas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant M. B. nuobaudą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. kaltę patvirtinančių duomenų. Teigia, kad M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio duomenys, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, išrašai apie asmeniui registruotus administracinius pažeidimus, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti bylos duomenys. Mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno parodymų teisingumu, o teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų V. M., N. B. ir M. S. A. parodymai turėtų būti vertinami kaip suinteresuotų asmenų, siekiančių padėti M. B. išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnams sustabdžius M. B. vairuotą automobilį, pastarojo žmonos N. B. įvykio vietoje nebuvo, ji atvyko tik rašant M. B. administracinio nusižengimo protokolą. N. B. policijos pareigūnams nenurodė, kad būtent ji, o ne jos vyras, vairavo automobilį – šią aplinkybę ji nurodė tik teismo posėdyje. Kartu pažymi, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje negalėjo apklausti liudytojų, nes jų tuo metu nebuvo. Be to, versija, kad automobilį vairavo ne M. B., o jo žmona N. B., buvo iškelta tik apylinkės teisme. Nurodo, kad galimybės pateikti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą nebebuvo todėl, kad toks prašymas buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 12 d., ir šie duomenys paprasčiausiai neišliko – jie pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintą tvarką saugomi tik 60 dienų. Mano, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Taip pat mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno M. K. parodymais, nes jis visą laiką stebėjo stabdomą automobilį „Opel Zafira“ ir matė, kad už šio automobilio vairo sėdėjo ir jį vairavo būtent M. B.. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnas dėl kažkokių aplinkybių galėtų būti šališkas ir turėtų pagrindą duoti neteisingus parodymus. Nurodo, kad pareigūno M. K. parodymus būtų patvirtinęs įvykio metu kartu buvęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs jo kolega V. P., tačiau šiuo metu jis vidaus reikalų sistemoje nebedirba. Atsiliepimu į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininko R. B. apeliacinį skundą M. B. atstovas advokatas S. Š. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį įvykio metu vairavo M. B. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų parodymams, be to, tarnybinis pranešimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu – bylą nagrinėjantis teismas privalo vertinti surinktų įrodymų visetą. Tai, jog M. B. nesutiko su nusižengimu, patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolo grafoje „asmens paaiškinimas“ įrašyti teiginiai, iš kurių matyti, kad M. B. tik padėjo automobilį ištraukti iš pelkės, o gailisi tik dėl to, kad buvo išgėręs, nes probacijos laikotarpiu jam buvo skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio. Teigia, kad liudytojų V. M., N. B. ir M. S. A. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitai byloje surinktai medžiagai, todėl netikėti šių asmenų parodymais nėra pagrindo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas M. S. A. galėtų būti suinteresuotas duoti parodymus M. B. naudai. Juo labiau, kad M. B. liudytojo M. S. A. asmeniškai nepažįsta, su juo nebendrauja. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, priešingai, akivaizdu, jog byla išnagrinėta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Akcentuoja, kad byloje nėra automobilio perdavimo saugoti akto, o dėl kokių priežasčių jo nėra, policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininkas R. B. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. kaltę padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, sudėties. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų, o 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Dėl įrodymų vertinimo

Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamame nutarime, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. 2017 m. gruodžio 26 d. (tai yra iš karto po įvykio) surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam ir jo kolegai M. K. 2017 m. gruodžio 26 d. 16.12 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, buvo sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, jo paprašius, pateikė reikiamus transporto priemonės dokumentus ir paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Pranešime nurodyta, kad automobilį vairavo M. B., be to, vairuotojui sutikus, jam alkotesteriu nustatytas lengvas (1,17 promilės) neblaivumas. Pagal duomenų bazės duomenis nustačius, kad M. B. 2017 m. balandžio 13 d. baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, jam už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimų pažeidimą, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. M. B. su nusižengimu sutiko, jo neginčijo (b. l. 6). Liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas M. K. visiškai patvirtino Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. 2017 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. po pietų, vykstant iš įvykio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėti du iš miško išvažiuojantys automobiliai. Tąkart jis dirbo su kolega V. P.. Tarnybinį automobilį jie sustabdė likus apie 25–30 m iki stabdomų automobilių. Išlipę iš tarnybinio automobilio, jie ėmė stabdyti minėtus automobilius – jis sustabdė priešais M. B. automobilį važiavusio automobilio vairuotoją, kuris buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis, o jo kolega V. P. sustabdė M. B. vairuotą automobilį. Jis aiškiai matė, jog automobilis „Opel Zafira“ judėjo, vairuotojo vietoje sėdėjo ir automobilį vairavo būtent M. B., pastarasis automobilyje buvo vienas, jokių kitų žmonių kartu su juo nebuvo. M. B. neneigė vairavęs automobilį, sakė, kad žmona užklampino automobilį, o jis tik išvažiavo iš pelkės. Automobilio vairuotojas padavė automobilio dokumentus, o dėl vairuotojo pažymėjimo pasakė, kad jį pamiršo namuose. M. B. vairuoto automobilio rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje, pareigūnas V. P. išėmė raktelius iš M. B. transporto priemonės, surašė automobilio perdavimo aktą, automobilio raktelį perdavė kito automobilio, kuris taip pat buvo stabdomas, vairuotojui. Perduoti automobilį „Opel Zafira“ kito automobilio, tai yra automobilio „Ford Galaxy“, vairuotojui, kuris buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis, pasiūlė pats M. B.. M. B. žmona į įvykio vietą atėjo tik tuomet, kai pastarasis jai paskambino. Automobilio perdavimo aktas prie bylos nebuvo pridėtas manant, kad pakaks priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto. M. B. automobilį nuspręsta paimti tuomet, kai jį vežant į policijos komisariatą paaiškėjo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad jam nekilo jokių abejonių dėl automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo – jis aiškiai matė, kad šį automobilį vairavo būtent M. B., o ne koks nors kitas asmuo. Šis liudytojas kategoriškai nurodė, kad priėjęs prie šio automobilio matė, kad jame už vairo sėdi M. B., o jokių kitų žmonių kartu su pastaruoju nebuvo. Automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, juos policijos pareigūnas V. P. ištraukė ir perdavė kitą automobilį vairavusiam asmeniui, kuriam perduoti automobilį pasiūlė pats M. B.. Atsižvelgus į tai, kad liudytojas M. K. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad tarp jo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būtų kokių nors asmeninių nesutarimų, kad jie būtų pažįstami, kad pastarasis turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra (tokių aplinkybių nenurodė ir M. B., o teismo posėdyje liudytojas M. K. patvirtino, kad M. B. asmeniškai nepažįsta, jį sustabdė kaip pažeidėją), abejoti liudytojo M. K. parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Be to, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, liudytojo M. K. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai – pirmiau minėtas įvykyje dalyvavusio policijos pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad automobilį „Opel Zafira“ vairavo būtent M. B. ir, kad jis pažeidimo neginčijo, su juo sutiko (b. l. 6), taip pat M. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2–3), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo M. B. (akivaizdu, kad nuo transporto priemonės vairavimo nušalinamas tik ją vairavęs asmuo), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, pasirašytas ne tik policijos pareigūno, bet ir M. B. (b. l. 7, 8). Nors byloje ir nėra automobilio „Opel Zafira“ perdavimo akto, tačiau teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai akcentavo, jog policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, kur šis dokumentas dingęs. Kaip minėta, liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnas V. P. automobilio perdavimo aktą surašė, tačiau po to, surašius priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, buvo nuspręsta automobilio perdavimo akto prie bylos nebepridėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą patvirtinančių įrodymų, todėl tai, kad byloje nėra minėto dokumento, taip pat ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo, nereiškia, kad M. B. kaltė neįrodyta. Be to, iš byloje esančio vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo registratoriaus įrašas neišliko todėl, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu, tarnybinių automobilių vaizdo registratoriais užfiksuota informacija saugoma 60 dienų (b. l. 113). Nors iš bylos matyti, kad jos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas, jis užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ligos, teismo sprendimo į posėdžius kviesti ir apklausti liudytojus), tačiau akivaizdu, kad policijos komisariato atstovas pateikti teismui vaizdo įrašą buvo įpareigotas jau praėjus minėtam 60 dienų terminui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. ir liudytojų V. M., N. B. bei M. S. A. parodymus kaip nuoseklius, patikimus, ir jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą. Kaip minėta, liudytojas (policijos pareigūnas) M. K., kurio parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, patvirtino matęs, kad automobilį „Opel Zafira“ vairavo būtent M. B., šį automobilį sustabdžius, pastarasis neneigė vairavęs, jokių kitų žmonių kartu su juo nebuvo, M. B. pateikė automobilio registracijos dokumentus, neatsisakė pasitikrinti neblaivumo, o jį nustačius, pats pasiūlė perduoti automobilį „Opel Zafira“ kito automobilio vairuotojui. M. B. sutuoktinė N. B. į įvykio vietą atėjo tik po to, kai jai paskambino M. B., ji nepaaiškino jokių su įvykiu susijusių aplinkybių, nenurodė, kad automobilį vairavo ji, o ne jos vyras. Akivaizdu, kad N. B. negalėjo turėti automobilio užvedimo raktelio ir jo neturėjo, nes raktelį iš automobilio spynelės ištraukė policijos pareigūnas V. P. ir jį padavė kito automobilio vairuotojui. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir tyrimą atlikusi institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko ir teismui nepateikė įrodymų, būtinų pažeidimo sudėčiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be to, atsižvelgus į tai, jog įvykio vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neneigė, o kitų asmenų kartu su juo nebuvo, akivaizdu, kad policijos pareigūnams nebuvo jokios būtinybės rinkti papildomus įrodymus, pavyzdžiui nustatinėti galbūt įvykį mačiusius liudytojus, juolab, kad pats pažeidėjas jų nenurodė. Pastebėtina, kad ir Institucijos atstovas R. S. teismo posėdyje pažymėjo, jog įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai jam sakė, kad M. B. pažeidimą pripažino, situacija buvo visiškai aiški, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo rinkti dar kažkokius papildomus duomenis. Atsižvelgus į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog administracinio nusižengimo protokolą ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas V. P. išvyko nuolat gyventi į užsienį (b. l. 108), teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pastarajam nedalyvaujant. Nors M. B. administracinio nusižengimo protokole ir paaiškino, kad jis tik padėjo ištraukti mašiną iš pelkės, gailisi, kad buvo išgėręs (b. l. 2–3), tai nereiškia, kad pastarasis savo kaltės nepripažino – M. B. paaiškinime nenurodė, kad jis automobilio nevairavo, nepažymėjo, kad automobilį vairavo kažkoks kitas asmuo, o tai, kad jis teisme aiškino, jog dėl girtumo gailėjosi, nes yra probuojamas ir privalo laikytis įpareigojimo nevartoti alkoholio, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Be to, nelogiška, kad administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas asmuo, sulaikytas dėl to, jog vairavo neblaivus, teisintųsi ne dėl būtent tuo momentu susidariusios konkrečios situacijos, o dėl probacijos sąlygų nesilaikymo. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog liudytojų V. M. ir N. B. įvykio vietoje nebuvo, N. B. automobilio nevairavo, šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kitaip, nei jų siekis palaikyti M. B. poziciją ir padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo M. S. A. parodymai taip pat negali būti vertinami taip, kaip juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tai yra kaip išsamūs, teisingi ir nekeliantys jokių abejonių. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad M. B. liudytojo M. S. A. asmeniškai nepažįsta, su juo nebendrauja, sutikti su šiuo teiginiu nėra pagrindo. Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad būtent M. S. A. buvo įvykio vietoje (M. S. A. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilis „Opel Zafira“ stovėjo už jo automobilio), automobilį „Opel Zafira“ jie paliko būtent šiam asmeniui, nes suprato, kad pastarasis yra M. B. pažįstamas – pats M. B. pasiūlė automobilį „Opel Zafira“ perduoti automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojui. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų V. M., N. B. ir M. S. A. parodymai visiškai nesutampa su liudytojo M. K. parodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nuosekliais, patikimais, nekeliančiais abejonių jų teisingumu, ir kuriais vadovaujasi spręsdamas M. B. kaltės klausimą. Esant visumai nurodytų pripažintina nustatytu, kad M. B. 2017 m. gruodžio 26 d. 16.12 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas neblaivumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones – ši teisė atimta (M. B. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą). Minėtais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, draudžiančias vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pripažinus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. B. kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, spręstinas administracinės nuobaudos pastarajam skyrimo klausimas. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Kaip minėta šios nutarties 6 punkte, pagal ANK 427 straipsnio 1 dalies sankciją, vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, skirtina bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, be to, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (ANK 426 straipsnio 5 dalis) yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų: 2015 m. vasario 25 d. nutarimu baustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, atsitrenkęs į kitą automobilį ir jį apgadinęs, nepranešęs apie tai policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino; 2015 m. rugpjūčio 6 d. baustas pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį už tai, kad keliu važiuodamas dviračiu nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės; o 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,37 promilės neblaivumas (b. l. 15–18), be to, yra ne kartą teistas (b. l. 19–22). Šios aplinkybės rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad M. B. yra vedęs, tai yra turi savo šeimą, dirba UAB „T“ vadybininko padėjėju (b. l. 28–29). Įvertinęs minėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudą, artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, artimą ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytam šios administracinio poveikio priemonės vidurkiui. Atsižvelgus į tai, kad automobilis „Opel Zafira“ priklauso ne M. B., o jo darbovietei – UAB „T“ (b. l. 12) ir šios bendrovės administracija, suteikdama M. B. automobilį darbinėms funkcijoms atlikti, nežinojo, jog pastarajam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat negalėjo žinoti ir nežinojo, kad pastarasis automobilį vairuos neblaivus (b. l. 28–29), be to, iš bendrovės darbo tvarkos taisyklių matyti, kad jomis siekiama užkirsti kelią darbuotojams vairuoti neblaiviems (b. l. 30–42), konstatuotina, kad nėra pagrindo konfiskuoti automobilio „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo atveju negalima daryti išvados, kad UAB „T“ su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams, sankcijos, pasireiškiančios minėtai bendrovei priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje :

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be automobilio „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.