Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui V. R.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Simui Šuminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, vedusio, dirbančio UAB „DSB Transport“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 26 d. 18 val. 12 min (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė yra atimta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 26 d. jo tėvo S. B. vadovaujamai įmonei UAB „DSB Transport“ priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“ atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus - V. M. ir jo draugę B.. Kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, automobilį vairavo jo sutuoktinė N. B.. Oras buvo puikus, todėl Kalėdas nutarė atšvęsti gamtoje. Važiuodami miško keliuku užklimpo. Kadangi pačių pastangomis automobilio iš pelkės išsistumti nepavyko, V. M. paskambino savo pažįstamam žmogui, kurį vadino „turku“. Pastarasis atvykęs savo automobiliu jų automobilį iš pelkės ištempė. Automobilio „Opel Zafira“ jis nevairavo. Jo įsitikinimu, automobilis į pelkę įvažiavo ir užklimpo dėl to, kad jį vairavo jo žmona, neturinti pakankamai vairavimo patirties. Tempimo iš pelkės metu automobilį taip pat vairavo jo žmona, jis už automobilio vairo nebuvo atsisėdęs, užklimpusį automobilį stūmė iš galo. Trosą automobiliui temti jie buvo pasiskolinę iš netoliese tos vietos, kur jie buvo užklimpę, gyvenančios V. M. draugės mamos. Ištempus iš pelkės automobilį, jis atkabino trosą, kurį jo žmona kartu su V. M. drauge trosą nunešė grąžinti. Kai policijos pareigūnas prie jo priėjo, jis stovėjo prie automobilio ir rūkė, kalbėjosi su V. M.. Tuo metu jo žmonos ir V. M. draugės nebuvo. Išeidama žmona išsinešė ir automobilio raktelius. Pareigūnui pareikalavus pasitikrinti girtumą, jis nesipriešino, jam žinomos nepaklusimo pareigūnų reikalavimams pasekmės. Jis nepripažino vairavęs automobilio, bandė pareigūnams paaiškinti aplinkybes, tačiau jo paaiškinimų pareigūnai neklausė, surašė protokolą. Sugrįžusi prie automobilio jo žmona taip pat pareigūnams tikino, kad automobilį vairavo ji, tačiau jos paaiškinimų pareigūnai nepaisė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė neįrodyta, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). ANK 567, 569 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju institucija, atlikusi tyrimą, nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko ir teismui nepateikė būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti.

Prie administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2-3) yra pateiktas policijos pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas dėl M. B. KET pažeidimo (b. l. 6), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 8), duomenys apie transporto priemonę – VĮ „Regitra“ (b. l. 12), Transporto priemonių draudikų biuro (b. l. 13) informacijos, techninės apžiūros duomenys (b. l. 14), registracijos liudijimas (b. l. 23), administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojanti medžiaga – administracinių nusižengimų registro (b. l. 15-18), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 19-22) išrašai.

Policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodyta, kad M. B. su pažeidimu sutiko, jo neginčijo, tačiau teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės nepripažino. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsamiai apie pažeidimo padarymo aplinkybes nebuvo apklaustas. Protokolo grafoje „asmens paaiškinimas“ ranka įrašyta: „padėjau ištraukti mašiną iš pelkės ir viskas, gailiuosi, kad buvau išgėręs“. Taigi, surašę administracinio nusižengimo protokolą M. B., Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai nesurinko ir kartu su protokolu teismui nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad M. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas prieštaravimus, iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, nusižengimo padarymo, šalino apklausdamas liudytojus.

Liudytojas M. K., Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnas, parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. po pietų, vykdami iš įvykio, (duomenys neskelbtini) pamatė iš miško išvažiuojančias dvi transporto priemones. Kadangi važiuojantys automobiliai sukėlė įtarimų, nutarė juos sustabdyti. Tarnybinį automobilį sustabdė likus 25-30 metrų iki stabdomų automobilių, abu pareigūnai – jis ir V. P., išlipę iš automobilio, stabdė važiuojančius automobilius, jis – priekyje važiuojančią transporto priemonę, V. P. – automobilį „Opel Zafira“. Stabdymo metu abi transporto priemonės judėjo. Patikrinęs sustabdyto automobilio ir vairuotojo dokumentus, jis nuėjo prie V. P. sustabdyto automobilio, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo M. B.. Važiuojant tarnybiniu automobiliu ir iš jo išlipęs jis gerai matė, kad automobilyje „Opel Zafira“ buvo vienas žmogus – vairuotojas. Jam priėjus prie automobilio „Opel Zafira“ kitų žmonių nebuvo. Šios transporto priemonės vairuotojas neneigė, kad vairavo, paaiškino, kad žmona vairuodama užklampino automobilį, kad jis tik išvažiavo iš pelkės. Iš pradžių M. B. paaiškinęs, kad vairuotojo pažymėjimą pamiršęs namuose. Jo vairuojamą automobilį saugojimui perdavė kito automobilio vairuotojui, surašė perdavimo aktą, perdavė raktelius. Važiuojant į policijos komisariatą, kur buvo vežamas M. B., paaiškėjus, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, pareigūnai sugrįžo paimti automobilio, nes grėsė konfiskavimas. Kai jie sugrįžo kitas vairuotojas, kuriam buvo perduota saugoti automobilį, buvo išvažiavęs, tačiau po kurio laiko sugrįžo su kitu asmeniu, galimai, norėjo išvažiuoti automobiliu. Kitų asmenų nebuvo, į įvykio vietą M. B. sutuoktinė atėjo tik po to, kai M. B. jai paskambino.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad automobilį „Opel Zafira“ vairavo N. B., užklimpusį miške automobilį iš pelkės ištempė M. S. A., kuriam jis paskambinęs ir paprašęs pagalbos. Tempiant „Opel Zafira“ vairavo Neringa, M. B. stūmė automobilį iš galo, nes mašina buvo stipriai įklimpusi į pelkę, ne iš pirmo karto pavyko ją kitam automobiliui ištraukti. Kai prie jų priėjo pareigūnai, jis ir M. B. stovėjo prie automobilio, N. B. ir jo draugės Birutės tuo metu nebuvo, nes jos nunešė grąžinti virvę, kurią buvo pasiskolinę iš Birutės mamos, gyvenančios netoliese.

Liudytoja apklausta N. B. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. jos vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“ su sutuoktiniu M. B. atvažiavo į svečius pas draugus, gyvenančius Tytuvėnuose. Važiuodami į mišką užklimpo. Išsistumti automobilio nepavyko, atvažiavęs V. M. draugas automobilį ištempė. Tempiant automobilį vairavo ji, ištempus, trosą nunešė Birutės mamai, iš kurios jį buvo pasiskolinę. Išlipdama iš automobilio, ji pasiėmė ir automobilio raktelius. Kai sugrįžo prie automobilio, M. B. sėdėjo pareigūnų automobilyje, ji aiškino pareigūnams, kad automobilį ji vairavo, kad pas ją automobilio rakteliai, tačiau į jos paaiškinimus pareigūnai nereagavo.

Liudytojas M. S. A. parodė, kad jis tik iš matymo pažįsta Vaidą, kuris jam paskambinęs, prašė ištraukti į pelkę įklimpusį automobilį. M. B. jis nepažįsta. Nuosavu automobiliu „Ford Galaxy“ iš pelkės, esančios Tytuvėnuose, ištempė automobilį „Opel Zafira“. Tempiant automobilį „Opel Zafira“ vairavo moteris, kaip jis suprato, M. B. žmona. Automobilis stipriai buvo įklimpęs, sunkiai sekėsi temti, kelis kartus buvo atsikabinusi tempimo virvė, kurią vis prikabindavo M. B.. Kai automobilį ištempė, tempimo virvę moteris, vairavusi automobilį, nunešė ją grąžinti, eidama pasiėmė ir automobilio raktelius. Dėl to, kad žmona išsineša raktelius, sutuoktiniai net susibarė, ginčijosi. Pareigūnai prie jų priėjo, kai jie stovėjo, M. B. žmona jau buvo nuėjusi grąžinti virvės. M. B. stovėjo prie automobilio „Opel Zafira“ priekinės dalies. Jis matė, kaip pareigūnai, pasistatę automobilį kitoje gatvės pusėje, atėjo prie jų. Nei jo, nei jo tempiamo automobilio pareigūnai nestabdė, nes jie jau stovėjo. Automobilis „Opel Zafira“ stovėjo už jo automobilio, todėl šis automobilis niekaip nebūtų galėjęs pravažiuoti pro jį, nes lauko keliukas siauras. Pareigūnai pasakė, kad jam palieka saugoti automobilį „Opel Zafira“, tačiau jokio dokumento nedavė, automobilio raktelių neperdavė, nes tuo metu raktelių automobilyje nebuvo, rakteliai buvo pas M. B. žmoną, kuri tuo metu dar nebuvo sugrįžusi.

Taigi, teisme apklausti liudytojai patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. nurodytas aplinkybes, kad automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė N. B., policijos pareigūnai prie automobilio „Opel Zafira“ priėjo automobiliui jau stovint, kai automobilį vairavusi N. B., pas kurią buvo ir automobilio rakteliai, iš automobilio buvo išlipusi ir nuėjusi grąžinti tempimo virvės.

Teismas neabejoja, kad pareigūnas M. K. neturi pagrindo apkalbėti M. B., tačiau yra pagrindo manyti, kad pareigūnas galimai ne visas aplinkybes gerai prisimena. Be to, pareigūno parodymus patvirtinančių įrodymų jokių nėra pateikta. Nors M. K. tvirtino, kad buvo surašytas M. B. automobilio perdavimo aktas ir perduoti rakteliai kitos transporto priemonės vairuotojui, tačiau tokio dokumento byloje nėra, pareigūnas negalėjo paaiškinti, kur toks dokumentas dingęs. Prie bylos nepateikta ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo, kuris būtų neginčijamas įrodymas patvirtinimui, kad automobilis „Opel Zafira“ buvo stabdomas pareigūnų, kad už jo vairo sėdėjo M. B.. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, M. B. išsamiai neapklaustas apie kaltinime nurodytas aplinkybes – automobilio vairavimą. Iš jo ranka rašyto paaiškinimo turinio vienareikšmiškos išvados, kad tai yra prisipažinimas vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, negalima daryti. Padėjimas ištraukti mašiną iš pelkės (taip nurodyta paaiškinime) negali būti traktuojamas kaltės pripažinimu vairavus automobilį.

Išsamius parodymus, kurie teismui nekelia jokių abejonių, davė M. S. A.. Jis nėra pažįstamas su M. B., jo parodymai nuoseklūs ir logiški. Jis paprastai ir suprantamai paaiškino, kad iš tarpusavio elgesio, pokalbių supratęs, kad už automobilio „Opel Zafira“ vairo sėdėjusi moteris yra M. B. žmona. Jis nuosekliai paaiškino, kad virvė, kuria buvo tempiamas įklimpęs automobilis, nuolat atsikabindavo, jis atsigręždavęs, matė, kad virvę prikabinėjo M. B., o už vairo sėdėjo moteris. Patvirtino, kad moteris, kuri nešė grąžinti tempimo virvę, išsinešė ir automobilio raktelius, kad jų policijos pareigūnai jam nebuvo perdavę, kad pareigūnai prie jų priėję, kai automobiliai jau stovėjo, nei jo automobilio, nei „Opel Zafira“ pareigūnai nestabdė. Aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas turėtų duoti neteisingus parodymus, būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi, nenustatyta.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto M. B. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, teisme apklausus liudytojus reikšmingų bylai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Nekaltumo prezumpcija reikalauja visas abejones ir neaiškumus vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną M. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.