- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- e2-2421-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00094-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Ieškovas
- G. B., J. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, O. M.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius, Marina Gušauskienė
dalyvaujant ieškovams G. B. ir J. S. (J. S.) bei jų atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. M. ir atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo platformą „Zoom“ išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir J. S. ieškinį atsakovui O. M. (procesinių teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl leidimo patvirtinti kadastro duomenų bylą, dėl leidimo be atsakovo sutikimo įregistruoti kadastrinius duomenis ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai G. B. ir J. S. pateikė ieškinį atsakovui O. M., kuriuo prašė: 1) leisti ieškovams G. B. ir J. S. patvirtinti Nacionalinės žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, parengtą matininko A. V., be kitų bendrasavininkų (atsakovo O. M.), sutikimo; 2) leisti ieškovams be kitų bendrasavininkų (atsakovo O. M.) sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, pagal matininko A. V. parengtą kadastrinių matavimų bylą; 3) patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal matininko A. V. (duomenys neskelbtini) parengtą planą (toliau – A. V. planas) , pagal kurį: ieškovė G. B. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini)? ieškovas J. S. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini)? atsakovas O. M. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini)) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė G. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovas J. S. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) dalis Žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui O. M.. Nors Žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkiams, tačiau atsakovas O. M. nei darbu, nei piniginėmis lėšomis geranoriškai atsisako prisidėti prie šio nekilnojamojo turto išlaikymo. Be to, pastarajam yra žinoma, kad Žemės sklypui yra parengta kadastrinių matavimų byla, įstatymo nustatyta tvarka jam buvo siunčiami raginimai arba pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, arba pateikti pastabas dėl esamų duomenų, arba atlikti savo matavimus. Atsakovas į jam siunčiamus raginimus neatsakė, pastabų nepateikė, savo matavimų neatliko. Tokiu būdu atsakovas sąmoningai pažeidžia ieškovų, kaip turto bendrasavininkų, teisėtus interesus ir teises, nes užkerta kelią tinkamai naudotis turimu nekilnojamu turtu, jį valdyti ir juo disponuoti. Ieškovų teigimu, jų pateikta A. V. parengtame plane kiekvienam iš bendraturčių paskiriama naudotis Žemės sklypo realioji dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taip pat tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo Žemės sklypo dalis. Plane apibrėžta tvarka yra teisėta, atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių. Be to, ieškovų prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka yra patogi visiems bendraturčiams, kadangi parengta, atsižvelgiant į Žemės sklypo bendraturčių ilgą laiką faktiškai naudojamas dalis. Atsakovui priskirtina Žemės sklypo dalis tik iš vienos pusės ribojasi su kito bendraturčio Žemės sklypo dalimi, todėl tokiu būdu yra minimizuojama galimybė konfliktinių situacijų kilimui ateityje. Ieškovų prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka atitinka ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, kadangi yra numatytos visiems bendraturčiams vienodos sąlygos patekimui į jiems atskirai priskirtas Žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas O. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš esmės sutiktų, jog būtų nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tačiau nesutinka su ieškovų siūloma tvarka, kuri niekada nebuvo derinta su juo. Taip pat pažymėjo, kad iki jo kreipimosi į ieškovus su pasiūlymu išpirkti jo Žemės sklypo dalį ieškovai niekada nekėlė klausimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Niekada nebuvo nustatyta net ir žodinė naudojimo Žemės sklypu tvarka. G. B. tėvas, kuris pirmiau už G. valdė dalį Žemės sklypo, yra miškininkas, tai jis naudojosi visu Žemės sklypu ir mišku. Atsakovo teigimu, jis niekada neatsisakė nustatyti (patikslinti / paženklinti) Žemės sklypo ribas, jis tiesiog apie tai nebuvo informuojamas. Pasisakydamas dėl ieškovų siūlomos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, atsakovas nurodė, kad ieškovai nutyli, jog naudingas (brandus) miškas yra ne visame Žemės sklype, o atsakovui siūlomoje dalyje to brandaus miško iš vis nėra. Be to, prie atsakovui siūlomos dalies nėra jokio privažiavimo. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų siūloma naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusį faktinį naudojimąsi. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų parengtas ir siūlomas Žemės sklypo ribų planas neturi trūkumų ir gali būti registruojamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovas O. M. buvo pakeistas jo teisių perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5. 2025 m. liepos 9 d. teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinis, kuriuo prašoma nustatyti, kad pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą planą Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ naudotųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, raide „(duomenys neskelbtini)“ – G. B., o raide „(duomenys neskelbtini)“ – J. S., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovų prašomas tvirtinti A. V. planas nėra patikrintas kompetentingos institucijos ir yra nesąžiningas, nes ieškovai nepagrįstai siekia pasisavinti visą brandų mišką. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nusistovėjusią naudojimo Žemės sklypu tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nors bendraturčiai nebuvo sudarė oficialios naudojimosi Žemės sklypu sutarties, tačiau dalimi, pažymėta „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai naudojo G. B. – ji tvarkė teritoriją ir puoselėjo mišką. Šis naudojimasis niekada nebuvo ginčijamas, tai patvirtina su ieškiniu pateiktas 2019 m. rugsėjo 1 d. O. M. raštas, kuris patvirtina, kad tarp šalių egzistavo faktinis susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu. Atsakovo teiginiai, susiję su tuo, kad ieškovų pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka reikalavimų, yra deklaratyvus. Jeigu atsakovas būtų manęs, kad plane yra kažkokių trūkumų, tai jis juos galėjo nurodyti tiek iki ieškinio pateikimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, tačiau tai padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovė G. B. paaiškino, kad O. M. yra jos pusbrolis, jų krikšto mama jiems padovanojo po dalį ginčo Žemės sklypo. Tuo metu ji buvo nepilnametė, todėl su ja vyko tėtis L. M., Žemės sklypo dalis teisiškai buvo padovanota jam. Krikšto mama tiksliai nurodė, kurią sklypo dalį dovanoja J. S., o kurią jai. Trečioji dalis miško liko krikšto mamai, po kurio laiko, 2009 m. ar 2010 m., tą ji tą padovanojo O. M.. Pas notarą buvo ji, jos tėtis, J. S. ir jo motina. Krikšto mama tada žemėlapyje parodė, kuri dalis skiriama jai, kuri J., o kurią pasilieka sau, ar notarė tai kažkaip užfiksavo, negali pasakyti. Vėliau, kai buvo trys savininkai, t. y. jos tėtis, J. S. ir O. M., visi buvo atvykę į vietą, ten taip pat buvo atvykusi amatininkė I. K., kuri atliko sužymėjimo darbus, nustatė tokias ribas, kokias buvo nurodžiusi krikšto mama, tačiau naudojimosi tvarka iki galo nebuvo sutvarkyta, dalys buvo sužymėtos įkastais stulpeliais, kurie yra iki šiol. Tarpusavyje visi susitarė, kad kiekvienas savo dalį prižiūrės iki tol, kol nenuspręs parduoti. (Duomenys neskelbtini) metais tėtis padovanojo Žemės sklypo dalį jai, tada teisiškai tapo Žemės sklypo dalies savininke ir pradėjo rūpintis ta dalimi. 2018 m. metais pastebėjo miško kenkėjus, iš bendrasavininkų ir Šalčininkų urėdijos vyriausiojo specialisto gavusi leidimą, pasamdė įmonę, kuri jos dalyje iškirto pažeistus medžius. 2024 m. rugsėjo mėn. paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir pranešė, kad O. M. jam parduoda savo dalį miško, pasiūlė ir jiems su J. jam parduoti savo dalis. Po kelių dienų gavo notaro patvirtinimą, kad O. M. parduoda savo dalį už 7 500 Eur ir jai, kaip bendraturčiui, yra pirmumo teisė įsigyti tą dalį. Ji susisiekė su O. M. ir pasakė, kad norėtų įsigyti. Vėliau nuvyko pas notarą ir pareiškė, kad nori pirkti O. M. Žemės sklypo dalį už nurodytą kainą, apie tai informavo ir O. M., tačiau jis atsisakė jai parduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jai pranešė, kad su O. M. yra pasirašęs įgaliojimą ir kels kainą iki begalybės, dėl ko ji neturės galimybės įsigyti miško. Tada susisiekė su J., kuris irgi nenorėjo parduoti savo dalies, ir aptarė naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo galimybes, pasidarė pirminį žemėlapį pagal ankstesnius susitarimus ir registruotu paštu išsiuntė O. M.. Taip pat su J. pagalvojo ir apie geodeziją, iškvietė matininką, kuris į išmatavimus pakvietė juos visus, tačiau O. M. neatvyko ir nesutiko pasirašyti. 2025 m. sausio mėnesio viduryje vėl buvo informuota, kad O. M. savo dalį parduoda už 12 000 Eur., el. paštu susisiekė su notaru ir pareiškė norą pirkti šią Žemės sklypo dalį, tačiau vėl sulaukė skambučio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jis kels miško kainą ir ji vis tiek jo nenupirks. Tiek J., tiek ir ji nori likti prie savo dalies, kadangi kiekvienas savo dalį prižiūrėjo ir rūpinosi 15 metų. Ji savo dalyje kirto pažeistus medžius, už tai sumokėjo iš savo lėšų, vėliau bandė atsodinti iškirstą plotą, rinko šiukšles, darė geodezinius matavimus, kurie iki šios dienos nėra įregistruoti. Už medžių kirtimą mokėjo grynaisiais pinigais, medelius sodinti padėjo tėtis su vyru, tiksliai neprisimena kaip buvo mokėta, tuo metu nebuvo minčių rinkti kvitus. Ar O. M. prižiūrėdavo savo dalį, negali pasakyti, po visą mišką nevaikščiojo, apžiūrėdavo ir tvarkydavo tik savo dalį. Per visus 15 metų su O. M. nebuvo konfliktų, kai prašė leidimo kirsti pažeistus medžius, tik tada jis jai pabrėžė, kad ji gali tik jos plote esančius medžius. Nuo 2025 m. birželio mėnesio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl geodezijos klausimų nesikreipė. Sklypo vertinimas ar inventorizacija niekada nebuvo daryti, visas miškas atrodo pakankamai jaunas, tuo ir rėmėsi teikdama ieškinį. Ieškovės manymu, jos dalis gali būti net mažiau vertinga, kadangi miškas jos dalyje buvo kirstas, tačiau tai turėtų vertinti ekspertai. Nėra privažiavimo nė prie vienos Žemės sklypo dalies, reikia eiti per lauką iki miško.
Šalies argumentai
8. Ieškovas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo dalies nesiruošė parduoti, O. nei jam, nei G. neskambino, nesiūlė susitikti, neklausė jų, ar jie nori kartu parduoti savo dalis, jis tiesiog paėmė ir pardavė savo dalį, o kurią tiksliai dalį pardavė, nėra aišku. Tiek jis, tiek O. buvo gavęs laišką, kad reikia pasirašyti dokumentus ir užregistruoti savo dalis, tačiau O. tai ignoravo, dėl to ir nebuvo užbaigtos procedūros. Dovanodama sklypą, krikšto mama parodė, kurią dalį kam dovanoja, t. y. vieną dalį padovanojo, G., kitą - jam, o trečią - paliko sau. Jie visi buvo nuvažiavę į mišką, tada krikšto mama parodė, kur kieno dalis – pasakė, kad čia yra (duomenys neskelbtini) ha, iš kairės pusės bus jos pačios, per vidurį mano, o iš dešinės – G.. Matininkė I. buvo atvažiavusi, viską išmatavo, tuo metu dalyvavo G. tėvas, jis ir jo motina, krikšto mama jau buvo mirusi, o O. tuo metu nebuvo, nežino kodėl. O. turėjo gauti laišką dėl matavimų. I. K. atliko geodezinius matavimus ir tuomet buvo pastatyti riboženkliai. Krikšto mama galimai buvo atlikusi kadastrinius matavimus, jeigu nurodė, kuri dalis yra jos, o kurias dovanoja. Nepamena, kurie tai galėjo būti metai. Visada žinojo, kur yra jo dalis, ja rūpindavosi, važiuodavo grybauti, tikrino, kokios būsenoje yra miškas, prižiūrėjo, pjovė, išveždavo sudžiūvusius ir nukritusius medžius. Be to, savo dalyje užkasė didžiules duobes, kuriose senais laikais žmonės bulves laikė, išlygino žemę. Šie darbai buvo atlikti maždaug prieš 10-15 metų. Paskutinį kartą miške buvo prieš metus, kelio iki miško nėra, todėl pasistato mašiną ir iki sklypo eina pėstute. Iki šio jokių konfliktų nekildavo. Kažkur prieš metus paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pranešė, kad O. jam pardavė savo dalį. Jis nebuvo informuotas, kad O. ketina parduoti savo dalį. Žino, kad G. buvo išreiškusi norą pirkti O. dalį. Taip pat atsakovas paaiškino, kad savo sklypo dalį buvo padovanojęs seseriai, kelintais metais, neatsimena, bet tai buvo po riboženklių pastatymo, vėliau sesuo vėl padovanojo jam atgal. Dovanojimo sutartyje buvo nurodytas dovanojamo sklypo plotas – (duomenys neskelbtini) ha.
9. Ieškovų atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius paaiškino, kad pirminis savininkas pagal dovanojimo sutartį buvo J. S., po kiek laiko savo dalį miško buvo padovanojęs seseriai, tačiau sesuo vėl atgal perdovanojo tą miško dalį jam, dėl to Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad J. S. savo dalies savininkas yra nuo 2020 m., tai buvo formalus dovanojimo sandoris. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydamas žemės sklypą, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad jis nepageidauja, jog būtų atlikti kadastriniai matavimai. VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti kadastrinių matavimų bylą būtent dėl to, kad nėra vieno iš savininkų parašų. O. M. buvo informuotas apie matavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoti apie tai pareigos nebuvo, kadangi ieškinys pateiktas 2025 m. sausio 21 d. Gavęs ieškinį, atsakovas pareiškė, kad nesutinka su ieškiniu, o vėliau savo sklypo dalį perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisių perėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad yra ginčas, suformuota kadastrinė byla, reikalingas tik atsakovo parašas. Sklypai buvo prižiūrimi, po dovanojimo sutarčių sudarymo buvo sustatyti riboženkliai, kurie yra išlikę iki šiol. J. S. pavirtino, kad I. K. buvo atvykusi ir atliko matavimus pagal dovanotas dalis ir jas sužymėjo. Buvo žodinis susitarimas ir kiekvienas iš bendrasavininkų žinojo, kur yra kieno dalis, ginčų dėl to niekada nebuvo. J. S. nebuvo iniciatyvus miško tvarkymo darbuose, tačiau jo valdomame sklype buvo atsodintas miškas, užlygintos duobės. Miško kirtimų darbų jis neatliko, surinkdavo tik senus nukritusius medžius. Dar iki ieškinio atsakovo buvo prašoma pasirašyti ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką arba pasiūlyti savo naudojimo tvarką, tačiau jis nereagavo. Be to, buvo siūloma visiems bendrasavininkams parengti kadastrinę bylą, tačiau atsakovas kadastrinės bylos pasirašyti neatvyko, buvo siunčiamas pakartotinis pranešimas, bet jis vėlgi nereagavo. Kadastrinė byla nebuvo pateikta pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes apie tai, kad O. M. perleido nuosavybės teisę, ieškovai sužinojo jau tada, kai buvo pradėtas bylos nagrinėjimas. Iš į bylą pateiktos O. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė visas teises ir pareigas, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į ieškovus dėl kadastrinių matavimų bylos pasirašymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti susipažinusi su kadastrinių matavimo byla, nes ji pateikta su ieškiniu.
Atsiliepimas
10. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M. nurodė, kad ne kartą skambino ieškovams, norėjo susitarti, siūlė nupirkti iš jų sklypą, iš jo pusės buvo pasiūlyti keli variantai, tačiau ieškovai nenori susitarti taikiai. Sklypą reikia visiems padalinti proporcingai. Kai sklypą dovanojo ieškovams, nebuvo nurodyta, kuri būtent dalis dovanojama. Nori geranoriškai viską išspręsti, sutinka pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, kad būtų aiškios ribos. Prieš sklypo pirkimą buvo nuvažiavęs į tą sklypą, jį apžiūrėjo, matė geodezinius kuoliukus, kurie žymėjo bendrą išorinę ribą, sklypo vidinės ribos nebuvo sužymėtos. Kai atvažiavo dar kartą, tada pamatė, kad ten jau stovi nauji kuoliukai, kas tas ribas ženklino, nežino, kuoliukai atsirado tik prieš du ar tris mėnesius. Iš pateiktų į bylą nuotraukų nesuprasi kieno tas miškas ir kas ten atžymėta. Jam niekas nesiūlė pasirašyti kadastrinių matavimo bylos, jeigu jam būtų pasiūlyta, būtų pasirašęs. O. M. nesakė, kad yra nustatytos tam tikros sklypo dalys, sakė, kad parduoda savo dalį (duomenys neskelbtini) ha, bet nesakė, kurioje vietoje yra jo dalis. (Duomenys neskelbtini) buvo pas notarą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, tada jam buvo žinoma, kad tarp bendrasavininkų yra ginčas, tačiau detaliau O. neaiškino. Ieškovei buvo pasiūlyta pirkti sklypą kelis kartus, bet ji nenupirko, suėjo terminas, todėl buvo leista pirkti kitiems. Dėl kadastrinės bylos (dėl išorinių ribų) pretenzijų neturi, jį viskas tenkina. Miško dalis, kurios reikalauja G., yra brandus miškas, J. dalis – praktiškai tokia pati, o dalyje, kurią nori jam atiduoti, jaunas miškas, tam nustatyti nereikia net eksperto. Be to, prie jam siūlomos dalies privažiavimas labai blogas. Visi nori brandaus miško, niekas nenori jauno miško, miškas priklauso visiems trims, jis nėra padalintas. Galvojo, kad nupirks O. dalį, o vėliau išsipirks ir kitas dalis, nes yra tokia praktika. 2024 m. rugsėjo mėnesį notaras siuntė ieškovams pranešimus išsipirkti sklypo dalis, pirmą kartą buvo pasiūlyta G. pirkti už 7 500 Eur, terminas praėjo, G. nenupirko, kaina paaugo, nusprendė G. pasiūlyti už 12 000 Eur, ji nenorėjo pirkti, parašė tik J., kad nori pirkti, bet nepirko. Siūlė ieškovams parduoti sklypo dalį už 9 000 Eur už 1 ha.
11. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Marina Gušauskienė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu, ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl to, kad ydingai yra suformuoti ieškinio reikalavimai, kadangi plane, kurį prašoma patvirtinti, vis dar figūruoja O. M., prašoma leisti patvirtinti kadastro duomenų bylą ir leisti įregistruoti kadastro duomenų bylą vėlgi būtent be O. M. sutikimo, kuris šiandien jau nebėra ginčo Žemės sklypo savininkas, patikslintas ieškinys teismui taip ir nebuvo pateiktas. Liudytoja I. K. patvirtino, kad jokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka nebuvo patvirtinta, ji tik pradinės Žemės sklypo savininkės prašymu atliko kažkokius matavimus, pažymėjo kažkokias ribas ir viskas tuo baigėsi. Toks pabraižymas, jeigu jis buvo, bet kuriuo atveju nesukelia jokių teisinių pasekmių. Žemės sklypo dalys buvo perpadovanojamas, tačiau jokiose dovanojimo sutartyse nėra užsiminta apie tai, kad egzistuoja kažkoks faktinis susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai investavo savo laiką ir pinigus į Žemės sklypo dalis, taip pat byloje nėra. Be to, ieškovų siūloma naudojimosi tvarka negali būti patvirtinta ir dėl to, kad neatitinka sąžiningumo principo. Į bylą pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad miško branda ir skalsumas yra nevienodas. Ieškovų atstovo pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi nepateikti nuotraukų metaduomenys. Šiuo atveju buvo tikslinga, kad antstolis atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau ieškovai tokio įrodinėjimo būdo nepasirinko. Iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti nei koks čia miškas, nei kada nuotraukos darytos. Nuotraukose matosi kuoliukai, tačiau jie yra ryškiai oranžinės spalvos, tai leidžia daryti išvadą, kad jie neseniai įkalti. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną žinojo, jog vyksta teisminis ginčas, nieko nereiškia. Viso proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ieškovams siūlė įvairius variantus, kaip išspręsti susidariusią situaciją, tačiau visi jie buvo atmesti.
12. Liudytojas O. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo padovanota miško dalis, jie dviese su dovanotoja nuvažiavo pas notarą, kur jam buvo pasakyta, jog dovanojamas (duomenys neskelbtini) ha / (duomenys neskelbtini) ha miško dalis, dovanotoja nieko nesakė apie sklypo padalinimą, nustatytą naudojimosi tvarką, matavimus, nebuvo net užsiminta apie tai, kad dovanojama tam tikra konkreti dalis. Tik praėjus kuriam laikui, buvo bandoma sakyti, kad jo dalis yra iš G. pusės. J. S. jis nepažįsta, jo nėra matęs, žino tik, kad jis yra bendrasavininkas. Jis miško dalybose nedalyvavo, miške fiziškai nėra buvęs, juo nesirūpino, jokių darbų ten nedarė. G. yra minėjęs, kad jam niekas nesakė, kuri yra jo dalis. Dėl raštelio, kuriuo jis leido G. tvarkyti jos dalį miško, paaiškino, kad G. atsiuntė jau surašytą raštelį, jis jį ignoravo, vėliau G. paskambino ir prašė pasirašyti, į ką jis atsakė, kad, jeigu yra nustatytos ribos, naudojimosi tvarka – tvarkyk, bet ji sakė, kad nėra sklypas nėra padalintas, tačiau jai reikia jo sutikimo, kad galėtų kirsti medžius. Nesidomėjo, ką G. darė to raštelio pagrindu. Problemos pradėjo kilti, kai jis nusprendė parduoti savo Žemės sklypo dalį, siuntė ieškovams pranešimus, sakė jiems siūlyti kainą, kas siūlys daugiau, tam parduos. Buvo viena suma, tada pradėjo kilti kainos, todėl ir jis pakėlė kainą. Jam buvo sakoma, kad neva yra kažkoks Žemės sklypo pasidalinimas, bet jokio padalinimo nėra ir nebuvo, nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Pretenzijų iki bylos nagrinėjimo vienas kito atžvilgiu neturėjo. Naująjį savininką informavo apie tai, kad vyksta ginčas teisme, kad kiti bendrasavininkai nori dalintis sklypą. Kai gavo kadastrinę bylą, į tai nereagavo, kadangi galvojo, jog naujas savininkas šiuos reikalus galės tvarkytis. Ieškovams iš savo pusės nėra siūlęs jokių naudojimo sklypu tvarkos nustatymo variantų.
13. Liudytoja G. S. (ieškovo J. S. mama) teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. krikšto mama turėjo (duomenys neskelbtini) ha mišką, kurio vieną dalį padovanojo J.. Sakė, kad vieną dalį iš kairės pusės (nuo laukų) pasiliks sau, antrą dalį, t. y. per vidurį J., o trečią dalį iš dešinės – L. (L. M.). Jie visi sutarė, nuvažiavo į sklypą, L. sutarė su specialiste, kuri atlieka matavimus (I. K.), buvo išmatuotos dalys - kiekvienam po (duomenys neskelbtini) ha. I. K. viską derino su sklypo šeimininke. Tuomet jie visi nuėjo pas notarą, kur buvo visi dokumentai. Padalino, sutvarkė dokumentus ir kiekvienas buvo savo dalies šeimininkas. Visi tarpusavyje sutarė, važiuodavo prižiūrėdavo sklypą. Senais laikais žmonės ten bulves užkasdavo, todėl buvo labai didelės duobės, gal 2 metrų gylio. Kai jie tapo savininkais, jie užkasė tas duobes, išlygino žemę, šiuos darbus atliko ne per vieną dieną, viskas užtruko gal mėnesį ar net ilgiau, buvo 4 ar 5 duobės. Duobių buvo visose dalyse, kiekvienas tvarkėsi savo dalyje. Kaip sklypo šeimininkė padalino kiekvienam sklypą, taip viskas iki šiol ir yra likę. Buvo įstatyti riboženkliai, kurie buvo nudažyti. Tiksliai neatsimena, ar I. K. darė matavimus iki nuvykimo pas notarą, ar po, bet tiksliai atsimena, kad, kai ji matavo, jie buvo visi, kelinti tai buvo metai, neatsimena, viskas užfiksuota dokumentuose. Savo dalyje taip pat tvarkė medžius sausuolius, kurie buvo nukritę, sodino naujus medelius, kur buvo laisvos vietos. Viską derindavo su kitais bendrasavininkais.
14. Liudytojas L. M. (ieškovės G. B. tėvas) teismo posėdžio metu nurodė, kad pirminė žemės sklypo savininkė buvo G. bei J. krikšto mama ir jo sesuo, kuri padovanojo krikšto vaikams po (duomenys neskelbtini) ha miško. Jo dukra tuo metu buvo nepilnametė, todėl sklypo dalis buvo padovanota jam, o kai dukra tapo pilnametė, jis padovanojo dukrai. Buvo atvažiavusi I. K., kuri išmatavo Žemės sklypo ribas, buvo įkasti riboženkliai, buvo dar vienas sklypo kaimynas, kuris taip pat norėjo, kad ribos būtų atžymėtos. Visa tai vyko gal prieš 14-15 metų, tiksliai neatsimena. I. K. buvo atvykusi ne kaimyno geodezinius matavimus atlikti, o nustatyti ribas tarp kaimyno sklypo bei jo, J. ir sesers sklypo, padalino sklypą į tris dalis. Buvo nustatytos išorinės sklypo ribos ir pastatyti riboženkliai, taip pat buvo pastatyti riboženkliai tarp jo ir J. sklypo dalių. Šiai dienai tie riboženkliai – sklypo ribos, yra. Visus tuos metus jis rūpinosi sklypo dalimi, ten buvo duobės, jas užkasė, rinko šiukšles. Jie buvo atvažiavę į sklypą, buvo ir J. bei jo tėvai, ir jo sesuo, parodė, kur yra kieno dalys. Trečią sklypo dalį – (duomenys neskelbtini) ha, sesuo buvo palikusi sau. Po metų ar daugiau ji pranešė, kad savo dalį padovanojo O. M.. Po kažkurio laiko medžiai pradėjo džiūti, jau kai sklypo dalis buvo padovanota dukrai, dukra gavo leidimus iš kitų savininkų, išvežė nudžiūvusius medžius ir pasodino naujus medelius. Per visą naudojimosi Žemės sklypu laiką jokių problemų nebuvo, kaip pasakė sesuo, taip visi ir naudojosi savo dalimi. Prieš 7-8 metus senus kuoliukus atnaujino, tuo metu sklypas priklausė jam. Kuoliukus reikėjo atnaujinti, kad jie matytųsi, nes buvo apaugę žole, krūmais. Kai sesuo dovanojo jam (duomenys neskelbtini) ha sklypo, nepamena, ar notarui buvo pateikti brėžiniai, planai, kuriuose atsispindi, kuri dalis kam priklauso.
15. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo mirusiąją L., ji gal prieš 15 metų paskambino ir pasakė, kad nori miško sklypą padovanoti giminaičiams. Kadangi ji buvo inžinierė matininkė, L. jos paprašė giminaičiams parodyti jiems priklausančias dalis, papasakojo, kaip norėtų jiems padalinti mišką. Miškas stačiakampio formos, žiūrint šiaurės rytų kryptimi, L. pageidavo, kad sklypas buvo išskirstytas skersai, o ne išilgai. Šiaurės rytų pusėje dalis ribojasi su lauku, nuo viršaus sklypo dalis turėjo būti trečiojo asmens, kurio ji nežino, nes nebuvo susitikusi, vidurys – J., o trečia dalis L.. Ji paruošė dokumentus, padarė išmatavimus, į mišką atvyko ji, L., J., trečio asmens nebuvo, nors turėjo dalyvauti, jie dar būnant miške jam skambino, jis sakė, kad neatvyks. Bent jau taip sakė, kiti miške buvę asmenys. Atitinkamai pagal plotą buvo išmatuota kiekvieno dalis, kaip pasakė L.. Išmatavus buvo sukasti riboženkliai. Visa tai vyko galimai 2009 m. – 2010 m., kas tuo metu buvo sklypo savininkas negalėjo pasakyti, kadangi daug laiko praėjo. Galimai dalis miško jau buvo perrašyta, o kita dalis L. priklausė. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kreipėsi L.. Buvo pasidariusi sau preliminarią darbinę schemą, kai skirstė Žemės sklypo dalis, kad žinotų, kiek kam metrų pagal L. nurodymus priklauso. L. jos prašė padaryti sklypo dalių nužymėjimą. Jokios kalbos apie Žemės sklypo naudojimo planą nebuvo. Buvo preliminarus Žemės sklypo planas. Visa tai darė draugiškai, L. prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos
16. (Duomenys neskelbtini) žemės dovanojimo sutartimi L. Ž. padovanojo L. M. ir J. S. kiekvienam po (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovė G. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp jos ir L. M., pagrindu nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovas J. S. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
19. (Duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu nuosavybės teise priklausė O. M., kuris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi jam priklausiusią dalį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
20. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
21. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsniu, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.
22. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėtumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus reiškia, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reškia, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.
23. Siekdamas šių pirmiau išvardintų tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
24. Ieškovai su ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini) matininko A. V. parengtą Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą ir prašo nustatyti, kad G. B. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini)? ieškovas J. S. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini)? atsakovas O. M. atskirai naudosis (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini) bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis žemės sklypo realioji dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taip pat tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys. Tokia teismo patvirtinta naudojimosi tvarka nepažeistų trečiųjų asmenų teisių, be to, būtų patogi visiems, nes yra parengta pagal atsižvelgiant į žemės sklypo bendraturčių ilgą laiką naudojamas dalis ir susiklosčiusius faktinius žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių santykius, atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Tuo tarpu tiek atsakovas O. M., tiek jo teisių perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi pozicijos, kad pagal ieškovų siūlomą patvirtinti matininko A. V. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarką jiems tenkančioje dalyje nėra brandaus miško, be to, į tą dalį nėra privažiavimo, o ieškovų teiginiai apie nusistovėjusį faktinį naudojimąsi yra niekuo nepagrįsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškiniu prašo nustatyti, kad pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą planą Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ naudotųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, raide „(duomenys neskelbtini)“ – G. B., o raide „(duomenys neskelbtini)“ – J. S..
25. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose pateiktų pozicijų, esminis ginčas kyla dėl to, kuriam Žemės sklypo bendraturčiui turėtų būti priskiriama naudotis Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ (tiek ieškovų, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose planuose teritorija, pažymėta „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės sutampa).
26. Byloje nėra duomenų, kad į bylą pateikti Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planai neatitiktų teisėtumo kriterijaus, pažeistų trečiųjų asmenų teises, neatitiktų adekvatumo dalims priklausančioms bendrojoje nuosavybės kriterijaus ar kad prieštarautų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principui. Šių klausimų bylos nagrinėjimo metu šalys nekėlė, todėl šiais aspektais detaliau nepasisakoma.
27. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šiuo atveju gali būti pripažįstama, kad tarp ginčo šalių buvo susiklosčiusi faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka.
28. Sutiktina su ieškovų atstovo argumentu, kad, nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką, svarbią reikšmę turi faktinė, tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas).
29. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jų siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka faktinių tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Šią savo poziciją grindė su ieškiniu pateiktu (duomenys neskelbtini) sutikimu, liudytojų parodymais bei ginčo Žemės sklypo nuotraukomis.
30. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Teismo posėdžių metu parodymus davė ieškovų atstovo prašyti apklausti liudytojai: ieškovės G. B. tėtis L. M., ieškovo J. S. mama G. S. ir matininkė I. K..
32. Pažymėtina, kad, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, būtina atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus.
33. Tiek liudytojas L. M., tiek liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradinė Žemės sklypo savininkė L. Ž., dovanodama Žemės sklypo dalis, jiems nurodė kuri dalis kuriam priklauso, be to, abu liudytojai nurodė, kad į ginčo Žemės sklypą buvo atvykusi matininkė I. K., kuri išmatavo kiekvieno bendrasavininkio dalis, dalys buvo pažymėtos kuoliukais, kurie iki šiol tebėra Žemės sklype. G. S. negalėjo įvardinti kelintais metais visa tai vyko, o liudytojas L. M. nurodė, kad tai vyko prieš 14-15 metų. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. Ž., gal prieš 15 metų paskambino ir jos, kaip matininkės, paprašė giminaičiams parodyti jiems priklausančias dalis, papasakojo, kaip ji norėtų jiems padalinti mišką. Miškas stačiakampio formos, žiūrint šiaurės rytų kryptimi, L. pageidavo, kad sklypas būtų išskirstytas skersai, o ne išilgai. Šiaurės rytų pusėje dalis ribojasi su lauku, nuo viršaus sklypo dalis turėjo būti trečiojo asmens, kurio ji nežino, nes nebuvo susitikusi, vidurys – J., o trečia dalis L. M.. Atitinkamai pagal plotą buvo išmatuota kiekvieno dalis, buvo sukasti riboženkliai. Taip pat liudytoja I. K. paaiškino, kad buvo tik sau pasidariusi Žemės sklypo preliminarią darbinę schemą, kad žinotų kam kiek metrų pagal L. Ž. nurodymus priklauso, o apie naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo plano parengimą tuo metu jokių kalbų nebuvo. Kas tuo metu buvo Žemės sklypo savininkas negalėjo pasakyti. Liudytojas L. M. paaiškino, kad tuo metu, kai vyko matavimai ir nurodymas, kur kieno dalis, dalyvavo jis, J. bei jo tėvai, ir jo sesuo, kuriai tuo metu vis dar priklausė trečiojo Žemės sklypo dalis. Tik po metų ar daugiau jis sužinojo, kad sesuo savo dalį padovanojo O. M.. Liudytoja G. S. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu viena dalis sklypo priklausė pačiai L. Ž.. Teigdama teismui paaiškinimus, ieškovė G. B. irgi nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo trečioji dalis miško liko krikšto mamai, tik po kurio laiko, gal 2009 m. ar 2010 m., tą ji tą padovanojo O. M.. Liudytoja I. K. nurodė, kad tada, kai ji darė išmatavimus, į mišką atvykusi buvo ji, L., J., o trečiojo asmens nebuvo.
34. Liudytojas O. M. teismo posėdžio metu nuroė, kad jam buvo padovanota miško dalis, jie dviese su dovanotoja nuvažiavo pas notarą, kur jam buvo pasakyta, jog dovanojamas (duomenys neskelbtini) ha / (duomenys neskelbtini) ha miško dalis, dovanotoja jam nieko nesakė apie Žemės sklypo padalinimą, nustatytą naudojimosi tvarką ar atliktus kažkokius matavimus, nebuvo net užsiminta apie tai, kad dovanojama tam tikra konkreti dalis. Duomenų, paneigiančių minėtus liudytojų teiginius, byloje nėra. Liudytojo teigimu, tik vėliau jau buvo bandoma sakyti, kad kiekvienas bendrasavininkas turi savo dalį, tačiau jis jokiose miško dalybose nedalyvavo, miške fiziškai nėra buvęs, juo nesirūpino, jokių darbų ten nedarė.
35. Įvertinus minėtų liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų šiuo klausimu visumą, darytina išvada, kad tuo metu, kai pradinės Žemės sklypo savininkės prašymu I. K. darė matavimus ir galimai buvo kalbama apie tai, kur galėtų būti kieno dalis, trečia sklypo dalis priklausė pačiai L. Ž., O. M. tame procese nedalyvavo, todėl teigti, kad O. M. žinojo apie galimą Žemės sklypo padalinimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
36. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypo padalinimo faktas ar koks nors susitarimas dėl faktinės naudojimosi tvarkos nustatymo niekur nebuvo užfiksuotas. Tiek L. M., tiek J. S. savo Žemės sklypo dalis dovanojo kitiems asmenims: L. M. (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovei G. B., o J. S. – savo seseriai, kuri galiausiai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perpadovanojo sklypo dalį atgal J. S., tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad minėtose dovanojimo sutarčių nuostatose būtų buvę užsiminta, jog yra dovanojama konkreti Žemės sklypo dalis, ar kad yra nustatyta kokia nors faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, ar kad Žemės sklypo dalys yra sužymėtos riboženkliais. Teismo posėdžio metu pats ieškovas J. S. nurodė, kad dovanojimo sutartyje, sudarytoje su jo seserimi, buvo nurodyta tik tai, kad dovanojamas (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypas.
37. Ieškovai pirmą kartą su prašymu dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pasirašymo į O. M. kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 25), t. y. tada, kai žinojo apie O. M. planus parduoti savo Žemės sklypo dalį. Duomenų, patvirtinančių, kad ankščiau tarp bendraturčių kokiu nors buvo sprendžiamas naudojimo tvarkos nustatymo klausimas, byloje nėra.
38. Ieškovai savo poziciją, kad visi bendrasavininkai žinojo kur yra kieno dalis, be liudytojų parodymų, grindžia ir su ieškiniu pateiktu (duomenys neskelbtini) sutikimu, kuriame nurodoma, kad: „Aš O. M. (duomenys neskelbtini) sutinku, kad miško bendrasavininkė, G. B. (duomenys neskelbtini) kirstų savo miško plote, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius medžius, kenkėjų pažeistus ir išdžiūvusius iki (duomenys neskelbtini).“, tačiau pastebėtina, kad iš pacituoto raštelio turinio nėra galimybės suprasti, apie kokias dalis yra kalbama, tuo labiau, nėra jokių užuominų, kad būtent raide „(duomenys neskelbtini)“ A. V. parengtame plane pažymėta dalimi naudojosi G. B., raide „(duomenys neskelbtini)“ – J. S., o raide „(duomenys neskelbtini)“ – O. M.. Nors iš šio rašytinio įrodymo turinio ir būtų galima daryti išvadą, kad, gavusi bendrasavininko O. M. sutikimą, ieškovė G. B. atliko tam tikrus medžių kirtimo darbus, tačiau, teismo vertinimu, vien šio įrodymo išvadai, jog tarp Žemė sklypo bendrasavininkų egzistavo faktinė naudojimosi sklypu tvarka, nepakanka.
39. 2025 m. spalio 10 d. į bylą buvo pateiktos fotonuotraukos, kuriose, ieškovų teigimu, yra užfiksuoti prieš 14-15 metų pastatyti riboženkliai, atskiriantys ieškovų ir O. M. žemės sklypų ribas, tačiau vien iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar tie nuotraukose matomi riboženkliai žymi būtent tas ribas, kurios yra nurodytos ieškovų pateiktame matininko A. V. plane.
40. Bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių ir dėl to, kada šiose ieškovų pateiktose nuotraukos matomi riboženkliai buvo įkalti. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, jis prieš Žemės sklypo pirkimą buvo nuvažiavęs į sklypą, jį apžiūrėjo, matė geodezinius kuoliukus, kurie žymėjo bendrą išorinę ribą, o sklypo vidinės ribos nebuvo sužymėtos. Kai prieš du ar tris mėnesius dėl nuvyko į Žemės sklypą, tik tada pamatė, kad atsirado kuoliukai, žymintys sklypo vidines ribas. O. M., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad tame Žemės sklype nėra buvęs, tai apie kuoliukus taip pat nieko nežinojo. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad į bylą pateiktose nuotraukose yra tie patys kuoliukai, apie kuriuos kalbėjo liudytoja I. K. byloje nėra. Be to, kadangi pateiktos nuotraukos yra be metaduomenų, tai apskritai nėra galimybės nustatyti, kada tos nuotraukos buvo padarytos.
41. Taigi jokiame dokumente nebuvo užfiksuota, kad Žemės sklypo bendraturčiams priklauso konkrečios Žemės sklypo dalys, be to, nebuvo niekur įtvirtina jokia bendrasavininkų suderinta faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka.
42. Abu ieškovai bandė įrodyti, kad jie investavo savo laiką ir pinigus ir savo Žemės sklypo dalyse esančio miško tvarkymą ir puoselėjimą, kas taip pat, jų teigimu, patvirtina, jog faktiškai visi bendraturčiai žinojo, kur yra kieno dalis, tačiau, be pačių ieškovų ir liudytojų, kurie artimais šeimos ryšiais yra susiję su ieškovais, dėl ko jų paaiškinimai gali stokoti objektyvumo, paaiškinimų, jokie rašytiniai įrodymai, kurie bent preliminariai galėtų pagrįsti minėtu teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, į bylą pateikti nebuvo. Pati ieškovė G. B. nurodė, kad už medžių kirtimą buvo mokėta grynaisiais pinigais, todėl nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti minėtas išlaidas, jokių įrodymų, patvirtinančių medžių sodinimo ir duobių užkasimo išlaidas, taip pat neturi. Ieškovas J. S. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų turėjęs kokių nors išlaidų Žemės sklypo priežiūrai. Be to, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pats nurodė, kad neturi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis tvarkė konkrečią Žemės sklypo dalį. Neneigė to, kad ypatingos miško priežiūros iš jo pusės nebuvo.
43. Ieškovų teiginiui, kad buvo sodinami nauji medeliai ir užkastos Žemės sklype buvusios duobės, pagrįsti į bylą 2025 m. spalio 10 d. buvo pateiktos fotonuotraukos, tačiau iš minėtų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, būtent kurioje Žemės sklypo dalyje tie darbai buvo atlikti, jeigu jie apskritai buvo atlikti. Be to, nėra aišku, kada ir kur tos fotonuotraukos buvo darytos, todėl šių nuotraukų įrodomoji reikšmė kelia abejonių.
44. Ieškovė ir jų atstovas teismo posėdžių metu akcentavo ir tai, kad visą laiką tarp bendrasavininkų nebuvo jokių konfliktų ir pretenzijų vienas kito atžvilgiu, nes kiekvienas žinojo savo dalis ir jomis rūpinosi, o tai taip pat patvirtina, jog tarp bendrasavininkų buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Teismo vertinimu, ir šis ieškovų argumentas stokoja faktinio pagrįstumo. Kaip matome iš ieškovo ir liudytojo O. M. paaiškinimų, tai jie miško priežiūrai daug dėmesio neskyrė - O. M. nurodė, kad apskritai nėra fiziškai buvęs tame miške, o iš J. S. paaiškinimų matyti, kad ir jis miške reguliariai nesilankė ir neinvestavo į miško priežiūrą. Tuo tarpu G. B., gavusi kitų sutikimą, tik galimai kirto kenkėjų pažeistus ir išdžiūvusius medžius. Įvertinus ieškovų ir liudytojo O. M. paaiškinimus, darytina išvada, kad tikėtina, jog konfliktų tarp bendrasavininkų nekildavo tik dėl to, kad per visą tą laiką bendrasavininkai nesprendė jokių esminių su Žemės sklypo naudojimųsi susijusių klausimų, o ne dėl to, kad visi žinojo savo dalis ir vieni kitiems dėl to jokių pretenzijų neturėjo.
45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovai neįrodė, jog tarp Žemės sklypo bendrasavininkų buvo nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka, o jeigu tokia ir buvo, tai kad ji atitinka ieškovų pateiktame (duomenys neskelbtini) matininko A. V. parengtame Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane numatytą tvarką.
46. Be to, tarp šalių kilo nesutarimai ir dėl to, ar visas miškas yra tolygiai vertingas. Ieškovų atstovo teigimu, nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal ieškovų siūlomą patvirtinti planą atsakovei atitekti turinti Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“, kaip tvirtina atsakovė, būtų ženkliai prastesnė nei kitos dalys. O jeigu dalis, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ yra geresnė, tai tik ieškovės G. B. įdėtų pastangų, rūpinantis savo miško dalimi, rezultatas. Tuo tarpu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi priešingos pozicijos, t. y. kad raide „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta Žemės sklypo dalis yra akivaizdžiai vertingesnė, nes būtent toje dalyje yra brandus miškas. Šiai pozicijai pagrįsti atsakovės atstovė į bylą (duomenys neskelbtini) pateikė Žemės sklypo Taksoraštį (taksacinius rodiklius) ir VĮ „Registrų centras“ pažymą, patvirtinančią, kad ginčo Žemės sklype esančių miškų, įregistruotų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, duomenimis, medelynų vertė yra 13 810,94 Eur.
47. Ginčo Žemės sklype esančio miško inventorizacija, kurios metu būtų surinkti duomenys apie miško kokybinius ir kiekybinius, bendraturčių iniciatyva niekada nebuvo atlikta, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi atsakovės atstovės pateiktu Taksoraščiu, kaip objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ginčo miško kokybinius kriterijus.
48. Kaip matyti iš teismui pateikti Taksoraščio, ginčo Žemės sklype yra pažymėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)ha), Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)ha ir Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)ha. Skype Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)ha), kuris apima beveik visą indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtą dalį ir dalį indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtos dalies, vyrauja pušys, kurių amžius (duomenys neskelbtini) metai, beržai, kurių amžius (duomenys neskelbtini)metai, ir drebulės, kurių amžius taip pat (duomenys neskelbtini) metai, tuo tarpu likusioje dalyje medžių, kur vyrauja pušys, amžius yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Be to, skiriasi ir medžių aukštis bei skersmuo. Įvertinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ 1 lentelėje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad sklype Nr. 2 esantys medžiai (pušys, beržai ir drebulės) pagal teisės aktų nuostatas nelaikytini brandžiu mišku.
49. Ieškovų atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus tik dėl miško brandumo, o kiti kriterijai tokie kaip pvz. kietmetris, nėra vertinami, todėl negalima daryti išvados, kad indeksu „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėta dalis yra prastesnė, tačiau, teismo vertinimu, toks argumentas stokoja pagrįstumo, kadangi kietmetris ir miško brandumas yra skirtingi matavimo kriterijai. Kietmetris yra vieno kubinio metro erdvinės apimties medienos tūris be tuščių tarpų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-86 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 6.15 punktas). Taigi kietmetris yra medienos tūrio matavimo vienetas, naudojamas apdorotos arba sukrautos medienos kiekiui matuoti. Tuo tarpu nenukirsto miško tūris, būtent kuris šiuo atveju yra aktualus nagrinėjamam ginčui, skaičiuojamas pagal taksacinius matavimus (pagal medžių rūšį, skersmenį, medžio stiebo aukštį), būtent šie duomenys ir atsispindi atsakovės atstovės pateiktame Taksoraštyje.
50. Minėtų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad Žemės sklype esantis miškas nėra tolygiai brandus, o didžioji dalis brandaus miško patenka į (duomenys neskelbtini) matininko A. V. parengtame Žemės sklypo plane raide „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtą plotą.
51. Abu ieškovai, teikdami paaiškinimus teismui, nurodė, kad iki ginčo Žemės sklypo reikia eiti per lauką. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prie ginčo Žemės sklypo apskritai yra koks nors privažiavimas, byloje nėra, todėl šiuo aspektu neįžvelgtinas atsakovės teisių pažeidimas.
52. Kaip jau buvo minėta, siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.
53. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtina atsakovės atstovės pateikti rašytiniai įrodymai, didžioji dalis brandaus miško, esančio ginčo Žemės sklype, patenka į matininko A. V. parengtame Žemės sklypo plane raide „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtą plotą, kuris pagal ieškovų siūlomą patvirtinti naudojimosi tvarką atitektų ieškovei G. B., neįrodžius, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi faktinė ilgalaikė naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka, pagal kurią raide „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtu plotu naudojosi ieškovė G. B., ieškinio reikalavimas patvirtinti ieškovų siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką atmestinas.
54. Kaip jau buvo minėta, atsakovė su priešieškiniu pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengtą planą, pagal kurį Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“ naudotųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, raide „(duomenys neskelbtini)“ – ieškovė G. B., o raide „(duomenys neskelbtini)“ – ieškovas J. S.. Pastebėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane raide „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta sklypo dalis iš esmės atitinka ieškovų pateiktame A. V. parengtame plane teritoriją, pažymėtą raide „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių argumentų, kodėl Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, kaip ir patys nurodė, yra didžioji dalis brandaus miško, turėtų atitekti naudotis būtent atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
55. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ir atsakovės pateiktame MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) plane numatyta naudojimosi tvarka negali būti tvirtinama, kadangi nebūtų išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, todėl ir priešieškinis atmestinas.
56. Pažymėtina, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus; teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką; teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija; priešingu atveju, būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos visus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
57. Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
58. Teismo posėdžio metu teikti argumentai dėl ieškovės G. B. ketinimų įsigyti pirmumo teise O. M. priklausiusią Žemės sklypo dalį, vertinami kaip tiesiogiai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl kadastro duomenų bylos tvirtinimo ir įregistravimo
59. Ieškovai ieškiniu taip pat prašo: 1) leisti ieškovams G. B. ir J. S. patvirtinti Nacionalinės žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, parengtą matininko A. V., be kitų bendrasavininkų (atsakovo O. M.), sutikimo; 2) leisti ieškovams be kitų bendrasavininkų (atsakovo O. M.) sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, pagal matininko A. V. parengtą kadastrinių matavimų bylą.
60. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
61. NTKĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (13 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors iniciatyvą atlikti kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, nėra galimybės.
62. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia dėl kadastrinių matavimų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas laikomas pagrįstu.
63. Ieškinyje buvo nurodoma, kad tuometiniam Žemės sklypo bendrasavininkui O. M. buvo žinoma, jog Žemės sklypui yra parengta kadastrinių matavimų byla, įstatymo nustatyta tvarka jam buvo siunčiami raginimai arba pasirašyti kadastrinių matavimų bylą arba pateikti pastabas dėl esamų duomenų, arba atlikti savo matavimus. Atsakovas į jam siunčiamus raginimus neatsakė, pastabų nepateikė, savo matavimų neatliko. Tokiu būdu atsakovas sąmoningai pažeidžia ieškovų, kaip turto bendrasavininkų, teisėtus interesus ir teises, nes užkerta kelią tinkamai naudotis turimu nekilnojamu turtu, jį valdyti ir juo disponuoti.
64. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra parengta kadastro duomenų byla (e. bylos t. 1, b. l. 7-8). Iš (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad jis nebuvo pasirašytas O. M. (e. bylos t. 1, b. l. 9-10). (duomenys neskelbtini) kvietimas į Žemės sklypo ribų ženklinimą ir pašto kvitas, patvirtina, kad O. M. buvo kviečiamas į Žemės sklypo ribų ženklinimą (e. bylos t. , b. l. 17; 22). (duomenys neskelbtini) rašte, išsiųstame O. M., nurodoma, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų galima teikti per 30 dienų (e. bylos t. 1, b. l. 21, 23). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad O. M. būtų teikęs kokias nors pastabas.
65. Iš ieškovų su atsiliepimu į priešieškinį pateikto (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nuspręsta, jog: „ <...>žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla dėl šiame sprendime nurodytų trūkumų yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre: 1. žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas neatitinka Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024-10-22 įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 26.5, 26.8 ir 43.4.5 papunkčių reikalavimų, t. y. nepasirašė visi žemės sklypo savininkai, nurodydami pasirašymo datą.“ (e. bylos t. 1, b. l. 137-138).
66. O. M. atsiliepime į ieškinį teigė, kad niekada nebuvo atsisakęs nustatyti bendras žemės sklypo ribas, jis apie tokius ketinimus tiesiog niekada nebuvo informuotas. Pažymėjo, kad ginčo dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo niekada nebuvo ir nėra. Priešieškinyje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaiko atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją. Teismo posėdžio metu liudytojas O. M. nurodė, kad kažkurį dokumentą dėl kadastrinių matavimų jis gavo, bet kadangi buvo prasidėjęs jo Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo procesas, tai jis tuo nebesirūpino, perdavė visą informaciją naujajam savininkui ir sakė pačiam viską tvarkytis.
67. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp O. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8.10 punkte numatyta, kad: „Pardavėjo atstovas patvirtina, kad Žemės sklypas, kurio šia sutartimi parduodama dalis yra Turtas, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, t. y., kad jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, ir kad Žemės sklype nebuvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti, statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Pirkėjo atstovas patvirtina, kad jam ir Pirkėjui yra žinoma, jog Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, Pirkėjui yra žinomos šio sandorio sudarymo pasekmės ir kad Pirkėjas nepageidauja, jog būtų atlikti kadastriniai matavimai.“.
68. Minėtos sutarties 8.12 punkte numatyta, kad: „Pardavėjas patvirtina ir informuoja Pirkėją, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui, kurio šia sutartimi parduodama dalis yra Turtas, yra įregistruotas juridinis faktas - iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu (pagrindas: 2025-02-04 teismo pranešimas Nr. e2-2421-1246/2025 (šioje Sutartyje vadinama - Civiline byla)). Pirkėjo atstovas patvirtina, kad jam ir Pirkėjui yra žinomas Civilinės bylos turinys, eiga bei visos Civilinės bylos aplinkybės, Pirkėjo atstovas taip pat patvirtina, kad Pirkėjas dėl to neturi Pardavėjui jokių pretenzijų ir, Pirkėjas, pats asmeniškai prisiimdamas visas galimas susijusias rizikas, sutinka Pirkti Turtą šioje Sutartyje įtvirtintomis sąlygomis už šioje Sutartyje nustatytą Turto Kainą.“.
69. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M. nurodė, kad, pirkdamas ginčo Žemės sklypo dalį, nereikalavo, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, o vėliau jam asmeniškai niekas nesiūlė pasirašyti kadastrinius matavimus, jeigu būtų siūlę, tai jis būtų sutikęs pasirašyti, pats į ieškovus dėl kadastrinių dokumentų pasirašymo taip pat nesikreipė.
70. Kaip matyti iš atsakovės vadovo teismo posėdžio metu pateiktos pozicijos, jis iš esmės šių ieškinio reikalavimų neginčijo, aiškiai nurodydamas, jog Žemės sklypo kadastrinių dokumentus sutinka pasirašyti ir kadastrinių matavimų bylos registracijai neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šalių valia dėl ginčo kadastrinių matavimų bylos registracijos vis dėlto yra suderinta, jokie argumentai, kad kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismui pateikti nebuvo, todėl detaliau šiuo klausimu teismas nemato pagrindo pasisakyti.
71. Šalims pačioms iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neišsprendus šių klausimų dėl kadastro duomenų bylos pasirašymo bei įregistravimo ir atsakovės vadovui nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, kurios, jam įstojus į bylą ir sužinojus apie tokį ieškovų reikalavimą, būtų trukdžiusios pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje ieškinio reikalavimus, siekiant išvengti ateityje ginčų šiuo klausimu ir užtikrinti kitų bendraturčių interesus, tenkinti.
72. Atsakovės atstovės advokatės Marinos Gušauskienės baigiamojoje kalboje pateiktas argumentas, kad šie ieškinio reikalavimai turi būti atmesti vien dėl to, kad, į bylą įstojus atsakovo O. M. teisių perėmėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pateiktas patikslintas ieškinys, nurodant ieškinio reikalavimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintinas kaip itin formalus ir nesudarantis pagrindo vien dėl to atmesti šiuos ieškinio reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
73. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, spręstina, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tenkinant reikalavimus leisti ieškovams Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą matininko A. V., be kitų bendrasavininkų sutikimo ir leisti ieškovams be kitų bendrasavininkų sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal matininko A. V. parengtą kadastrinių matavimų bylą, o kitas ieškinio reikalavimas dėl naudojimo Žemės sklypu tvarkos nustatymo ir priešieškinis atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
75. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
76. Ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 218,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis sumokėtas už ieškinį (mokėjimo nurodymas Nr. 665, mokėjimo data 2025 m. sausio 22 d., suma 110 Eur); 2 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2025 m. rugpjūčio 1 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1218495, suma 1 250 Eur; 2025 m. rugsėjo 9 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1243155, suma 1 250 Eur); 242 Eur už pirminio preliminaraus plano parengimą (mokėjimo nurodymas Nr. 620, mokėjimo data 2024 m. spalio 29 d., suma 142 Eur; mokėjimo nurodymas Nr. 618, mokėjimo data 2024 m spalio 28 d., suma 100 Eur); 500 Eur matininko paslaugos rengiant kadastrinę bylą ir 200 Eur už naudojimosi tvarkos plano parengimą (sąskaita faktūra Nr. ISAF-00491, išrašymo data 2025 m. vasario 26 d., suma 700 Eur, mokėjimo nurodymas Nr. 683, mokėjimo data 2025 m. vasario 26 d., suma 700 Eur).
77. Atsakovė prašo priteisti 1 747,50 Eur sumą, kurią sudaro 114 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį (lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3004, mokėjimo data 2025 m. liepos 9 d.) ir 1 633,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos už priešieškinio rengimą ir atstovavimą teisme (2025 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 38/25, suma 605 Eur, lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3060, mokėjimo data 2025 m. rugsėjo 10 d.; lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3107, mokėjimo data 2025 m. spalio 31 d., suma 665,50 Eur; 2025 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 57/25, suma 363 Eur, lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3124, mokėjimo data 2025 m. lapkričio 7 d.).
78. Šiuo sprendimu nuspręsta priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti iš dalies. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, būtų teisinga traktuoti, kad tenkinama yra 50 proc. ieškinio reikalavimų.
79. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir priešieškinį, ieškovų bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškiniu šioje dalyje, ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškiniu, neatlyginamos.
80. Iš atsakovės atstovės į bylą pateiktų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad atsakovės atstovė prašo priteisti 605 Eur ir 665,50 Eur už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, duomenų, patvirtinančių išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškinį, į bylą nepateikta. Tuo tarpu iš ieškovės atstovo pateikto prašymo ir rašytinių įrodymų galima suprasti, kad tiek už ieškinio rengimą ir atstovavimą posėdžiuose, tiek už atsiliepimo į priešieškinį rengimą ir atstovavimą posėdžiuose buvo patirta po 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
81. Tenkinus pusę ieškinio reikalavimų, ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudarytų 846,66 Eur (55 Eur – (žyminis mokestis)+teisinės pagalbos išlaidos – 625 Eur+166,66 Eur – matininko paslaugos už kadastro duomenų bylos rengimą). Atmetus visa apimti priešieškinį, ieškovai įgyja teisę į visišką išlaidų šioje dalyje atlyginimą, t. y. ieškovams iš atsakovo priteistina 1 250 Eur suma. Iš viso ieškovams iš atsakovės priteistina 2 096,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
82. Kaip minėta, atmetus priešieškinį, išlaidos, susijusios su priešieškinio rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei nepriteistinos, duomenų apie išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškinį, byloje nėra, o kiek išlaidų patirta būtent už atstovavimą posėdžiuose nėra detalizuota, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad, įvertinus tai, jog posėdžių metu vis dėlto buvo nagrinėjimas ir ieškinio, ir priešieškinio pagrįstumo klausimas, būtų teisinga atsakovei priteisti dalį teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Įvertinus atsakovės atstovės pateiktus dokumentus, pagrindžius patirtas bylinėjimosi išlaidas, spręstina, kad atsakovei priteistina 300 Eur suma.
83. Taigi, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ir bei į tai, kad šalių prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, ieškovams iš atsakovės priteistina 2 096,66 Eur, bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovei iš ieškovų priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Padarius įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 1 796,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kiekvienam po 898,33 Eur.
84. Šioje byloje teismas patyrė 19,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą priteistina 9,60 Eur, o iš ieškovų po 4,80 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Leisti ieškovams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, parengtą matininko A. V., be kito bendrasavininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.
Leisti ieškovams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be kito bendrasavininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, pagal matininko A. V. parengtą kadastrinių matavimų bylą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 898,33 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9,60 Eur (devynių Eur 60 ct), iš ieškovės G. B. 4,80 (keturių Eur 80 ct) ir iš ieškovo J. S. 4,80 Eur (keturių Eur 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.