- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-520-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26560-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos N. G. gynėjo advokato Sergejaus Milovo (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant N. G. laiduotojo I. G., atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla dėl N. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Vadovaujantis BK kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, N. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 11 d.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, N. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. išieškota transporto priemonės – keleivinio automobilio Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalies, atitinkančios 6 000 Eur suma Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. N. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, būdama susijusi su eismo įvykiu, įvykusiu 2024 m. liepos 11 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama G. J., nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio ir atsitrenkė bei apgadino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį apšvietimo stulpą su kelio ženklu Nr. 533, ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2024 m. liepos 11 d. 16.35 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, 17.09 val. – 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos N. G. gynėjas advokatas S. Milovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant 2024 m. liepos 11 d. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį N. G. atžvilgiu pritaikyto turto konfiskavimo dalyje. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistu.
2.1. Apelianto vertinimu, nuosprendis dalyje dėl teismo parinktų baudžiamojo poveikio priemonių nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl keistinas.
2.2. Apelianto teigimu, parinktas draudimo - draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas – 2 metai yra per griežtas ir neatitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados tiek dėl teisiamosios asmenybės, tiek dėl jos padaryto nusikaltimo pavojingumo, kurį teismas prilygino vairavimui esant neblaiviam, neatitinka byloje nagrinėto kaltinimo faktinių aplinkybių, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų teisingumo, proporcingumo ir baudžiamosios justicijos tęstinumo principų.
2.3. Vairavimas esant neblaiviam, ypač jei tokiais veiksmais sukeliamas eismo įvykis, padaroma žala turtui arba žmonių sveikatai bei gyvybei Lietuvos teismų praktikoje vertinamas kaip pavojinga ar net labai pavojinga veika. Asmenims teisiamiems už tokius nusikaltimus nepriklausomai nuo to ar nuosprendžiais jie yra nuteisiami, ar atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka, teismai praktiškai visada paskiria BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimo vairuoti transporto priemones — taip užtikrindami visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Iš esmės visais atvejais teisę vairuoti transporto priemones iš kaltininku yra atimama 1-2 metų laikotarpiui. Kaip pavyzdį, apeliantas nurodo skundžiamame nuosprendyje paties teismo paminėtas kasacines bylas: Nr. 2K- 136-699/2018, 2K-81-676/2019, 2K-17-788/2019 ir kt. Aptarta BK 68 straipsnio taikymo praktika, apelianto nuomone yra pagrįsta, teisėta ir laikytina proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
2.4. N. G. šioje byloje nebuvo kaltinama, jog neblaivi vairavo transporto priemonę, taip sukeldama eismo įvykį. Jos padarytos veikos nusikalstamumas, o kartu ir pavojingumas pasireiškė veiksmais, kuriuos teisiamoji atliko jau po vairavimo, kurio metu nesuvaldė transporto priemonės ir apgadino (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą. Sugrįžusi namo teisiamoji išgėrė alkoholio, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punktą. Akivaizdu, kad ši N. G. veika nėra tiek pavojinga kaip vairavimas esant neblaiviam, o skundžiamo nuosprendžio teiginys: „Vien tai, kad N. G. nebuvo kaltinama tuo, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, o jos veika pasireiškė alkoholio vartojimu po eismo Įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, savaime nemenkina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo'", - vertintinas kaip ydingas tiek baudžiamosios teisės, tiek sveikos logikos prasme. Neblaivus asmuo, vairuodamas transporto priemonę - padidinto pavojaus šaltinį - kelia tiesioginį pavojų visai jį supančiai aplinkai ir gali sukelti sunkių padarinių. Alkoholio vartojimas po vairavimo yra pavojingas visiškai kita prasme - dėl asmens girtumo gali likti neišaiškintos svarbios aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu, kuriame dalyvavo vairavęs asmuo. Apie tai tiesiogiai kalbama BK 281¹ straipsnio I dalyje.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, N. G. padarytos veikos pavojingumą prilyginęs kitai BK 281¹ straipsnio I dalies dispozicijoje aprašytai nusikalstamai veikai - vairavimui esant neblaiviam - ir šia nuostata grindęs sprendimą uždrausti teisiamajai 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, netinkamai išaiškino ir pritaikė BK 41, 54 bei 68 straipsnių normas. Apelianto nuomone, nurodytas laikotarpis mažintinas iki 1 (vienerių) metų.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Aptartina ir pačios N. G. asmenybė. Skundžiamo nuosprendžio net keliose vietose pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisiamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji yra 58 metų amžiaus, šiuo metu nedirba dėl motinos psichinės ligos, ja rūpinasi, pati turi neįgalumą. Per paskutinius 3 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo N. G. tik vieną kartą bausta administracine tvarka (už kelio perėjimą tam neskirtoje vietoje). Netrukus po eismo įvykio, jo metu padarytą žalą teisiamoji savo noru pilnai atlygino. (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl N. G. elgesio ir gyvenimo būdo (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų neturėjo. Nusikalstamo elgesio modelis nėra būdingas teisiamajai. Byloje surinkti ją apibūdinantys duomenys suponuoja išvadą, kad teisiamosios padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
2.7. Konstatavęs aptartas aplinkybės, teismas jas vertino tik teisiamosios gynėjo prašymo apskritai netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kontekste. Tačiau, šios aplinkybės yra reikšmingos ir sprendžiant dėl termino, kuriam bus ribojama N. G. teisė vairuoti transporto priemones, jį mažinant iki minimumo.
2.8. Sprendimą paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir išieškoti iš jos transporto priemonės vertės dalies, atitinkančios 6 000 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas priėmė pripažinęs nurodytą automobilį nusikalstamos veikos padarymo priemone. Skunde pateikiami nuosprendžio motyvai dėl tokios išvados. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 72 ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.9. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje N r. 2K-51-699/2018). BK 281¹ straipsnio 1 dalies įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).
2.10. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad N. G. sėdo vairuoti automobilį Ford Kuga, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad sėsdama prie vairo, ji iš anksto planavo sukelti eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį. Manytina. jog tik tokiu atveju teisiamosios vairuotas automobilis būtų tapęs nusikaltimo padarymo priemone.
2.11. Apeliantas sutinka su teismo nuomone, kad panaudojant automobilį buvo padaryta dalis nagrinėjamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų, tačiau automobilis šiuo atveju nebuvo naudojamas, taip pat ir sąmoningai nusikalstamai veikai daryti, taigi negali būti laikomas nusikaltimo priemone. N. G. veiksmai, vairuojant automobilį ir padarant eismo įvykį, kaip jis yra aprašytas šioje byloje, patys savaime nėra nusikalstami. Tokiais jie netapo ir po to, kai teisiamoji pavartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes kaip buvo argumentuota ankščiau, N. G. padarytos veikos pavojingumas, dėl kurio ši veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas yra susijęs ne su pačiu vairavimu, bet su kitais Kelių eismo taisyklių draudžiamais veiksmais.
2.12. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamame kontekste neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė, kad N. G. buvo eismo įvykio, po kurio vartojo alkoholį kaltininkė. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nesieja motorinės transporto priemonės vairuotojo baudžiamosios atsakomybės su jo kalte dėl sukelto eismo įvykio. Akivaizdu, jog susidūrus dviem automobiliams, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakytų ir nekaltas dėl autoavarijos vairuotojas, jei imtų vartoti alkoholį iki jos aplinkybių nustatymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Okuškienė prašo N. G. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį.
3.1. Pirmos instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino N. G. asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgė i skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus. Apeliantei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas dvejiems metams, t. y. mažesnis negu įstatyme nustatytas vidurkis. Prokurorės vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir N. G. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per griežtas.
Atsiliepimas
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281' straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius. Atsiliepime cituojami skundo argumentai, kuriais remdamasis, apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis nebuvo nusikaltimo padarymo priemonė.
3.3. Prokurorė pažymi, kad iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas kartu su alternatyviomis įstatyme nurodytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis (buvimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Prokurorė visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog be transporto priemonės N. G. nebūtų galėjusi sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 281' straipsnio 1 dalį klausimas, todėl jos padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, N. G. vairuotas automobilis atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir pripažintinas konfiskuotinu turtu.
3.4. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog konfiskuotino automobilio vertė neatspindi N. G. turtinės padėties ir realių finansinių galimybių, todėl skyrė tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 6 000 Eur., kai vidutinė transporto priemonės „Ford Kuga“, kaina yra 12 250 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
N. G. gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju N. G. teikdama apeliacinį skundą per gynėją, neginčija padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnyje, tačiau nesutinka su jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – automobilio vertę atitinkančios pinigų dalies konfiskavimu ir uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
6. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju N. G. vairuotas automobilis, kuriuo ji sukėlė eismo įvykį, priklauso trečiajam asmeniui (ginčo dėl to nėra), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. G. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
7. Sprendimą, jog N. G. turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Be transporto priemonės N. G. nebūtų galėjusi sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimas, todėl byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju kaltinamosios padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Taip pat nurodė, kad nors panaudojant automobilį padaryta tik dalis nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų, tai nesudaro pagrindo nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone.
8. Apelianto teigimu, N. G. vairuotas automobilis nelaikytinas nusikaltimo padarymo priemone. Apeliantas tvirtina, kad teismas nenustatė, kad N. G. sėdo vairuoti automobilį Ford Kuga, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nėra duomenų apie tai, kad sėsdama prie vairo, ji iš anksto planavo sukelti eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį. Taip pat nurodo, kad nors panaudojant automobilį buvo padaryta dalis nagrinėjamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų, tačiau automobilis nebuvo naudojamas sąmoningai nusikalstamai veikai daryti, taigi negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone. N. G. veiksmai, vairuojant automobilį ir padarant eismo įvykį, patys savaime nėra nusikalstami. Tokiais jie netapo ir po to, kai teisiamoji pavartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
9. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad jis neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
11. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
12. Šioje byloje nustatyta, kad N. G. 2024 m. liepos 11 d apie 15.35 val. vairuodama automobilį padarė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po to 2024 m. liepos 11 d. 16.35 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, 17.09 val. – 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės N. G. nebūtų galėjusi sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo ji vartojo alkoholinius gėrimus.
13. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023)
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys vairuodami transporto priemonę padarė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jiems nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, tai yra analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, kasacinio teismo pozicija, jog automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, yra nuosekli (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-387/2022; 2K-7-61-511/2023; 2K-102-719/2023), o bylose, kuriose žemesnės instancijos teismai padarė priešingas išvadas, kasacinis teismas konstatuoja teismus netinkamai taikius BK 72 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju automobilis laikytinas N. G. padaryto nusikaltimo priemone- teisinga.
15. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
16. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam asmeniui ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Taigi, vien tai, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamoji vairavo neblaivi, nereiškia, kad jai negali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių susijusių su N. G. poreikiu vairuoti ir sprendė, kad atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir N. G. asmenybę, kilsiančių suvaržymų visumą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas parinktas tinkamai.
18. Vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija atmeta skundo esminį argumentą, jog N. G. padaryto nusikaltimo, pavojingumas yra mažesnis nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos alternatyvios veikos – motorinės transporto priemonės vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nors N. G. nebuvo kaltinama dėl to, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi, tai nemenkina jos įvykdytos veikos pavojingumo.
19. Abi minėtos nusikalstamos veikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicioje nurodytos kaip alternatyvios, kaip teisingai konstatuota skundžiame nuosprendyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir iki aplinkybių nustatymo alkoholį vartojęs asmuo prilyginamas asmeniui vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiška išvada konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, 19 punktas). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatydamas tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio.
20. Teisėjų kolegija sutinka, jog N. G. asmenybė vertintina teigiamai. Ji neteista, per paskutinius tris metus padarė tik vieną administracinį nusižengimą – perėjo kelią tam neskirtoje vietoje, taigi padarė smulkų administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pareikšta žodinė pastaba, rūpinasi motina, eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino savo noru (1 t. b. l. 166), nagrinėjamu atveju konstatuota viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sutiktina, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise minimaliam 1 metų terminui.
21. N. G. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas nustatytas 2 metams, tai yra mažesniam terminui nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas turi būti vertinamas ir N. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Atleidus N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. N. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 2 metų terminą, taigi terminą kuris lygus vidurkiui, laidavimas paskirtas be užstato. Be to, pirmosios instancijos teismas konfiskavo tik dalį automobilio vertės – 6000 Eur. Įvertinus N. G. kilsiančių suvaržymų visumą, spręsti, jog uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas neproporcingas ir pernelyg griežtas, varžantis apeliantės teises labiau nei būtina, nėra pagrindo. Sutrumpinus uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, šioje konkrečioje situacijoje baudžiamojo poveikio priemonių visuma nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl N. G. gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria
Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos N. G. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.