Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini), neteista, 2023-2024 m. administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, būdama susijusi su eismo įvykiu, įvykusiu 2024 m. liepos 11 d. apie 15.35 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Draugystės ir Saulės gatvių sankryžoje, vairuodama G. J., nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio ir atsitrenkė bei apgadino Elektrėnų savivaldybės administracijai priklausantį apšvietimo stulpą su kelio ženklu Nr. 533, ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2024 m. liepos 11 d. 16.35 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, 17.09 val. – 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taip ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad buvo sode ir jos draugui nukrito spaudimas. Jis paprašė sėstis prie vairo ir parvežti namo, bet ji jo mašinos nelabai moka vairuoti. Ji galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą, nežino, kad į stulpą, todėl nuvažiavo namo. Kadangi nežinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, susinervinusi pavartojo alkoholio. Sode alkoholio nevartojo. Nematė, kad atsitrenkė į stulpą. Keleivis taip pat nematė. Žalą atlygino pilnai. Prašė, kad vyras būtų laiduotojas. Apie įvykį vyrui pasakė iš karto, tą pačią dieną. Vyras barė. Gailisi, labai gėda. Į prokuroro klausimus: galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą, stulpo nematė. Smūgis buvo vienas. Nematė, kad nuvertė stulpą. Nei ji, nei keleivis, nebuvo išlipę iš automobilio. Mašinos detalę į bagažinę padėjo policijos pareigūnai. Alkoholį vartojo po įvykio. Policijos pareigūnams nenurodė, kad padarė eismo įvykį būdama neblaivi. Atvykus pareigūnams buvo taikytos spec. priemonės, nes ji nenorėjo eiti į policiją. Pas draugą bute sutiko tikrintis neblaivumą.

3. Byloje gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoju, prašymas perduoti N. G. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, atleisti N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, laiduotoju paskirti I. G.. Nurodo, kad I. G. kaip laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo, nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba, N. G. yra jo sutuoktinė. Laiduotojas darys teigiamą įtaką kaltinamajai.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas nurodė, kad kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio ir ji nėra kaltinama vairavusi išgėrusi ir šiuo atveju automobilis negali būti konfiskuotas, nes jis nebuvo nusikaltimo padarymo įrankis ir negali būti taikoma BK 72 nuostata. Be to, tokios vertės turto konfiskavimas būtų neadekvatus ir neproporcingas padarytų nusikaltimų aplinkybėms ir jo ginamosios asmenybei. Ji neteista, nėra bausta administracine tvarka, yra neįgali. Ji nedirbanti, gyvena iš vyro uždirbtų pinigų. Ta suma turėtų būti mažinama, jei teismas spręstų, kad konfiskavimas galimas ir turi būti taikomas. Nei ankščiau, nei šiuo atveju jo ginamoji nevairavo išgėrusi. Jos administracinių nusižengimų istorija tokia, kuri leidžia daryti prielaidą, kad šis įvykis tikrai atsitiktinis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra perteklinis. Kaltinamoji prižiūri savo mamą, pati yra neįgali. Paaiškino, kad jai reikia transporto priemonės nuvežti sergančią mamą, pačiai nuvažiuoti. Dėl įmokos į nukentėjusiųjų fondą mano, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtų galima taikyti, tačiau kažkiek mažinant prokuroro parašytą dydį. Kaltinamoji atlygino padarytą žalą jau kitą dieną. Todėl tai turi reikšmės įmokos dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2024 m. liepos 16 d., N. G. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat kaltinamosios sutuoktinio I. G. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jo laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui, gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

9. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios N. G. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu gautais įrodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

10.1. Iš 2024 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Ingos Petravičienės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 15:35 val., adresu Elektrėnai, Draugystės ir Saulės gatvių sankryžoje, N. G. vairuodama G. J. priklausančią transporto priemonę Ford Kuga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai 17:09 val. antru pūtimu nustatytas 2,75 promilių girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą su kelio ženklu. Taip apgadino G. J. priklausančią transporto priemonę Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apšvietimo stulpą su kelio ženklu. Apie eismo įvykį bendruoju pagalbos numeriu nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Filmuota BODY. (b. l. 6-9)

10.2. 2024 m. liepos 11 d. Ž. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 15:25 val., jai važiuojant su (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamečiu sūnumi N. B., link Elektrėnų policijos komisariato, pastebėjo iš priekio kaip Draugystės ir Saulės gatvių sankryžoje automobilis Ford valst. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jis nuvirto. Automobilis nuo smūgio atšoko. Ji sulėtino greitį. Nuo automobilio nebuvo atitraukusi dėmesio. Jie atšokę nuo stulpo toliau nedideliu greičiu važiavo iki netoliese esančios dešinėje pusėje autobusų sustojimo vietos ir sustojo. Jai pravažiuojant pastebėjo, kad automobilį vairavo vidutinio, gal šiek tiek vyresnio amžiaus moteris, kaip tuo metu ji atrodė apibūdinti negali, tik žino, kad ji vilkėjo šviesią dryžuotą palaidinę trumpomis rankovėmis, bet pamačiusi tikrai ją pažintų. Jie liko stovėti, o ji toliau nuvažiavo prie IKI parduotuvės adresu Elektrėnai, Draugystės g. 13, ten išleido sūnų ir važiavo link šviesoforo, esančio Draugystės gatvėje. Pakilusi į kalną, prie šviesoforo pastebėjo tą pačią transporto priemonę, kuri buvo atsitrenkusi į apšvietimo stulpą ir pamatė greitai einančią tą pačią moterį ir pastebėjo, kad už vairo jau sėdi prieš tai toje mašinoje sėdėjęs keleivis. Užsidegus žaliai šviesai jis nuvažiavo, kokia kryptimi ji nematė, kadangi buvo nusukusi prie baseino esančio P. Noreikos gatvėje. Ji įtaria, kad moteris vairavusi transporto priemonę buvo neblaivi, kadangi pasišalino iš eismo įvykio. (b. l. 48-51)

10.3. 2024 m. liepos 12 d. G. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad N. G. yra jo draugė bet jų artimi santykiai nesieja, jie tiesiog draugai. N. pažįsta apie 35 metus. Su N. šiaip sutaria gerai. Dėl 2024 m. liepos 11 d. dienos įvykių paaiškina, kad jis kartu su N. G. buvo soduose esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Į sodus buvo abu nuvykę jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Ford Kuga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šią dieną apie 15.00 val. kartu su N. G. jie išvyko iš sodų ir vyko link jo gyvenamųjų namų esančių adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo N. G.. Abu buvo blaivūs, alkoholio nebuvo vartoję. Jiems važiuojant Elektrėnų mieste Draugystės gatve, leidžiantis nuo bažnyčios, ties Saulės gatve esančioje sankryžoje N. G. vairuodama jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir kelio ženklą. Kai N. padarė šį eismo įvykį tiek ji tiek ir jis išsigando. Jį buvo ištikęs šokas. Po įvykusio eismo įvykio nei jis, nei N. iš automobilio neišlipo. Jo pusės durelės, jis tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, išvis neatsidarė. N. po įvykusio eismo įvykio iš karto išvažiavo, o jis jos nestabdė. Suprato, kad po įvykusio eismo įvykio reikia pranešti policijai ir iš įvykio vietos pasišalinti negalima, bet kodėl nepranešė ir nestabdė N., kad iš įvykio vietos neišvažiuotų, jis nežino ir paaiškinti negali. Galimai gal iš streso taip pasielgė. N. išvažiavus iš įvykio vietos jie važiavo toliau Draugystės gatve. Dar bevažiuojant iš įvykio vietos tarp jo ir N. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji iš įvykio vietos išvažiavo ir jie neiškvietė policijos pareigūnų. Jų konfliktas automobilyje vyko iki kol jie privažiavo šviesoforą esantį prie Draugystės 18 namo. Privažiavus šį šviesoforą jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl N. sustabdė savo vairuojamą, jam nuosavybės teise priklausantį, automobilį. Kai sustojo prie šviesoforo N. išlipo iš automobilio ir išėjo pėsčiomis namo. Ji išlipdama iš automobilio kur eina nesakė, tik pasiuntė jį, nes ji supyko. Kai N. išlipo iš automobilio vairuotojo vietos tada jis, būdamas viduje, perlipo iš priekinės keleivio vietos į vairuotojo vietą, nes, kaip ir minėjo ankščiau, priekinės keleivio durelės neatsidarė. Perlipęs į vairuotojo vietą savo automobiliu parvyko iki savo gyvenamųjų namų ir pastatė automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jam išlipus iš automobilio pamatė ir N. G., su kuria atėjo pas jį į namus. Ji atėjo taip kaip į svečius. Jai atėjus jie abu susitaikė dėl šio eismo įvykio ir įvykusio konflikto ir abu būdami jo gyvenamuosiuose namuose gėrė alkoholio susitaikymo proga. Abu būdami namuose išgėrė ne mažiau kaip 0,5 litro talpos viskio butelį. Jis apie tai, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nežinojo, ar N. žinojo, kad po eismo įvykio ji negali vartoti alkoholio, jis nežino. Jiems vartojant alkoholį, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jiems reikia vykti į policijos komisariatą, nes yra liudytojai, kurie matė, jog padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis su policijos pareigūnais iš karto sutiko vykti į policijos komisariatą, o N. priešinosi, neklausė policijos pareigūnų, dėl to policijos pareigūnai jai uždėjo antrankius ir vis vien išvežė į policijos komisariatą. Atvykus į policijos komisariatą tiek N., tiek jam policijos pareigūnai patikrino girtumus, nustatė, kad abu neblaivūs. O jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežė į Vilniuje esančią saugojimo aikštelę. Taip pat paaiškina, kad kai jie išvažiavo iš sodo link gyvenamųjų namų N. G. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nes jis jautėsi blogai, pas jį buvo nukritęs, tai yra žemas, kraujo spaudimas ir jis galvojo, kad N. vairuojant automobilį bus saugiau grįžti į namus. Paaiškina, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis N. jokių pretenzijų neturi, ji pažadėjo už sugadintą transporto priemonę žalą atlyginti ir jis tiki, kad ji jam padarytą žalą atlygins. Taip pat prašo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti jam. Pažada jį saugoti kol baigsis ikiteisminis tyrimas. (b. l. 56-59)

10.4. 2024 m. liepos 15 d. civilinio ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos įgaliota atstovė E. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad dirba Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste. 2024 m. liepos 12 d. gavo pranešimą, kad dėl 2024 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio, buvo apgadintas Elektrėnų savivaldybės administracijai priklausantis turtas, tai yra Elektrėnų mieste Draugystės ir Saulės gatvių sankryžoje eismo įvykio metu sugadintas apšvietimo stulpas su kelio ženklu. Dėl šio įvykio Elektrėnų savivaldybės administracija patyrė 1 868,78 Eur turtinę žalą dėl ko prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia darbų atlikimo aktą (b. l. 62-64)

10.5. 2024 m. rugpjūčio 20 d. gautas Elektrėnų savivaldybės administracijos pranešimas, kad N. G. atlygino turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio administracija nebereiškia.

10.6. Iš 2024 m. liepos 11 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra eismo įvykio vieta šalia nereguliuojamos Draugystės ir Saulės gatvių sankryžos. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrint įvykio vietą šalia pėsčiųjų perėjos matomas apvirtęs apšvietimo stulpas su kelio ženklu Nr. 533, kuris guli lygiagrečiai su Draugystės gatve. Tai pat įvykio vietoje prie apšvietimo stulpo matomas transporto priemonės posparnis. Daugiau reikšmingų pėdsakų nėra ir nepaimta. Toliau nuvykus prie automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies matomas automobilis Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio kėbulą, jo priekinėje dešinėje pusėje matomas nukrypęs priekinis dešinės pusės ratas, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, sulankstytas priekinėje dalyje dešinės pusės slenkstis, dešinėje pusėje apgadintas priekinis bamperis. Apžiūrint objektą, kairėje pusėje, priekinėje salono dalyje, durelėse matomi įvairūs asmeniai daiktai. Priekinėje dalyje tarp sėdynių matomos popierinės servetėlės bei raktų ryšulys. Tarp sėdynių esančioje daiktadėžėje matomi kiti sudėti įvairūs daiktai, polietileninis maišelis. Priekinėje dešinėje salono pusėje ant guminio kilimėlio padėtas parkavimo laiko žymėjimo kortelė. Toliau priekinėje dalyje kairėje pusėje priešais sėdyne esančioje daiktadėžėje matomi sudėti įvairūs daiktai. Toliau apžiūrint galinę automobilio salono dalį, ant sėdynių ir ant guminių kilimėlių matomi išmėtyti netvarkingai įvairūs daiktai. Apžiūrint automobilio bagažinę, joje matomi įvairūs asmeniniai daiktai, polietileniniai krepšiai su tuščia tara. Daugiau reikšmingų nusikalstamai veikai pėdsakų nėra ir nepaimta. (b. l. 12-14)

10.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio FORD KUGA vidutinė kaina be PVM yra 9677,50 eurų, su PVM – 12 250 Eur. (b. l. 32)

10.8. Keleivinis automobilis Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 12 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę grąžintas savininkui G. J..

10.9. 2024 m. liepos 11 d. 16.35 val. N. G. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0073, patikros sertifikato Nr. 2070616 nustatytas 2,57 promilės girtumas. (b. l. 37-42)

10.10. 2024 m. liepos 11 d. 17.09 val. N. G. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0073, patikros sertifikato Nr. 2070616 nustatytas 2,75 promilės girtumas. (b. l. 37-42)

10.11. Iš 2024 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. N. G. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0073, pirmojo tikrinimo metu 16:35 val. nustatytas 2,57 promilės girtumas. Antrojo tikrinimo metu 17:09 val. nustatytas 2,75 promilės girtumas. (b. l. 43)

11. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne)konstatavimui, nenustatyta. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog N. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama G. J., nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio ir atsitrenkė bei apgadino Elektrėnų savivaldybės administracijai priklausantį apšvietimo stulpą su kelio ženklu Nr. 533, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį, todėl 2024 m. liepos 11 d. 16.35 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, 17.09 val. – 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

14. Kaltinamoji, apklausiama teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2024 m. liepos 11 d. iš sodų kartu su G. J. išvyko į namus. Kadangi G. labai nukrito (kraujo) spaudimas, todėl jam priklausantį automobilį vairavo ji, o G. įsėdo į priekinę keleivio vietą. Jai vairuojant automobilį bei važiuojant Draugystės gatve, esančia Elektrėnų mieste ties sankryža su Saulės gatve ji nesuvaldė vairuojamo automobilio Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei kelio ženklą. Po įvykusio eismo įvykio ji pradžioje pagalvojo, kad užvažiavo tik ant šaligatvio, nepastebėjo, kad nuvertė apšvietimo stulpą ir kelio ženklą, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. G. matė, kad ji ne tik užvažiavo ant šaligatvio, bet ir nuvertė stulpą su kelio ženklu, todėl važiuojant toliau Draugystės gatve su G. dėl įvykusio eismo įvykio susibarė. Taip jų vyko žodinis konfliktas, todėl ji išlipo iš automobilio ir ėjo pėsčiomis iki G. namų esančių (duomenys neskelbtini). Su G. susitiko prie jo gyvenamųjų namų. Abu kartu su juo užėjo į jo gyvenamuosius namus. Būnant pas G. jie išgėrė ne mažiau kaip 0,5 litro talpos butelį viskio. Po to atvyko į G. gyvenamuosius namus policijos pareigūnai, kurie liepė vykti į policijos komisariatą. Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad po eismo įvykio išgėrė ne mažiau kaip 0,5 litro talpos viskio butelį. Neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad N. G. patikrinus girtumą po eismo įvykio, praėjus apie 1 val., kaltinamajai pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,75 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

15. Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad N. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdama transporto priemonės vairuotoja, žinodama apie padarytą eismo įvykį (kaltinamoji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji nematė, jog nuvertė stulpą, tačiau automobilio keleivis informavo ją eismo įvykį ir tarp jų dėl to kilo konfliktas), pažeisdama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintą pareigą eismo dalyviui (šiuo atveju transporto priemonės vairuotojui) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Jai po eismo įvykio neblaivumas patikrintas praėjus apie 1 val. po eismo įvykio ir nustatytas daugiau nei 2,57 promilių neblaivumas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji tyčia vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16. Teisme gautas I. G. prašymas atleisti kaltinamąją N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo I. G. laidavimą.

17. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

18. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog I. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų I. G. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, sutuoktinius siejantys pagarbūs santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad darys teigiamą įtaką kaltinamajam.

19. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims atlyginta. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka per trejus metus bausta vieną kartą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. G. laidavimą. Teismo vertinimu, I. G. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. G. laidavimą. Teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

21. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojo savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji N. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotina I. G. atsakomybėn be užstato.

22. Tačiau pažymėtina, jog vis dėlto kaltinamoji, žinodama apie padarytą eismo įvykį, nesikreipė į policiją, apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tad laidavimo terminas nustatytinas dvejų metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

23. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajai skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialiąja teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 (dvejus) metus; ii) konfiskuoti automobilio „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 12 250 Eur; iii) 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigojant ją atlikti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

25. Kaltinamosios gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti, nes kaltinamoji nevairavo išgėrusi. Jos administracinių nusižengimų istorija tokia, kuri leidžia daryti prielaidą, kad šis įvykis tikrai atsitiktinis. Ši priemonė yra perteklinė. Kaltinamoji prižiūri savo mamą, pati yra neįgali. Paaiškino, kad jai reikia transporto priemonės nuvežti sergančią mamą.

26. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Taigi, vien tai, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamoji vairavo neblaivi, nereiškia, kad jai negali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai).

30. Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas kartu su alternatyviomis įstatyme nurodytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis (buvimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

31. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, be transporto priemonės N. G. nebūtų galėjusi sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimas, todėl byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju kaltinamosios padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios N. G. vairuotas automobilis atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir pripažintinas konfiskuotinu turtu. Nors panaudojant automobilį padaryta tik dalis nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų, tai nesudaro pagrindo nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone.

32. Be to, už visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus alternatyvius veiksmus nustatyta tokia pati baudžiamoji atsakomybė transporto priemonę vairavusiam asmeniui, todėl alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra toks pat pavojingas kaip ir kiti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs veiksmai. Vien tai, kad N. G. nebuvo kaltinama tuo, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, o jos veika pasireiškė alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, savaime nemenkina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas taikomas ir kai asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

33. N. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta, kad transporto priemonė Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji yra 58 metų amžiaus, šiuo metu nedirba, kaip nurodo, nedirba dėl motinos psichinės ligos, ja rūpinasi, pati turi neįgalumą. Per paskutinius 3 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo N. G. vieną kartą bausta administracine tvarka (už kelio perėjimą tam neskirtoje vietoje). Kaip nustatyta byloje, N. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė ne savo, o kito asmens automobiliu, t. y. šio automobilio vertė neatspindi N. G. turtinės padėties ir realių finansinių galimybių. Elektrėnų seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl N. G. elgesio ir gyvenimo būdo Elektrėnų seniūnija nusiskundimų neturėjo. Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika neabejotinai pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, tačiau spręsti, jog toks nusikalstamo elgesio modelis būdingas kaltinamajai, nėra pagrindo. Byloje surinkti kaltinamąją apibūdinantys duomenys suponuoja išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl kompensacinių priemonių kaltinamosios atžvilgiu taikymo šioje byloje bei atsižvelgdamas į kaltinamosios vairuoto automobilio vertę, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, nurodytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių funkciją – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. baudžiamojo poveikio priemonėmis, be kita ko, turto konfiskavimu, yra siekiama auklėjamojo ir (arba) prevencinio pobūdžio tikslų, sprendžia, kad N. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 6 000 eurų konfiskavimą. Teismo vertinimu, nurodytos automobilio vertės dalies konfiskavimas, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, kitas jau aptartas bylos aplinkybes, laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama poveikio priemone N. G. baudžiamajai atsakomybei realizuoti.

34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins automobilio vertės dalies konfiskavimas, teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė pakankama atgrasyti N. G. nuo pakartotinio baudžiamojo įstatymo pažeidimo, ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skyrimas šiuo atveju būtų netikslingas bei dar labiau apsunkintų N. G. finansinę padėtį, todėl ji nėra skiriama.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių galiojimo

35. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

36. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl civilinio ieškinio

37. 2024 m. liepos 15 d. gautas Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo 1868,78 eurų sumai. Į bylą pateiktas 2024 m. liepos 16 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo žalą padaręs asmuo (N. G.) įsipareigojo atlyginti Elektrėnų savivaldybės administracijai turtinę žalą, kurią sudaro 1868,78 Eur. Į bylą taip pat pateiktas ir 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 556, kuriuo N. G. Elektrėnų savivaldybės administracijai sumokėjo 1 868,78 Eur žalą. 2024 m. rugpjūčio 20 d. gautas Elektrėnų savivaldybės administracijos pranešimas, kad N. G. atlygino turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio administracija nebereiškia. Civilinio ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinio atsisakymas priimamas, tokią ieškovo teisę numato įstatymas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 42 straipsnis, 142 straipsnis) ir bylą šioje dalyje nutrauktina; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš kaltinamosios N. G. 144,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

39. Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtas advokatas Sergejus Milovas. VGTPT pateikė pažymą apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

40. Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu teismas pripažino dėl to, kad byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, t. y. ne kaltinamosios iniciatyva, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų jos padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš N. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant N. G. laiduotojo I. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl N. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – keleivinio automobilio Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalies, atitinkančios 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 11 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą,– palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Priimti Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinio N. G. atsisakymą dėl 1 868,78 Eur priteisimo žalos atlyginimui ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės N. G., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui I. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl N. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.