Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, nedalyvaujant ieškovės BUAB „Rokmaras“ atstovui bankroto administratoriui Mariui Žvinkliui, atsakovui D. K., jo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Rokmaras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. balandžio 25 d. šalys susitarė bylą baigti taikos sutartimi, kurią, prašydamos patvirtinti, 2018 m. gegužės 7 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nurodo, kad taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2012).

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra pridedamas prie bylos. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, išsiaiškina, ar šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias procesines teisės normas ir į tai, kad šalys teismui pateikė tinkamo turinio taikos sutartį, kurioje nurodė, kad yra susipažinusios su CPK 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, 294 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir šalims yra žinoma, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, teismas vertina, kad pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl šalių pateikta taikos sutartis yra tvirtintina (CPK 140 straipsnio 3 dalis), dėl šios sudarytos taikos sutarties vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnis, 294 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Civilinė byla Nr. e2-916-1003/2018 nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

patvirtinti BUAB „Rokmaras“, juridinio asmens kodas 145913974, atstovaujamos bankroto administratorius Mariaus Žvinklio, ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 25 d. sudarytą taikos sutartį šiomis šalių sutartomis sąlygomis:

BUAB „Rokmaras“, juridinio asmens kodas 145913974, atstovaujama bankroto administratorius Mariaus Žvinklio (sąrašo eilės Nr. B-FA551, adresas korespondencijai Dagiliškių g. 17-1, LT14187 Vilnius, tel. Nr. + 37067847777, el. p. marius.zvinklis@gmail.com) (toliau — Ieškovė arba Įmonė), ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovas), toliau tekste Ieškovė ir Atsakovas kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,

Šiaulių apygardos teismas 2017-01-23 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė Įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. Žvinklį. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ieškovės ieškinį Atsakovui dėl Įmonei padarytos žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės taikymo. Iš Atsakovo perduotų Įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2014 m. įsigijo prekių už 26112,60 Eur, 2015 m. – už 25222,89 Eur, o 2016 m. – už 9082,71 Eur sumą. Vadinasi, Įmonė per 2014 – 2016 m. laikotarpį įsigijo prekių už 60418,20 Eur. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. nurodyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kadangi Atsakovas jokio Įmonės turto bankroto administratoriui neperdavė, o duomenų apie tai, kad Įmonės įsigytos prekės buvo panaudotos bendrovės veikloje ar jos naudai, nėra, darytina išvada, kad tokiu būdu Atsakovas Įmonei padarė 60418,20 Eur žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) spręsdamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, be kita ko, nurodė, kad įmones turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl ne tik turto turėjimas, bet ir jo netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, todėl iš esmės konstatavo, jog bendrovės vadovui neperdavus turto bankroto administratoriui ir nesant apskaitos dokumentų dėl turto sunaudojimo įmonės veikloje, tokie vadovo veiksmai laikytini neteisėtais, lėmusiais žalos įmonei padarymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, įmonės vadovas veikia bendrovės vardu bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei už kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o priešingu atveju juridinio asmens valdymo organo nariui kyla visiška materialinė atsakomybė už padalytą žalą juridiniam asmeniui. CK 2.87 str. 7 d. imperatyviai nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar įmonės steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai.

Atsakovas Įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2011-09-14 ir buvo paskutinis asmuo iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo ėjęs vadovo pareigas, todėl buvo tiesiogiai atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų bei turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą. Atsakovas nevykdė jam pavestų pareigų, neišsaugojo Įmonės dokumentų ir turto, jo neperdavė Įmonės bankroto administratoriui, nerengė ir Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 m. Toks Atsakovo, kaip Įmonės vadovo pareigų nevykdymas vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir sąlygojantis tai, kad bankroto administratoriui be jokio teisėto pagrindo nebuvo perduoti visi Įmonės dokumentai ir turtas, o tai, be kita ko, nulėmė tiek pačios Įmonės, tiek jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų atgauti bent dalį skolos pažeidimą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą įgaliotiems asmenims ir būtent dėl tokių Atsakovo veiksmų buvo prarasti Įmonės dokumentai ir Įmonei priklausęs turtas, t. y. žalos kilimą sąlygojo išimtinai Atsakovo neteisėti veiksmai – veikimas tokiu būdu, kokiu analogiškomis aplinkybėmis protingas bei apdairus asmuo nebūtų veikęs. Vadinasi, Atsakovas atlikdamas neteisėtus veiksmus padarė žalos ne tik Įmonei, bet ir jos kreditoriams. Ieškovė ir Atsakovas. įvertinę Įmonei padarytos žalos dydį, bylinėjimosi ir galimai priteistos žalos išieškojimo laiko ir lėšų sąnaudas, remdamasis bankroto proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principais, Šalys veikdamos gera ir laisva valia, vadovaudamosi LR CK šeštosios knygos LII skyriumi ir LR CPK 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 294 straipsnio nuostatomis, tarpusavio bendradarbiavimo, supratimo ir geranoriškumo principais, abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu, nusprendė, jog klausimą dėl žalos Įmonei atlyginimo tikslingiausia užbaigti taikos sutartimi, kuria būtų siekiama išvengi ateityje tarp Šalių galinčio kilti teisminio ginčo. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, kad įstatymo leidėjas būtent bankroto administratoriui suteikė teisę bankrutuojančios įmonės vardu reikšti ieškinius teisme bei atitinkamai naudotis visomis civiliniame procese turimomis ieškovės teisėmis, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-10/2012). Vadinasi, bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kas yra palankiausia bei naudingiausia bankrutuojančiai/ bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, turi išimtinę diskrecijos teisę įmonės vardu nuspręsti, kaip ir kokiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę sudaryti taikos sutartį, naudotis. Todėl nei kreditoriai, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali nurodyti bankroto administratoriui pateikti ieškinį ar ne, atsiimti ieškinį, pripažinti ar nepripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ar ne ir pan. Šią išvadą pagrindžia ir gausi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius pradėjimo, kreipimosi į teismą kitais bankroto procese aktualiais klausimais. Administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys administratoriaus neįpareigoja su jais sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių pageidauja vienas ar kitas kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje NR 2-1809/2013). Įmonės administratorius, vykdydamas jam įstatymų nustatytas pareigas ir vesdamas įmonės bylą teisme, turi teisę vienasmeniškai nuspręsti, teikti taikos sutartį teismui ar ne. ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių ar skolininko teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-431/2013). Kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-508/2010). Dėl išdėstytų priežasčių, siekiant sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui, bankroto administratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančią/ bankrutavusią įmonę, nereikia atlikti tarpinio veiksmo sušaukti įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo. Ginčai, susiję su taikos sutarties tinkamumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami vienoje byloje — taikos sutarties teisminio tvirtinimo metu, o bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės kreditoriai prieštaravimus dėl taikos sutarties sudarymo gali reikšti taikos sutarties tvirtinimo teisme stadijoje ([Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1515-11712015).

Šalys sudarė šią taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis), kuria Ieškovė ir Atsakovas susitarė:

1. Siekdamos užbaigti Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą taikos sutartimi, užkirsti kelią kilti galimiems teisminiams ginčams ateityje ir įgyvendindamos bankroto procese vyraujančius ekonomiškumo, efektyvumo ir operatyvumo principus, siekdamos išvengti bylinėjimosi išlaidų ir kartu nesudaryti sąlygų brangesniam ir ilgesniam bankroto procesui, susitaria, kad Atsakovas geranoriškai sumokės Ieškovei 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) iki 2018-12-31 tokia tvarka:

1.1. 2000 Eur – Atsakovas sumoka Ieškovei grynais pinigais šios Taikos sutarties pasirašymo metu. Ieškovė patvirtina, kad 2000 Eur sumą gavo.

1.2. 2500 Eur – Atsakovas perves į Įmonės banko sąskaitą Nr. LT067180300027467555, esančią Šiaulių banke, ne vėliau kaip iki 2018-09-30.

1.3. 1500 Eur – Atsakovas perves į Įmonės banko sąskaitą Nr. LT067180300027467555, esančią Šiaulių banke, ne vėliau kaip iki 2018-12-31.

2. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad šioje Taikos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka Atsakovui įvykdžius Taikos sutarties 1 punkto nuostatas, Šalys viena kitai daugiau nebeturės jokių pretenzijų ar piniginių reikalavimų, susijusių su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Atsižvelgdamos į tai, kad viena Šalis yra bankrutuojanti/ bankrutavusi įmonė, o bankroto procese vyrauja operatyvumo principas, Šalys susitaria, kad tokiu atveju, jeigu Atsakovas vėluos sumokėti kompensaciją ar bet kokią šios kompensacijos dalį per Taikos sutartyje nurodytą terminą, Atsakovas įsipareigoja Ieškovei sumokėti baudą – po 20 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną pavėluotą dieną.

4. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis turi teisę reikalauti kitą Šalį vykdyti Taikos sutartyje numatytus atitinkamos Šalies įsipareigojimus, o Šaliai nevykdant savo įsipareigojimų – taikyti visus Taikos sutartyje įr/ ar teisės aktuose numatytus savo teisių gynimo būdus.

5. Šalys susitaria, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys patirtas bylinėjimosi išlaidas apmoka iš asmeninių lėšų ir viena kitai pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.

6. Šalys susitaria ir sutinka, kad šios Taikos sutarties patvirtinimo klausimas būtų išspręstas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.

7. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta nenaudojant spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

8. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė ir suprato jos turinį. Šalims yra žinomos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, suprantamos CK 6.985 straipsnio nuostatos, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas, todėl Atsakovui nevykdant Taikos sutarties nuostatų, Ieškovė, vadovaudamasis CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turės teisę kreiptis į antstolį dėl Taikos sutarties priverstinio įvykdymo. Tokiu atveju Atsakovui kils pareiga padengti išlaidas, susijusias su priverstinio išieškojimo vykdymu.

9. Taikos sutartis atitinka tikruosius Šalių ketinimus ir valią. Šalys sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme.

10. Visi ginčai, kylantys iš Taikos sutarties, pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti derybų būdu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme pagal Ieškovės buveinės registracijos vietą.

11. Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia, lietuvių kalba, 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir Šiaulių apylinkės teismui.

Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.