Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir nutraukta civilinė byla, iškelta pagal ieškovo bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo L. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio atsisakymo priėmimo pagrįstumo, kuomet pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikia bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius.

Ieškovas bankrutavusi L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama bankroto administratoriaus Linusio Samulionio, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB DnB NORB banko 247 599,10 Lt dydžio finansinį reikalavimą L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje;priteisti ieškovui bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ iš atsakovo AB DnB NORD banko 1 061 385,57 Lt tiesioginių nuostolių, 386 344,36 Lt delspinigių, 195 443,43 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti trečiajam asmeniui L. K. iš atsakovo AB DnB NORD banko 268 600 Lt tiesioginių nuostolių, 44 319 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas bankrutavusi L. K. individuali įmonė „Talka“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo bei nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.

Atsakovo AB DnB NORD banko atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu žodžiu paprašė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė bei bylą nutraukė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje pareiškė, jog atsisako ieškinio, kurį buvo pareiškęs dėl to, kad jį suklaidino trečiasis asmuo, o gavęs atsiliepimą, ieškovas suvokė, jog ieškinys yra nepagrįstas. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nutraukimo. Atsakovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio bei bylą nutraukė (CPK 42 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir ieškovo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nepriimti. Trečiasis asmuo atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:

bankrutuojančios įmonės administratorius neturėjo teisės atsisakyti ieškinio bankrutuojančios įmonės vardu, neturėdamas tam visų kreditorių pritarimo. Ši išvada išplaukia iš Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų reikalavimų, keliamų taikos sutarties pasirašymui (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 2 d., 28-29 str.). Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės administratorius neturi bankrutuojančioje įmonėje jokių interesų, kuriuos reikėtų ginti, todėl teismas negalėjo priimti asmens, neturinčio suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 4 d., CPK 5 str. 1 d., 140 str.);skundžiama nutartimi priimtas ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, nes bankroto administratorius privalėjo šį ieškinį pareikšti dėl to, kad dėl ginčijamų sandorių (kurių suma 1 956 092,36 Lt) sudarymo, bankrutuojanti įmonė negalėjo atsiskaityti su dauguma kreditorių (kurių bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma 5 763 648,22 Lt). Be to, ieškinyje ginčijami sandoriai buvo atlikti vienašališkai, be įmonės žinios, nesilaikant Finansinių rinkų priemonių įstatymo, CK normų ir AB DnB NORB bankui veikiant priešingai bankrutavusios įmonės tikslams;skundžiama nutartimi priimtas ieškinio atsisakymas prieštarauja viešajam interesui, nes nebuvo išsaugotas iš atsakovo priteistinas turtas, kuriuo būtų galima patenkinti kreditorių interesus. Be to, bankroto administratorius atsisakė ir trečiojo asmens pareikštų ieškinio reikalavimų, kuriuos trečiasis asmuo buvo pareiškęs kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1384-413/2011, nagrinėtoje Kauno apygardos teisme, tačiau ieškinį atsiėmė, sužinojęs apie šioje byloje pareikštą ieškinį; bankrutuojančios įmonės administratoriui atsisakius ieškinio, užkertamas kelias kam nors kitam atstovauti bankrutuojančią įmonę ir ginti jos interesus, nes bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d.).

Ieškovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti bei Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs draudimo bankrutuojančios įmonės administratoriui laisva valia pareikšti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškinio atsisakymas laikytinas teisingu kreditorių (tarp kurių yra ir atsakovas) teisių gynimu, nes ieškinys nepagrįstas. Be to, ieškinio pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas, kuomet sprendžiama dėl ieškinio atsisakymo priėmimo.

Ieškovas bankrutavusi L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama bankroto administratoriaus Linusio Samulionio, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti bei Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje ieškinį parengė pats L. K., tačiau bankroto administratorius iš atsiliepimo į ieškinį sužinojo, kad trečiasis asmuo iškreipė faktines aplinkybes. Be to, trečiasis asmuo nuslėpė nuo bankroto administratoriaus ir kitų kreditorių faktą, jog buvo pareiškęs tapačius reikalavimus UAB FMĮ „Orion sencurities“ ir AB SEB bankui, kurie nebuvo patenkinti. Analogiško ieškinio L. K. atsisakė dėl to, kad nenorėjo mokėti žyminio mokesčio (Kauno apygardos teisme nagrinėta civ. byla Nr. B2-1384-413/2011). Bankroto administratorius, atsisakydamas aiškiai nepagrįsto ieškinio, apgynė kreditorių interesus, nes tokiu būdu nebus vilkinama bankroto byla bei nedidės bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu L. K. pats gali ginti savo interesus teismine tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte yra įtvirtinta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga patikrinti per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo teisme įmonės sudarytus sandorius, ir esant įtarimui dėl jų neatitikties įstatymų reikalavimams ar prieštaravimo įmonės ir jos kreditorių interesams, pareikšti ieškinius dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas būtent bankroto administratoriui suteikė teisę bankrutuojančios įmonės vardu reikšti ieškinius teisme bei atitinkamai naudotis visomis civiliniame procese turimomis ieškovo teisėmis, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Todėl trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, kad ne bankroto administratorius, o bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi nuspręsti dėl ieškinio atsisakymo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys ieškinio atsisakymo institutą reglamentuojančioms teisės normoms.

Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi teismas gali priimti ieškinio atsisakymą tik nustatęs, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, o kai ieškinį pareiškia bankroto administratorius, teismas taip pat turi įvertinti, ar nebus pažeidžiami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės ir interesai (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą kreditoriaus, kuris šioje byloje yra laikomas atsakovu, finansinį reikalavimą, bei priteisti iš atsakovo tam tikras sumas bankrutavusios įmonės ir jos savininko, kuris šioje byloje yra laikomas trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 yra konstatavęs, kad: „kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą”. Taigi, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, šioje byloje pareikšto ieškinio pirmąjį reikalavimą teismas turėjo atsisakyti priimti kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paties ieškinio reikalavimo ydingumą, sprendžia, kad tokio ieškinio reikalavimo atsisakymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ar viešojo intereso.

Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iš šios įstatyminės nuostatos darytina išvada, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis būtent dėl savo (ar atstovaujamojo) pažeistų teisių gynimo (CPK 56 str.). Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ieškinio trečiuoju reikalavimu prašė priteisti tam tikras sumas trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, bei gynė jo, o ne savo pažeistas teises. Kadangi ieškinys nebuvo pasirašytas trečiojo asmens, laikytina, kad jo turinyje neatsispindėjo trečiojo asmens valia reikšti šį ieškinio reikalavimą bei tokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Be to, trečiasis asmuo nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą. Vadinasi, ieškinio trečiasis reikalavimas taip pat buvo su trūkumais (CPK 46 str. 2 d., 115 str., 135 str. 2 d.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo siekiama apginti ne bankrutavusios įmonės ar jos kreditorių, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pažeistas teises (nesant paties trečiojo asmens parašo), atsisakymas nepažeidė imperatyviųjų įstatymo nuostatų, bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų ar teisėtų lūkesčių bei trečiojo asmens teisės į teisminę gynybą, reiškiant savarankišką ieškinį. Tuo tarpu aplinkybė, kad trečiasis asmuo atitinkamo ieškinio reikalavimo atsisakė kitoje civilinėje byloje prieš tai šioje byloje nepareiškęs savo valios dėl savarankiško reikalavimo iškėlimo, yra paties trečiojo asmens priimtas sprendimas, iš kurio kylančios teisinės pasekmės taip pat tenka trečiajam asmeniui. Įvertinusi šios konkrečios situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja savo kaip trečiojo asmens teisių pažeidimą dėl ieškinio atsisakymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio antrojo reikalavimo pobūdį, ieškinio turinį (faktinį pagrindą) bei ieškinio atsisakymo priežastis, sprendžia, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymas taip pat nepažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesų bei imperatyviųjų įstatymo nuostatų (CPK 42 str. 2 d.). Tuo tarpu trečiojo asmens atskirojo skundai argumentai, kuriais įrodinėjamas ieškinio pagrįstumas, atmetami kaip nenagrinėti, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, daro išvadą, kad teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo institutą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl trečiojo asmens atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.