Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-848-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2-848-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00482-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Agnė Tikniūtė (pirm.)
Atsakovas
„PROFISA“
Ieškovas
FCA US LLC
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-848-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4. 3.2.6.6.3.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės FCA US LLC (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFISA“ (toliau – atsakovė) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

Šalies argumentai

2. 2020 m. kovo 5 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus: pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio pradžios priežasčių svarbumą, nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pateikti prašymą dėl praleisto termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, nurodyti termino praleidimo priežastis.

Šalies argumentai

4. 2020 m. kovo 12 d. atsakovė pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paaiškino termino praleidimo aplinkybes, prašė šį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atnaujino atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; atsakovės teismui 2020 m. kovo 5 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas buvo pasyvus įgyvendindamas atsakovės procesines teises (į posėdį neatvyko, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengė paskutinę termino dieną 23:57 val., ir numatė, kad dokumento įkėlimas į EPP sistemą gali užtrukti ilgiau nei 3 min.), tačiau prioritetas turėtų būti teikiamas asmens teisės būti išklausytam užtikrinimui. Esant šioms aplinkybėms atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo teismas tenkino.

7. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nei pradiniame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei patikslintame pareiškime atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio pradžios priežasčių svarbumą. Teismo vertinimu, atsakovė apsiriboja deklaratyviu teiginiu, kad į 2020 m. vasario 13 d. posėdį neatvyko, nes 2020 m. vasario 12 d. kartu su ieškovu buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad šis prašymas 2020 m. vasario 12 d. teisėjo rezoliucija buvo netenkintas, todėl atsakovės atstovas, būdamas profesionalus teisininkas, turėjo suprasti, kad posėdis byloje vyks, ir atvykti į 2020 m. vasario 13 d. posėdį, o negalėdamas to padaryti – iki posėdžio pradžios informuoti teismą ir pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą. Su teisėjo rezoliucija atsakovės atstovas galėjo susipažinti EPP sistemoje prie kurios, kaip pats patvirtino, buvo prisijungęs 2020 m. vasario 12 d. 16:30-16:45 val.

8. Be to, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, o išimtinai apsiribojo teiginiais, akcentuojančiais šalių procesinę teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismo vertinimu, net ir priėmus 2020 m. vasario 13 d. sprendimą už akių, šalys ginčą gali baigti taikos sutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. 2020 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. šalys viso proceso metu vykdė derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Iki gaudamas 2020 m. vasario 12 d. abiejų šalių atstovų pasirašytą bendrą prašymą atidėti teismo posėdį dar vienam mėnesiui, teismas, veikdamas už taikos byloje tarp šalių sudarymą, buvo dukart tenkinęs analogiškus prašymus. Teismas, netenkinęs šalių prašymo atidėti posėdį, priėmė siurprizinę rezoliuciją, preziumavo proceso vilkinimą bei apribojo šalių procesines teises, įtvirtintas įstatyme.

9.2. Šalims pateikus 2020 m. vasario 12 d. prašymą atidėti teismo posėdį EPP sistema pranešė, kad prašymas priimtas, o apie jokią rezoliuciją proceso įvykių lange nebuvo nurodyta. Atsakovo atstovui matant pranešimą, kad prašymas buvo priimtas, nekilo būtinybė atidarinėti kitą sistemos langą „bylos dokumentai“, kur tik apačioje po gautu šalių prašymu matosi teisėjo rezoliucija, paremta nepagrįsta proceso vilkinimo prezumpcija.

9.3. Teisėjo rezoliuciją netenkinti prašymo atidėti 2020 m. vasario 13 d. posėdį atsakovės atstovas pamatė tik 2020 m. vasario 13 d. po sprendimo už akių priėmimo. Teisėjo rezoliucijos nemačius atsakovės atstovas veikė įprastai, vadovavosi byloje nusistovėjusia praktika ir į posėdį nevyko.

9.4. Sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė nebuvo pasyvi, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, nesislapstė, procesu domėjosi, siekė taikos.

10. 2020 m. balandžio 10 d. gautas ieškovės atsiliepimas į 2020 m. kovo 24 d. atsakovės atskirąjį skundą. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismui nepatenkinus 2020 m. vasario 12 d. šalių pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, ieškovės atstovė atvyko į bylos nagrinėjimą, nes tokią pareigą turėjo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsniu. Ieškovei nežinomos aplinkybės, susijusios su atsakovės nedalyvavimu teismo posėdyje ar nedalyvavimo priežastimis.

10.2. Nagrinėjamu atveju buvo CPK 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti teismo sprendimą už akių, o atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šių pagrindų nepaneigė. Teismo išvada yra pagrįsta, nes atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Papildomai pažymėtina, kad nors teismas, priimdamas sprendimą už akių galėjo atlikti tik formalų procesinį įrodymų vertinimą, jis atliko abiejų šalių pateiktų įrodymų formalų įvertinimą. Nesant jokių papildomų įrodymų, teismas, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, priimtų tokį pat sprendimą. Vadinasi, bylos nagrinėjimo atnaujinimas pareikalautų tik bereikalingų papildomų proceso ir šalių laiko sąnaudų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

13. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Minėto straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai, kada sprendimas už akių negali būti priimtas: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas nenustatė pagrindų dėl kurių byloje negalėtų būti priimtas sprendimas už akių ir 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių. 2020 m. kovo 4 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

15. CPK 287 straipsnio 2 dalyje išvardinti reikalavimai keliami pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniui. Pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

16. 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neprašoma šio termino atnaujinti. Teismas nurodė, kad kartu su pareiškimu nėra pateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nenurodytos aplinkybės ir nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat – nenurodytos aplinkybės liudijančios neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą. Teismas vertino, kad tai, jog 2020 m. vasario 12 d. buvo pateiktas šalių prašymas atidėti teismo posėdį, nėra laikytina svarbia neatvykimo į 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdį priežastimi. Šis prašymas 2020 m. vasario 12 d. teisėjo rezoliucija nebuvo patenkintas.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus termino praleidimo ir žyminio mokesčio aspektu, taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškime nėra nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes dėl kurių neatvyko į 2020 m. vasario 13 d. posėdį ir kurios, atsakovės vertinimu, teismo turėtų būti pripažintos svarbiomis, t. y. atsakovė nurodė, kad buvo suklaidinta įprastos praktikos byloje, kai šalims siekiant taikos sutarties sudarymo, teismas buvo linkęs bylos nagrinėjimo posėdžius atidėti. Atsakovės atstovas per klaidą nepastebėjo, kad 2020 m. vasario 13 d. posėdis nebuvo atidėtas ir į jį nenuvyko. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties (suklydimo) ir sudaro pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

18. 2020 m. kovo 12 d. šalindama teismo nurodytus trūkumus atsakovė įvardino pareiškimo padavimo termino praleidimo priežastis, prašė jas pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti, taip pat pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį. Pakartojo argumentus, kad 2020 m. vasario 12 d. abiejų šalių pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį buvo pagrįstas, nes šalys siekė taikos sutarties sudarymo, viso proceso metu bendradarbiavo, o teismas nepagrįstai šalių prašymo atidėti teismo posėdį netenkino ir priėmė siurprizinę rezoliuciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį nenuvyko dėl svarbios priežasties.

19. 2020 m. kovo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiti 2020 m. kovo 5 d. nutartyje išvardinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai nebuvo pašalinti, t. y. atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina neatvykimo į 2020 m. vasario 13 d. posėdį priežasčių svarbumo, taip pat nepateikti argumentai ir įrodymai dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Atitinkamai, atsakovės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė tiek pradiniame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek patikslintame pareiškime nurodė aplinkybes, dėl kurių, jos manymu, neatvykimo į 2020 m. vasario 13 d. posėdį priežastys pripažintinos svarbiomis, t. y. atsakovė nebuvo pasyvi proceso šalis, šalys abi kartu bendru sutarimu teikė prašymą 2020 m. vasario 13 d. posėdį atidėti, teisėjas 2020 m. vasario 12 d. priėmė siurprizinę rezoliuciją, nes įprastai tokie šalių kartu teikiami prašymai būdavo tenkinami, o atsakovės atstovas per klaidą teisėjo rezoliucijos nepastebėjo ir, tikėdamasis, kad bus vadovaujamasi byloje nusistovėjusia praktika, kai šalių bendrai teikiami prašymai dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo tenkinami, į posėdį nevyko. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei nurodžius aplinkybes, pagrindžiančias jos nedalyvavimo 2020 m. vasario 13 d. posėdyje priežasčių svarbą, pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo nustatyti pareiškimo trūkumų atmesdamas šiuos atsakovės argumentus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo turėtų būti vertinamos sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių pagrįstumo klausimą, o ne pasisakant dėl pareiškimo priėmimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti, sprendžiant dėl pareiškimo esmės, turi būti atsižvelgiama į sprendimo už akių instituto tikslą, jog šiuo institutu nesiekiama nubausti šalies jos atstovui neatvykus į posėdį. Sprendimo už akių institutu siekiama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumą, koncentruotumą tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra pasyvi – nepriima teismo siunčiamų dokumentų, nepateikia procesinių dokumentų, neatvyksta į teismo posėdžius, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovės atstovo vieno teismo posėdžio praleidimas gali būti prilyginamas šalies pasyviam elgesiui procese.

22. Kartu pažymėtina, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-464/2020). Nagrinėjamu atveju, atsakovei įrodinėjant antrąją aplinkybę, kad sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas, nes atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties, atsakovei nekilo pareiga pasisakyti ir dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti pareiškimo trūkumus, nes nebuvo pateikti įrodymai, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, yra perteklinė ir nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Agnė Tikniūtė