- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- A18.-452-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00265-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. V.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 518 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. spalio 18 d. adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini), D. V. savavališkai pastatė automobilius Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. sklypo teritorijoje be jo leidimo, taip trukdydamas V. Ž. naudotis savo turtu. Tokiais savo veiksmais D. V. įgyvendino tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Be to, D. V. nevykdė teisėto policijos pareigūno raštu ir žodžiu išreikšto reikalavimo iki 2019 m. sausio 5 d. patraukti automobilius, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kadangi eilė žemės sklypų savininkų neturi kaip privažiuoti prie savo valdų, todėl bendru bendruomenės narių sutarimu buvo nupirkti du automobiliai, kurie buvo registruoti D. V. vardu, ir jis juos pastatė pakraštyje kelio tarp V. Ž. ir S. G. žemės sklypų. Automobiliai buvo pastatyti taip, kad jų tik apie 10 cm. įeitų į servitutinį kelią. Mano, kad ten nėra V. Ž. privati nuosavybė, o yra tik visiems gyventojams reikalingas pravažiavimo kelias. Bendruomenės narių sutarimu D. V. automobilius pastatė 2017 m. tam, kad V. Ž. negalėtų ant kelio pastatyti tvorą ir tada visiems būtų apsunkintas privažiavimas prie savo gyvenamųjų vietų. D. V. gavo policijos pareigūno reikalavimus patraukti automobilius, tačiau jų nepatraukė, nes suprato, jog juos patraukus V. Ž. iš karto pastatys tvorą.
Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jam priklausančiame žemės sklype 2001 m. dviejų sklypų savininkams buvo nustatytas kelio servitutas. D. V. sklypui servitutas nebuvo nustatytas. V. Ž. ant savo žemės sklypo ribos buvo pastatęs tvorą, tačiau ji savavališkai be jo žinios buvo nugriauta. Kadangi V. Ž. norėjo atstatyti tvorą, todėl 2017 m. D. V. ant kelio pastatė automobilius, taip trukdydamas V. Ž. naudotis jam priklausančiu žemės sklypu bei ant jo ribos statyti tvorą.
Liudytojas H. K. parodė, kad jo sklypui bei (duomenys neskelbtini) Nr. 14,16, 18, 20, 22 savininkams buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiant teisę juo važiuoti. Kiek žino, kito žemės sklypo savininkui D. V. nėra nustatytas kelio servitutas. Jam žinoma, kad abu automobilius ant kelio pastatė D. V.. Tuo metu, kai V. Ž. buvo ant servitutinio kelio pastatęs tvorą, ji stovėjo ant kelio. Jei V. Ž. vėl pastatytų ant kelio tvorą, H. K. bei kitiems gyventojams būtų apsunkintas naudojimasis keliu, nes kelio plotis sumažėtų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės bei jame esantis D. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog nors automobiliai Citroen, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai nuosavybės teise priklauso jam, tačiau realiai jie priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Jis su bendruomene minėtus automobilius pastatė Teleičių k., Atgimimo g. 9 sklypo dalyje, kuri priklauso S. G.. Mano, kad automobilius pastatė teisėtai, nepažeisdamas KET taisyklių, todėl nesutinka, kad savavaldžiavo. Jam buvo duotas policijos pareigūnų žodinis ir rašytinis nurodymas patraukti minėtus automobilius, bet jis su kaimynais pasitaręs nusprendė automobilius palikti S. G. žemės sklype, nes priešingu atveju V. Ž. minėtų automobilių vietoje pastatys tvorą ir jis su kaimynais negalės grįžti namo, kadangi bus užblokuotas kelias. Nesutinka, kad nevykdė jam duotų policijos pareigūnų nurodymų, Prašo jo nebausti (b. l. 1-2); V. Ž. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos užvedimo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. D. V. su kitais asmenimis pastatė senas transporto priemones ir jas paliko stovėti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje. Transporto priemonės jo teritorijoje pastatytos sąmoningai ir tikslingai, siekiant jam sutrukdyti pastatyti tvorą. Dėl D. V. ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų jis negali valdyti savo nuosavybės nuo 2017 metų, todėl prašo nustatyti transporto priemonių savininkus, nustačius administracinio nusižengimo sudėties požymius, šių asmenų atžvilgiu pradėti administracines bylas ir įpareigoti juos pašalinti transporto priemones (b. l. 3); antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, kuriame užfiksuota, kad dvi transporto priemonės pastatytos taip, kad dalis transporto priemonės stovi V. Ž. sklype (b. l. 4 - 21); V. Ž. pareiškimas dėl automobilių pašalinimo iš jam priklausančio sklypo (b. l. 22); transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 30); VĮ Regitra duomenys apie kelių transporto priemones (b. l. 31, 32); policijos pareigūno pažyma dėl oficialaus įspėjimo, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. M. oficialiai įspėja D. V. dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio ir nurodo iki 2019 m. sausio 5 d. patraukti automobilius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš V. Ž. nuosavybės teise priklausančios žemės, adresu Kauno raj., Atgimimo g. 10, kuris D. V. įteiktas 2018 m. gruodžio 17 d. (b. l. 34); raštas dėl informacijos suteikimo (b. l. 35); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl nurodymų nevykdymo, kuriame užfiksuota, kad D. V. 2018 m. gruodžio 17 d. buvo duotas žodinis nurodymas patraukti automobilius iš V. Ž. priklausančio žemės sklypo bei įteiktas rašytinis įspėjimas dėl elgesio priešingo visuomenės interesams su įpareigojimu patraukti automobilius iki 2019 m. sausio 5 d. 2019 m. vasario 1 d. buvo nuvykta adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad minėti automobiliai nebuvo patraukti iš V. Ž. priklausančio žemės sklypo. Siekiant surinkti įrodymus administraciniame tyrime, minėti automobiliai 2019 m,. vasario 1 d. buvo nufotografuoti, stovintys V. Ž. priklausančiame žemės sklype (b. l. 36-37), Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimas (b. l. 45-47), fotonuotraukos (b. l. 52, 53, 54 ), situacijos planai (b. l. 55, 56).
Byloje surinkti D. V. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad D. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 38-42).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V., nepripažindamas kaltės, nurodė, jog kadangi eilė žemės sklypų savininkų neturi kaip privažiuoti prie savo valdų, todėl bendru bendruomenės narių sutarimu buvo nupirkti du automobiliai, kurie buvo registruoti D. V. vardu, ir jis juos pastatė pakraštyje kelio tarp V. Ž. ir S. G. žemės sklypų, taip siekiant sutrukdyti V. Ž. ant kelio pastatyti tvorą.
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė.
Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi akivaizdu, jog norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį jo veiksmuose būtina nustatyti subjektyviąją nusižengimo pusę.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 4.37 straipsnyje numatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog automobiliai Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. stovėjo ant dalies V. Ž. nuosavybės teise priklausančio sklypo. Nurodyta aplinkybė patvirtinama 2017 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei prie jo esančiais priedais (b. l. 4-11, 12-21). Nustatytą aplinkybę paneigiančių įrodymų D. V. nepateikė. Byloje taip pat nustatyta, jog abu automobiliai priklauso D. V. ir jis juos užfiksuotoje vietoje pastatė 2017 m. Abu automobiliai stovėjo tiek iki 2018 m. gruodžio 17 d. jam įteiktos policijos pareigūno pažymos dėl oficialaus įspėjimo, tiek iki 2019 m. sausio 5 d. bei tiek ir iki 2019 m. vasario 1 d., kai policijos pareigūnai stovinčius automobilius užfiksavo vietoje.
Iš nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo H. K. parodymų bei Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (b. l. 45-47) matyti, kad Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymu Nr. 02-05-4361 V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus ir įregistruotas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu ( 0,0300 ha ir 0,0296 ha). Servituto teisės naudotojai buvo nustatyti sklypų Nr. 79-2 ir Nr. 123 savininkai. Nurodytą aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 13-15). Iš liudytojo H. K. parodymų matyti, kad aukščiau nurodytu sprendimu servitutas buvo nustatytas jam bei (duomenys neskelbtini) Nr. 14, 16, 18, 20, 22 savininkams. Pravažiavimo kelias buvo tarp dviejų tvorų, tačiau nukentėjusiojo V. Ž. teigimu, viena tvora savavališkai be jo sutikimo iki automobilių pastatymo buvo nugriauta. Iš nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo H. K. parodymų, taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad D. V. sklypui kelio servitutas nei Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymu Nr. 02-05-4361, nei kokiu nors kitu teisėtu juridiniu pagrindu nebuvo ir nėra nustatytas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. V. nėra kreipęsis į teismą dėl kelio servituto, suteikiančio teisę jam važiuoti transporto priemonėmis ar naudotis pėsčiųjų taku keliu, esančiu V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nustatymo, todėl jis neturi teisės naudoti V. Ž. valdomą nuosavybės teise žemės sklypo dalį, kurioje yra servitutinis kelias.
Tiek iš D. V. paaiškinimų, tiek iš nukentėjusiojo V. Ž. parodymų matyti, kad D. V. 2017 m. pastatė du jam priklausančius automobilius taip, kad dalis jų stovėtų ant V. Ž. priklausančio žemės sklype esančio servitutinio kelio, dėl to, kad V. Ž. negalėtų ant savo žemės sklypo ribos pastatyti tvorą, dėl ko būtų apsunkintas gretimų sklypų savininkams pravažiavimas minėtu keliu. Tokius savo veiksmus D. V. pateisino ir tuo, kad jis bei kiti Atgimimo gatvės gyventojai neturi kito privažiavimo prie savo gyvenamųjų valdų. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti D. V., įsigydamas žemės sklypą, neįvertino savo galimybes pasiekti įsigytą nuosavybės teise žemės sklypą, nepakankamai domėjosi žemės sklypo detaliuoju planu, nesielgė protingai ir rūpestingai, kad įsigytą nuosavybės teise žemės sklypą galėtų naudotis be trukdžių ir patogiai, todėl iškilus nepatogumams privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jis neturi teisės pažeidinėti kitų asmenų, tame tarpe V. Ž., teisių ir teisėtų interesų. Nustatyta aplinkybė patvirtina, jog D. V. tokius veiksmus atliko tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad tokiu būdu gali sutrukdyti V. Ž. su jam priklausančiu turtu elgtis teisėtai savo nuožiūra, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jis veikė savavališkai, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir įgyvendino savo tariamą, objektyvaus pagrindo neturinčią teisę statyti automobilius ant V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklype esančio servitutinio kelio dalies, pasirinko tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės bei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo principų ir tuo pažeidė V. Ž. teises ir teisėtus interesus.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d., D. V., nebūdamas servituto turėtoju, savavališkai pastatė automobilius Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. Garliavos apyl. sen., (duomenys neskelbtini), ant V. Ž. sklypo teritorijoje esančio servitutinio kelio dalies be V. Ž. leidimo, taip trukdydamas V. Ž. naudotis savo turtu. Tokiais savo veiksmais D. V. įgyvendino tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Tokiais veiksmais D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Be to byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta ir tai, kad D. V. nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo raštu ir žodžiu išreikšto reikalavimo iki 2019 m. sausio 5 d. patraukti automobilius Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Tokiais savo veiksmais D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 506 straipsnio 4 dalyje.
D. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, jog D. V. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 518 straipsnio sankcijose, nustatant jų dydžius artimus vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. V. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 518 straipsnyje ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, skirti 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18085365692.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.