Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-209-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
1A-532-209-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Arūnas Kisielius
Nukentėjusysis
M. P.
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Domantas Skebas, Renaldas Baliū
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Regina Gudienė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-532-209-2011Teisminio proceso numeris: 1-17-1-02591-2008-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,nukentėjusiajam M. P.,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. (A. P. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, iki 2011-07-03 atlyginti šiuo nuosprendžiu valstybinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą bei iki 2012-01-01 neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš A. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 104 Lt M. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš A. P. priteista 7000 Lt M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. P. vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. priteista 2500 Lt M. P. advokato darbui apmokėti turėtoms išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2008-10-04, apie 11.30 val., A. P. netoli (duomenys neskelbtini), be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį M. P., tyčia sudavė pastarajam kumščiu į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas Domantas Skebas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. P. išteisinti, civilinį ieškinį atmesti ir nurodo, kad nukentėjusiojo veiksmai, šaudymai sukėlė nuteistajam stiprų išgąstį, nukentėjusiajam jį užpuolus ir veržiantis į sunkvežimio kabiną, jis pasilenkė link kabinos keleivio sėdynės, o kaire ranka bandė uždaryti dureles, tačiau besiveržiantis į kabiną nukentėjusysis traukė stipriau, todėl nuteistasis jas paleido. Nuteistasis visą laiką davė nuoseklius parodymus, kad jis nesmūgiavo, abu traukė dureles į save, o sužalojimai galėjo būti padaryti, kai jis paleido dureles ir jos trenkėsi į M. P.. Byloje nėra užfiksuota nešališkų liudytojų, kurie galėtų duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, o bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Kartu su nukentėjusiuoju važiavusių liudytojų parodymų patikimumas yra menkas. Jie nurodė, kad vaikštinėjo aplink kabiną, tačiau jos nelietė, nors pareigūno tarnybiniame pranešime ir fotonuotraukose užfiksuota, kad veidrodžiai užlankstyti, remonto darbų sąskaitoje užfiksuota, kad automobilio dureles teko remontuoti. Nukentėjusiojo užpuolimą patvirtina kraujo pėdsakai ant krovinio dokumentų, buvusių sunkvežimio kabinoje. Teismas neatsižvelgė į medicinos ekspertės paaiškinimus, kad neatmestina, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sunkvežimio kabinos durelių rankena. Garso įraše užfiksuota, kad nuteistasis kvietė policiją ir pranešė apie užpuolimą, nurodė, kad nepažįstami asmenys bando įsiveržti į kabiną, o būtų nelogiška, kad asmuo, kuris kumščiu sužalojo kitą asmenį, po to kviestų į įvykio vietą policijos pareigūnus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos sumą nebuvo atsižvelgta į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Ieškinyje nepagrįstai dramatizuotos įvykio pasekmės. Priteista 7000 Lt suma nėra proporcinga padarytos žalos pobūdžiui ir nuteistojo turtinei padėčiai, neatitinka teismų praktikos, nes kitose bylose už didesnius sveikatos sutrikdymus buvo priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2010-10-05, 2K-447/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, vertinami, atsižvelgiant į patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Sužalojimas buvo nežymus, neturi jokios įtakos nukentėjusiojo tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai ar šeimyniniams santykiams. Nukentėjusysis nepateikė medicinos dokumentų, kad būtų jautęs skausmus ar kitus nepatogumus. Priteisdamas 2500 Lt už advokato paslaugas teismas neįvertino, kad nukentėjusįjį atstovavęs advokatas dalyvavo tik vienoje akistatoje, suma neproporcinga atstovo dalyvavimo byloje apimčiai ir nuteistojo turtinei padėčiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. gynėjo Domanto Skebo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nuteisė A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau iš jo priteistos neturtinės žalos ir advokato darbui apmokėti turėtų išlaidų dydžiai mažintini.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. parodė (t.2, b.l. 148-149), kad jis M. P. nemušė. Nemušė nei rankomis, nei kojomis. Jis laikė dureles ir vairą ir kai vairuotojas traukė dureles, gal ir susižalojo. Kai vaikinas pribėgo, dešinėje rankoje jis laikė pistoletą, o kaire bandė atidaryti dureles. Paskui jį pradėjo mušti, sudavė ne mažiau 5 smūgių, sudavė į lūpą, mušė į pilvą ir į veidą. Jie buvo įsibrovę į kabimą, nukentėjusiojo kraujas aptaškė jo dokumentus. Dvi moterys sukinėjo veidrodžius, sulaužė valytuvus, daužė kumščiais automobilį. Iš dalies analogiškus paaiškinimus jis davė ir bendrosios pagalbos centrui telefonu (t.2, b.l. 6-7), kur nurodė, kad jį traukia iš kabinos, puola, daužo stiklus, o jis užsidarė kabinoje ir sėdi, jis jį lenkė ir kelią užkirtinėjo. Jis normaliai važiavo, nežino ką jam padarė. 2008-10-04 pareiškime jis nurodė (t.1, b.l. 62), kad rikiavosi į 2 juostą, tuo metu iš kairės pusės dideliu greičiu per 2 ištisines juostas jį aplenkė automobilis BMW ir staigiai pristabdė, tokiu būdu sudarė avarinę situaciją, kadangi jo vairuojamas automobilis MAN su priekaba sveria 30 tonų ir staiga sustabdyti tokį automobilį sunku. Vėliau vairuotojas ir jo keleiviai iššoko, necenzūriškai reiškė savo mintis, BMW vairuotojas apie 25 m. pribėgo prie jo mašinos ir kelis kartus iššovė pistoletu, po to kartu su apie 50 m. vyru bandė jį ištraukti iš mašinos, jis priešinosi ir neleido jų į mašinos saloną, nutaikęs momentą uždarė mašinos duris iš vidaus. Ikiteisminio tyrimo, 2008-11-12 įtariamojo apklausos metu A. P. jau parodė, kad niekam netrukdydamas persirikiavo į eismo juostą, skirtą kairiajam posūkiui daryti, tuo metu dideliu greičiu iš kairės pusės kirsdamas dvigubą kelio liniją už kurios yra priešingos krypties eismo juostos jį aplenkė BMW markės automobilis, o aplenkęs staigiai pradėjo stabdyti. Jis iš visų jėgų paspaudė stabdžio pedalą, o sustojus iš BMW išlipęs vairuotojas pribėgo prie jo automobilio kabinos, kaire ranka atidarė jo automobilio dureles, ir kelis kartus, t.y. 2 ar 3 iššovė į jį iš pistoleto, laikydamas jį dešinėje rankoje. Užsidengus nuo šūvių ir tokiu būdu atsilenkus atgal pajuto skausmą kairės kojos šlaunyje ir pastebėjo, kad vėliau pribėgęs vyriškis jam kažkuo dūrė į koją. Po to M. P. užlipo ant laiptelio, esančio kabinos apačioje ir sudavė jam kumščiu per veidą ir ne mažiau 2-3 kartų sudavė į krūtinę. Visų minėtų įvykių metu jis laikėsi už vairo, o kaire bandė uždaryti savo automobilio kabinos dureles. Jokių smūgių užpuolusiam jį vaikinui jis sudavęs nebuvo, jis galėjo susižaloti, kai bandė įsibrauti į jo kabiną, o jis bandė uždaryti kabinos duris. Kolegija mano, kad A. P., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. P. versija atmetama todėl, kad ji nenuosekli (nenuoseklūs jo parodymai apie šaudymą pistoletu, bandymą ištraukti jį iš kabinos ir smūgių sudavimą jam), ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir liudytojų parodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo, kadangi R. P. (t.2, b.l. 154), S. P. (t.2, b.l. 143), J. S. (t.2, b.l. 128), M. P. (t.2, b.l. 117) anksčiau neteisti, byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad jie nepagrįstai apkalba nuteistąjį, tuo tarpu A. P. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-05-10 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (t.2, b.l. 173-174, 177-178) už nusikalstamą veiką, kurios metu konfliktas kilo jam važiuojant traktoriumi ir gavus pastabą, po ko jis pavartojo fizinį smurtą.

Iš M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados, kuria 2008-10-08 buvo tirtas A. P., matyti, kad jam veido ir krūtinės sužalojimai nepadaryti, tik pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, 3 cm ilgio, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-10-04). Tačiau tokį sužalojimą jis galėjo pasidaryti ar gauti kitur, kitu laiku, nes apie jį neminima 2008-10-04 pareiškime.

M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4897/08(01) nustatyta, kad M. P. padaryta kraujosruva viršutinio pirmo dešinės pusės danties dantenoje, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11, 41, 31, 32 dantų sumušimas, veikiant kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2008-10-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 31).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos 2010-10-07 teismo posėdyje ekspertė J. G. –D. paaiškino, kad (t.2, b.l. 158-161) ribotą paviršių turintis daiktas neišeina iš žalojančios vietos ribų. Taip buvo sumušta apatinė lūpa, dantena. Kontaktavęs paviršius neturėjo išeiti už viršutinio žandikaulio apatinės lūpos ribų. Tiek kumštis, tiek rankena įeina į šitą kategoriją. Apžiūrėjusi fotonuotraukas ekspertė paaiškino, kad durelės, jų kraštas, atmetami, nes gana ilga briauna, būtų papildomai traumuota. Gal ir neatmestų rankenos, dabar negali pasakyti, – jei būtų daroma situacinė ekspertizė – reikėtų pačio sunkvežimio ir konkrečių parodymų – būtų galima pažiūrėti ar įmanoma tai padaryti. Po smūgio iš karto pradeda kraujuoti, nes prakirsta lūpa. Galėjo likti ant kumščio kraujo. Dėl dokumentų apteršimo krauju parodė, kad šį klausimą reikia atidėti situacinei ekspertizei, atstumas 10-20 cm, tikrai iki 0,5 m.

Minėto posėdžio metu teismas skelbė pertrauką, kad atlikti eksperimentą (t.2, b.l. 163), kuris nebuvo atliktas, kadangi kaltinamasis atsisakė dalyvauti šiame veiksme (t.2, b.l. 164), teismo posėdyje jis pareiškė, kad reikalingas automobilis, o viršininkas neleidžia, jis persigalvojo. Mano, kad pakanka dokumentų. Iš 2011-02-11 advokato Domanto Skebo pareiškimo matyti (t.2, b.l. 143), kad jis ir jo ginamasis A. P. išreiškė valią – atsisakė dalyvauti tyrimo eksperimente ir suteikti jam transporto priemones, nes mano, kad šis tyrimo veiksmas netikslingas, bylos dokumentų pakanka sprendimui priimti. Šis atsisakymas, atsižvelgus į A. P. procesinę padėtį ir menkavertę atsisakymo priežastį (manymą, kad šis tyrimo veiksmas netikslingas ar tariamą viršininko neleidimą ir manymą, kad byloje pakanka dokumentų), yra pagrindas manyti, kad A. P. šiuo atsisakymu siekė išvengti jo versijos, kad M. P. sužalojimai galėjo būti padaryti durelėmis, paneigimo, todėl vertintinas kaip patvirtinantis jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M. P. parodė (t.2, b.l. 151-152), kad jis su šeima važiavo BMW, lygiagrečiai važiuojant jis jokių ženklų nerodė, žiūrėjo į kelią, sunkvežimis pradėjo ant jo važiuoti, todėl padidino greitį ir pravažiavo sunkvežimį, kuris buvo iš galo. Sustojo prie šviesoforo, A. P. priėjo, atidarė dureles ir davė į veidą, galvojo, kad su kumščiu, jo kraujo buvo daug. Jis kelias sekundes nieko nesuprato, paskui išlipo iš mašinos ir šovė į orą, nebuvo patekęs į A. P. kabiną, kuris sėdėjo joje. M. P. meluoja. Jis iš esmės analogiškus parodymus davė ir 2008-10-04 pareiškime (t.1, b.l. 5-6), 2008-10-24 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 10-12).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. S. parodė (b.l. 153-154), kad nukentėjusysis jos artimas draugas, sunkvežimio vairuotojas chuliganiškai vairavo, vos išvengė susidūrimo, ji parodė ką jis daro, bet iš jo sulaukė kitų gestų, buvo pasiųsta. Prie šviesoforo sustojo, o A. P. priėjo ir trenkė ranka M. P. į veidą, po to kraujas buvo. M. šovė į orą prie jos mašinos. Ji labai išsigando. Niekas nebandė pas kaltinamąjį patekti, niekas jo nemušė, jis sėdėjo užsidaręs savo mašinoje. Ikiteisminio tyrimo, 2008-12-02 liudytojo apklausos metu, J. S. davė analogiškus parodymus, tame tarpe parodė, kad (t.1. b.l. 40-42) jų automobiliui aplenkus krovininį automobilį ji sėdėdama gale dešinėje pusėje pro langą parodė gestą – iškėlė delną išskėstais pirštais klausdama ką jis daro, o vairuotojas pamatęs ją iškėlė į viršų vidurinį pirštą ir iš lūpų suprato, kad jis nusikeikė. Minėtam krovininiam automobiliui esant už jų, M. teko staigiai stabdyti ir krovininis automobilis už jų sustojo 0,5 m. atstumu. Atidaręs automobilio dureles A. P. iš visų jėgų kumščiu sudavė M. P. į veidą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas S. P. parodė, kad (t.2, b.l. 154) nukentėjusysis – jo sūnus. A. P. sudarė avaringą situaciją – sunkvežimiu bandė jiems užkirsti kelią, o sustojus prie šviesoforo netikėtai atsidarė duris, sudavė smūgį, sūnus apsipylė kraujais. A. P. tada atsisėdo į savo mašiną, sūnus šovė į orą. Jie net pirštu neprisilietė, nes jis buvo užsidaręs mašinoje, į kurią niekas nebandė patekti. Kadangi sėdėjo priekyje, nepadorių gestų nematė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (t.1, b.l. 44-46), nors ir parodė, kad jis pora kartų buvo suėmęs už kabinos vairuotojo durelių rankenos bandydamas jas atidaryti, tačiau jam tai nepavyko padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (t.2, b.l. 155) nukentėjusysis yra jos sūnus. Pamatė, kad priekyje sunkvežimis manevruoja iš pirmos į antrą eilę, galėjo įvykti avarija, ji garsiai sakė ką darai, ką darai, o sunkvežimio vairuotojas jai parodė vidurinį pirštą. Prie šviesoforo jie sustojo ir nei iš šio, nei iš to, atsidarė durelės, jie visi labai išsigando, sūnus išlipo iš automobilio ir iššovė tuščiu šoviniu į orą. Matė, kaip A. P. sėdo į mašiną. Ji nesuprato už ką A. P. sudavė sūnui. Jie A. P. mušti negalėjo, nes jis sėdėjo mašinoje, jo mašinos nelietė. Ikiteisminio tyrimo, 2008-12-02 liudytojo apklausos metu, R. P. davė analogiškus parodymus (t.1, b.l. 48-50), tame tarpe parodė, kad aplenkus krovininį automobilį ji ir J. parodė gestais vairuotojui, kad jis blogai daro, į ką pastarasis parodė pro langą iškėlęs vidurinį pirštą. Po to M. turėjo staigiai stabdyti ir mažiau kaip metro atstumu už jų sustojo krovininis automobilis. Laukiant žalio šviesoforo signalo krovininio automobilio vairuotojas artinosi prie jų automobilio, netikėtai atsidarė automobilio durelės ir jis kumščiu sudavė jos sūnui per veidą, sūnui iš karto pradėjo bėgti kraujas. Ji labai išsigando ir susijaudino. Po to, negali pasakyti, ar jos vyras, ar sūnus, bandė atidaryti kabinos dureles ir patekti vidun.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais apimtyje, kad nuteistasis be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį M. P. , tyčia sudavė pastarajam kumščiu į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą – jie yra nuoseklūs, nukentėjusysis ir liudytojai su nuteistuoju anksčiau pažįstami nebuvo, todėl neturėjo jokio rimto pagrindo melagingai apkalbėti A. P. dėl įvykdyto nusikaltimo, be to, jų parodymus patvirtina M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4897/08(01) apie M. P. nustatytus sužalojimus, ekspertės J. G. –D. paaiškinimai, nuteistojo svariai nemotyvuotas nenoras atlikti situacinę ekspertizę.

Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikacija neginčijama ir ji abejonių kolegijai nekelia.

Apeliaciniame skunde neprašoma švelninti bausmės ir ji nelaikytina per griežta, kadangi nuteistasis A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.)), jis dirba (b.l. 179), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 186), anksčiau teistas vieną kartą (t.2, b.l. 173-174, 177-178), nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui ir nors pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, A. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, į kuriuos kolegija atsižvelgia (teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus), t.y. į tai, kad kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė nukentėjusysis M. P. , jis dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, jam dabar su dantimis blogai, gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, ikiteisminio tyrimo, 2009-08-12 liudytojo apklausos metu, jis parodė (t.1, b.l. 26-28), kad jis po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus. 2009-07-02 ieškininiame pareiškime (t.1, b.l. 22-23) jis prašė priteisti A. P. veiksmais jam M. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimui 15 000 Lt., žala padaryta tyčinio nusikaltimo pasėkoje. M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4897/08(01) nurodyta, kad M. P. padaryta kraujosruva viršutinio pirmo dešinės pusės danties dantenoje, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11, 41, 31, 32 dantų sumušimas, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 31). Atsižvelgus į išdėstytą ir susiformavusią teismų praktiką, kolegija mano, kad M. P. priteistinas 2000 Lt neturtinės žalos dydis.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiūrint to, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentėjusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl priteisė prašomą sumą. Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.

Kolegija atsižvelgia, kad nuteistojo materialinė padėtis pakankamai gera – jis dirba, gauna pakankamai dideles pajamas ir mano, kad atsižvelgus į tai dėl nuteistojo turtinės padėties priteistinų išlaidų mažinti nėra pagrindo. Tačiau, kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusįjį advokatas atstovavo byloje, kurioje byla pradėta ne privataus kaltinimo tvarka, o atliktas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusiojo interesus gina valstybė, kuriai atstovauja prokuroras, atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį (nukentėjusysis nurodė, kad advokatas jam padėjo surašyti ieškinį, į komisariatą važiavo, skundus rašė, buvo susitikę gal 20 kartų, iš bylos medžiagos matyti, kad atstovas dalyvavo 2009-08-12 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 26-28), akistatoje (t.1, b.l. 88-92), 2009-06-16 susipažino su bylos medžiaga (t.1, b.l. 85), byloje yra advokato paklausimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir rezultatų (t.1, b.l. 80-82)) ir kitas aplinkybes), tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 12.4 p. nuostatomis, atstovavimas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje paprastai vertinamas 0,8 MMA (640 Lt), o sutinkamai su 7 p. nuostatomis, papildomas užmokestis bylos stadijoje negali viršyti 4 MMA (3200 Lt). Išlaidos teisinei advokato pagalbai bei atstovavimui ikiteisminio tyrimo metu apimtyje 5950 Lt paremtos PVM sąskaita-faktūra (b.l. 24). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes M. P. priteistina 1500 Lt advokato darbui apmokėti.

Apeliacinio skundo argumentas, apie kabinos tariamus sužalojimus, autotransporto priemonės remontą, nepaneigia smūgio nustatytų aplinkybių, kadangi įrodymu visuma paneigta nuteistojo gynybos versija, kad jis nukentėjusiajam nesmogė smūgio. Skundo argumentas, kad būtų nelogiška, kad asmuo, kuris kumščiu sužalojo kitą asmenį, po to kviestų į įvykio vietą policijos pareigūnus, nėra reikšmingas, kadangi nelogiški veiksmai nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia, be to, minėtų veiksmų nelogiškumus įvertinus siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės nėra akivaizdus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis nepateikė medicinos dokumentų, kad būtų jautęs skausmus ar kitus nepatogumus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jam konstatuoti objektyvūs sužalojimai, kuriems esant būdinga jo nurodyta savijauta ir sukelti nepatogumai.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendis keistinas netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti:

Iš A. P. priteistą 7000 Lt sumą M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 2000 Lt.

Iš A. P. priteistą 2500 Lt sumą M. P. advokato darbui apmokėti turėtoms išlaidoms atlyginti mažinti iki 1500 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjos (parašai) Arūnas KisieliusNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjasRegina Pocienė