Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Adapdaila“ ieškinį dėl sandorio negaliojimo atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas reikalauja pripažinti 2020 m. spalio 21 d. atsakovės atliktą įskaitymą 7 013,94 Eur sumai negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovei 7 013,94 Eur sumą; priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovė nurodo, kad nėra actio Pauliana taikymo sąlygų.

II. Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindiniai argumentai

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovė (toliau ir – Bendrovė) ir Atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bendrovė buvo įsipareigojusi atlikti Atsakovei vidaus apdailos darbus statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) o Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už šiuos suteiktus darbus (Priedas Nr. 4).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. Ieškovė ir Atsakovė sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią Ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti Atsakovei vidaus apdailos darbus statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už šiuos suteiktus darbus (ieškinio priedas Nr. 4).

21. Ieškovė ne visus darbus atliko tinkamai. Objekto statytojas UAB „Šeškinės projektai“ pateikė Atsakovui, kaip generaliniam rangovui 2020-08-27 statybos defektų sąrašą, kuriame buvo užfiksuoti ir Ieškovės atliktų darbų trūkumai (defektų sąraše 12, 25 - 27, 30, 34, 36). Statytojas pareikalavo visus statybos darbų trūkumus ištaisyti.

22. 2020-10-06 Atsakovės sudaryta komisija defektiniu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo Ieškovės atliktų darbų trūkumus ir nusprendė dėl jų ištaisymo: defektų taisymą pavedė atlikti PST filialui Pastatų apdaila, iš pagal sutartį su Ieškove sulaikytų pinigų išskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas - 7 013,94 Eur be PVM., o likusią sumą - 3 354,95 Eur be PVM sumokėti iš defektų šalinimo fondo.

24. Apie tai, kad nustatyti darbų trūkumai ir kad defektų šalinimo išlaidos bus išskaičiuotos iš sulaikytų sumų, Ieškovė buvo informuota atsakovės 2020-10-19 raštu Nr. 10/19-1. Rašte teigiama, kad Ieškovės atstovas 2020-10-16 savo laiške nurodė, kad neplanuoja šalinti defektų (ieškinio priedas Nr. 12, atsiliepimo priedai).

25. Atsakovė 2020-10-21 pareiškimu Nr. 26-1053 atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą (toliau - ginčijamas įskaitymas), t.y. į 7 013,94 Eur sulaikytą sumą įskaitė 10 368,89 Eur defektų šalinimo išlaidas (ieškinio priedas Nr. 5).

26. 2020 m. kovo 19 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu atidėti mokėtinas įmokas už 2020 m. vasario mėn. ir nurodė, kad dėl kilusių sunkumų karantino metu (įmonė nedirba ir negali pasirašyti aktų dėl darbų) nėra galimybės iškart sumokėti įmokas (ieškinio priedas Nr. 7).

27. 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei (ieškinio priedas Nr. 6). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. apdraustųjų asmenų skaičius pas ieškovę yra 0. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 - 2021 metus Juridinių asmenų registrui ieškovė nepateikė.

28. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 82 070,74 Eur dydžio sumai (ieškinio priedas Nr. 8).

29. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad ginčijamas įskaitymas neatliktas (apie jį tinkamai nepranešta), o jei ir atliktas, tai tai padaryta nepagrįstai, kadangi atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę (nenustatyti darbų trūkumai).

30. Įstatyme numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1, 2 d.).

31. Taigi įskaitymas - vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą.

33. Tačiau Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130–6.140 straipsniai), nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę 2019-12-17 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

34. Atsakovė nurodo, kad apie įskaitymą pranešė el.paštu išsiųsdama rašytinį pranešimą apie tai. Į bylą pateiktas nurodytas pranešimas (ieškinio priedas Nr.5). Atsakovė pateikė ir savo siunčiamos korespondencijos registrą (atsiliepimo priedas), iš kurio matyti, kad 2020-10-21 pas atsakovę užregistruotas raštas ieškovei dėl įskaitymo, kurio numeris sutampa su numeriu ant paties rašto, pateikto ieškovės. Todėl, nors duomenys apie šio rašto išsiuntimą el. paštu nėra išlikę, teismas, įvertinęs tai, jog komunikacija dėl rangos sutarties vykdymo tarp bylos šalių vyko ir el.paštu, pripažįsta, jog labiau tikėtina, kad nurodytas raštas apie ginčijamą įskaitymą iš tikrųjų el.paštu buvo išsiųstas ieškovės atstovui, apie tai padarytas įrašas registre (CPK 12, 176, 185 str.). Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, nurodytą sprendimo 33 punkte, daroma išvada, kad apie ginčijamą įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovei ir jis buvo atliktas 2020-10-21.

35. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad atsakovė įskaitymą atliko be pagrindo, kadangi neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę (nenustatyti darbų trūkumai).

36. Šalių pateikti dokumentai į bylą patvirtina, kad Atsakovė, kaip statomo objekto generalinė rangovė gavo užsakovo UAB „Šeškinės projektai“ 2020-08-27 statybos defektų sąrašą, kuriame buvo užfiksuoti ir Ieškovės atliktų darbų trūkumai (defektų sąraše 12, 25 - 27, 30, 34, 36). Statytojas pareikalavo visus statybos darbų trūkumus ištaisyti. Be to 2020-10-06 Atsakovės sudaryta komisija defektiniu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo Ieškovės atliktų darbų trūkumus ir nusprendė dėl jų ištaisymo: defektų taisymą pavedė atlikti PST filialui Pastatų apdaila. T.p. Atsakovė pateikė Ieškovui 2022-10-07 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nurodė, kad gautas statytojo UAB „Šeškinės projektai“ defektinis aktas, kuriame, be kitų defektų, pastebėti ir Ieškovės darbų defektai. Pretenzijoje PST nurodė, kad defektai buvo apžiūrėti su Ieškovės atstovu - darbų vadovu, kuris teigė, kad defektų šalinti neplanuoja. Be to apie tai, kad nustatyti darbų trūkumai ir kad defektų šalinimo išlaidos bus išskaičiuotos iš sulaikytų sumų, Ieškovė buvo informuota atsakovės 2020-10-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte teigiama, kad Ieškovės atstovas 2020-10-16 savo laiške nurodė, kad neplanuoja šalinti defektų (ieškinio priedas Nr. 12, atsiliepimo priedai). Šių duomenų visetas, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė darbus pagal sutartį su atsakove atliko su trūkumais, kuriuos atsakovės nurodymu ištaisė kitas subjektas. Be to ieškovė neįvykdė savo pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, dėl ko Atsakovė, pasinaudodama Sutarties 2.6 punkte įtvirtina teise, buvo sulaikiusi mokėtinas sumas. Todėl pripažįstama, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę (CPK 12, 176, 185 str.).

37. Priešingai nei teigia atsakovė, teismo vertinimu, byloje nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl ko vis tik yra pagrindas pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu.

38. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios : 1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2. ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3. nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4. skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6. trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo); 7. kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (CK 6.66, 6.67 str.).

39. Pripažįstama, kad nemokumo administratorius, kaip kreditorius bendrąja prasme, turi teisę actio Pauliana ieškinio pagrindu ginčyti bankrutuojančios bendrovės prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus sandorius. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius, gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui 2022-05-04 iškelta bankroto byla, kurioje patvirtinti kreditorių reikalavimai 82 070,74 Eur sumai (ieškinio priedai Nr. 6, 8). Taigi ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

40. Ieškovo pateikti bankroto bylos duomenys patvirtina, kad bankrutuojančioje įmonėje turto nėra, o galimų išsiieškoti skolų iš ieškovės debitorių suma yra 28 652,77 Eur (ieškinio priedas Nr. 11). Taigi kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebūtų padengti pilnai, nors ieškovas ir išsiieškotų visas nurodytas skolas. Todėl ginčijamas įskaitymas, kuris sumažino ieškovės turto vertę, pablogino jos finansinę padėtį, ir kuriuo pirmenybė atgauti skolą iš ieškovės suteikta tik atsakovei, pažeidžia kitų kreditorių teises.

41. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, kadangi nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad apie ginčijamo įskaitymo atlikimą nemokumo administratorius informaciją gavo tik 2023-02-15, o nagrinėjamas ieškinys teismui pateiktas 2023-09-01.

42. Nepragrįstai atsakovė teigia, kad privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t.y. Ieškovei, netinkamai atlikus statybos rangos darbus ir neištaisius jų trūkumų, nepateikus garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinio rašto, mokėtinų sumų įskaitymą numatė pati subrangos Sutartis. Tačiau, kaip matyti iš Sutarties turinio, Sutartis numatė tik atsakovės teisę, bet ne pareigą, atlikti įskaitymą, atsiradus anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Todėl iš Sutarties negali būti kildinamas atsakovės privalėjimas sudaryti ginčijamą sandorį.

43. Nesutiktina ir su atsakovės pozicija, kad įskaitymo sandoris, atsižvelgiant į individualias tuo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, verslo praktiką statybų srityje, buvo būtinas.

44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56 punktą; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 30 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 32 punktą). T.p. nurodoma, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (LAT 2020-04-29 nutartis byloje Nr. e3K-3-136-248/2020). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-485/2010; 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

45. Byloje nustatyta, kad abi šalys yra vienoje verslo sferoje (statybų) veikiantys subjektai, kuriems žinoma vienas kito veiklos specifika, jų galimi kontrahentai, atsiskaitymo su jais specifika, galimi veiklos sunkumai pandemijos metu. Šalių sutartiniai santykiai tęsėsi daugiau nei metus. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nenustatyta ginčijamo sandorio sudarymo metu buvus specifinės verslo situacijos, išskirtinių faktinių sandorio aplinkybių, kurioms esant ginčijamas sandoris atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko (ieškovės) kreditorių interesais, elgesį. Priešingai - byloje jau pripažinta, kad ginčijamo sandorio sudarymas neatitiko kitų ieškovės kreditorių interesų, pažeidė jų teises, be to nepadėjo išvengti ir ieškovės vėlesnio bankroto. Byloje nenustatyta ir aplinkybių galimai suponavusių būtinumą atsakovei sudaryti ginčijamą sandorį. Nėra duomenų apie galimą itin neigiamą poveikį atsakovei, kaip verslo subjektui, jos pačios kreditorių interesams, jai atsisakius sudaryti ginčijamą sandorį (atsakovės bankroto grėsmę ar pan.). Nenustatyta ir kad ginčijamo sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes atsakovės ar jos kreditorių turtiniams interesams. Todėl daroma išvada, kad ginčijamas sandoris, atsižvelgiant ir į individualias tuo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, verslo praktiką statybų srityje, atsakovės individualias finansines aplinkybes, nebuvo privalomas ar būtinas sudaryti, dėl ko negali būti pateisinamas.

46. Tuo pačiu, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad atsakovė, atlikdama ginčijamą įskaitymą buvo nesąžininga, t.y. turėjo žinoti apie kt. Ieškovės kreditorius, ieškovės neatsiskaitymą su jais, galimą faktinį ieškovės nemokumą įskaitymo atlikimo metu bei kad ginčijamas sandoris pažeis kitų kreditorių teises.

47. Iš ieškovo pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad faktiškai ieškovė nemoki buvo jau 2020 m. kovo mėn., kai laiku negalėjo vykdyti savo turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į šias aplinkybes.

48. 2020 m. kovo 19 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu atidėti mokėtinas įmokas už 2020 m. vasario mėn. ir nurodė, kad dėl kilusių sunkumų karantino metu (įmonė nedirba ir negali pasirašyti aktų dėl darbų) nėra galimybės iškart sumokėti įmokas (ieškinio priedas Nr. 7). Be to iš kito ieškovės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos – pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės skolos jam atsirado jau 2020 m. rugpjūčio mėn. (ieškinio priedas Nr. 9). Finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus Juridinių asmenų registrui ieškovė nepateikė. Nuo 2020 m. lapkričio 18 d. darbuotojų pas ieškovę nebuvo (ieškinio priedas Nr. 6). Pažymėtina, kad šiuos duomenis apie įsiskolinimus minėtiems mokesčius administruojantiems kreditoriams, finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą, darbuotojų skaičių galima rasti viešai prieinamomis priemonėmis, t.y. juos galėjo gauti ir atsakovas, prieš sudarydamas ginčijamą sandorį, jei būtų tinkamai vykdęs pareigą aktyviai domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius.

49. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

50. Pareigos aktyviai domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, siekiant, kad ginčijamu sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, atsakovė nevykdė – negavo (ar netinkamai vertino) sprendimo 48 punkte nurodytos informacijos. Be to, kaip jau minėta, abi šalys yra vienoje verslo sferoje (statybų) veikiantys subjektai, kuriems žinoma vienas kito veiklos specifika, jų galimi kontrahentai, atsiskaitymo su jais specifika, galimi veiklos sunkumai pandemijos metu. Šalių sutartiniai santykiai tęsėsi daugiau nei metus. Teismo vertinimu, apie ieškovės finansinius sunkumus nuo 2020 m. kovo mėn. atsakovei galėjo būti žinoma ne vien iš sprendimo 48 punkte nurodytų šaltinių, bet ir iš aplinkybės, jog ieškovė pati nešalino nustatytų darbų trūkumų 2020 m. rugpjūčio – spalio mėn.

51. Todėl, pripažinus, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą aktyviai domėtis kita sandorio šalimi, siekiant, kad ginčijamu sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, pripažįstama, kad nustatytas jos nesąžiningumas, kaip actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga.

52. Ieškovas prašo, pripažinus įskaitymą negaliojančiu, priteisti įskaitytą sumą jam. Įstatyme numatyta, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (CK 6.66, 6.67 str.).

53. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą, pritaikius restituciją, atsakovė atsidurtų iš esmės blogesnėje padėtyje, kadangi, Ieškovei bankrutavus, nebeturėtų galimybės reikšti reikalavimų dėl jos atliktų darbų defektų ištaisymo išlaidų atlyginimo, ir neturi Ieškovės pateikto garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, dėl ko ieškovo reikalaujamos restitucijos taikyti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovei nėra įstatyminių kliūčių reikšti reikalavimų dėl ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymo išlaidų atlyginimo bankroto byloje. O aplinkybė, jog atsakovė neturi Ieškovės pateikto garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, nesudaro pagrindo netaikyti ieškovės reikalaujamos restitucijos. Atsakovė laisva valia sudarė Sutartį, kurioje numatyta, kad minėtas užtikrinimas pateikiamas tik po galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Todėl būtent jai ir tenka rizika dėl tinkamo įvykdymo užtikrinimo galimo nepateikimo. Be to būtent dėl šio užtikrinimo nepateikimo atsakovė ir buvo sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas.

54. Todėl pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo atitinka actio Pauliana ieškinio specifiką – reikalaujama priteisti sumą, kuri buvo nepagrįstai įskaitytą, kad iš jos vėliau būdu galima tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus (CK 6.66, 6.67, 6.145, 6.146 str.).

55. Tokiu būdu pripažįstama, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana tenkinimo sąlygos.

56. Dėl to ieškinys tenkinamas visiškai, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikant restituciją, atsakovo sandoriu įskaityta pinigų suma priteisiama ieškovui.

57. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“,į. k. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įskaitymą 7 013,94 Eur be PVM sumai ieškovės BUAB „Adapdaila“,į. k(duomenys neskelbtini), atžvilgiu negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, t.y. priteisti ieškovei BUAB „Adapdaila“, k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“, k. (duomenys neskelbtini), 7 013,94 Eur (septyni tūkstančiai trylika eurų 94 centai) įskaitytą sumą.

Priteisti ieškovei BUAB „Adapdaila“, k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“, k. (duomenys neskelbtini), šešis procentus metinių palūkanų nuo 7 013,94 Eur sumos nuo 2023-09-04 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“, k. (duomenys neskelbtini), 158 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.