Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas K. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu K. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirtos administracinės nuobaudos – 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 29 d. gautas K. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino K. K. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, K. K. atžvilgiu šiuo metu jau yra pasiekti.

Skunde K. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 7 mėnesių.

4.1. Skunde nurodoma, kad apelianto prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo su pridėtais dokumentais ir elgesys teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu atitinka ATPK 329 straipsnyje nustatytas sąlygas, o skundžiama nutartis neteisėta ir šališka, todėl naikintina.

4.2. Skundo autorius pažymi, kad iš karto pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, suprato, kad grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo metu apeliantas padaręs pakankamas išvadas, daugiau nevairuos automobilio išgėręs, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas gyvenime.

4.3. Skunde pabrėžiama, kad skundo autorius iš karto sumokėjo jam paskirtą baudą, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau kaip pusė termino, jis išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų.

4.4. Nesutinkant su apylinkės teismo teiginiais, kad apelianto atitikimas ATPK 329 straipsnio sąlygoms nėra laikytina išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, skunde atkreipiamas dėmesys, kad nurodyta teisės norma nereikalauja, jog asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones būtinai atitiktų išskirtines ar ypatingas aplinkybes. Teigiama, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, tik kad taikant ATPK 30¹ straipsnį, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o dėl ATPK 329 straipsnio nėra konkretaus išaiškinimo.

4.5. Skunde nurodoma, kad apeliantas supranta, jog yra nubaustas specialiosios teisės atėmimu už vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimą, tačiau tai pirmas ir paskutinis kartas gyvenime, jis atliko daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo baudą. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas kvestionuoja skundo autoriaus ankstesnes, negaliojančias ir ne šiurkščias nuobaudas, kurias jis padarė jauno amžiaus, žioplumo, skubėjimo, neapdairumo. Tvirtinama, kad penki pirmi padaryti pažeidimai nesistemingi ir nepiktybiški. Apeliantas kelis kartus pamiršo parodyti posūkį persirikiuojant, du kartus „nuslydo“ nuo kelio su tėvo automobiliu, abu kartus patikrintas jo blaivumas. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autoriui tik 22 metai, jau apie 2 metus neturi naujų nuobaudų, todėl jis vertas pasitikėjimo, jam suteiktina proga pasitaisyti, jo ankstesni pažeidimai vertintini kaip nesistemingi ir nepiktybiniai, padaryti dėl žioplumo, jauno amžiaus, taip pat vertintina, kad apeliantas jau patobulėjo, padarė pakankamas išvadas. Teigiama, kad tik turint vairuotojo pažymėjimą, skundo autorius pilnai atliktų savo darbo funkcijas, gautų didesnį atlyginimą ir galėtų vykdyti turimus kreditinius įsipareigojimus, mokėti mokesčius, savarankiškai pragyventi. Pakartojama, kad apeliantas padarė išvadas, iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, įvykdė visas ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas.

4.6. Anot apelianto, jis ne tik atitinka formalius ATPK 329 straipsnio reikalavimus, bet ir jo elgesys nuobaudos vykdymo metu leidžia pagrįstai manyti, jog sutrumpinus jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

4.7. Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad taikant 329 straipsnį, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

4.8. Skunde pažymima, kad iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog apeliantas už vairavimą išgėrus anksčiau niekada nebaustas, ankstesni jo baustumai ne už tokius šiurkščius KET pažeidimus. Dėl padaryto pažeidimo savo kaltę skundo autorius pripažino, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis savo elgesį vertina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kad iki nuobaudos termino pabaigos liko mažiau kaip 7 mėnesiai, apelianto vertinimu, laikytina, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje bus pasiekti ir sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma netenkinti K. K. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

K. K. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y., numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Tačiau administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apelianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

Apeliaciniame skunde keliamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nesutrumpinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. N-575-7688-10 susistemino teismų praktiką ir pažymėjo, kad iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad K. K. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jos atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos termino, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baudą sumokėjo), į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, esant artimam vidutiniam neblaivumo laipsniui, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai), į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant dėl pastarosios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas įvertino ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus bei jų pobūdį. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad K. K. anksčiau yra baustas net dėl penkių KET pažeidimų padarymo, nors yra jauno amžiaus, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Be to, K. K. du kartus baustas už šiurkščius KET pažeidimus, t. y., nulėmusius turto sugadinimą. Taigi, paskutinis apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra pavienis, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis sumokėjo paskirtą baudą ir nepadarė naujų teisės pažeidimų.Kiti apelianto teiginiai, kad jis, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, patyrė finansinių praradimų, nepatogumų, susijusius su negalėjimu tinkamai atlikti darbines ir visuomenines užduotis, taip pat buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Tai, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti K. K. patiria tam tikrų nepatogumų: negali atlikti visų darbinių funkcijų ir gauti didesnį atlyginimą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti mokesčius ir savarankiškai gyventi, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad nemalonių, negatyvių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl pripažintina, kad tai, jog pažeidėjas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administracinės nuobaudos tikslai pasiekti. Nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju asmens teisių suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės apribojimų, yra beprasmiai ir nebūtini, pažeidžia teisingumo, proporcingumo ir humaniškumo principus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.