Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš M. B. nutarta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 980 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) sumą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. B. vardu registruotam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta panaikinti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numačiusius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis M. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę – areštą arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą.

1.1. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, padėdamas išaiškinti padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pasak M. B., pirmosios instancijos teismas jam skirdamas bausmę nepakankamai išanalizavo reikšmingas aplinkybes, pažeidė baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles, todėl už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Nors praeityje jis yra teistas, tačiau paskirtas bausmes yra atlikęs, todėl remiantis vien šia aplinkybe, jam neturėjo būti paskirta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos maksimalų terminą. Esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir vienai jo atsakomybę sunkinančiai (naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybėms, apelianto nuomone, jam turėjo būti skiriamas bausmės dydis, artimas vidurkiui arba skiriama švelnesnė, straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

1.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – ankstesnius teistumus, padarytus administracinius nusižengimus, charakteristiką iš pataisos namų ir kt., tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis vykdo individualią veiklą, yra vedęs, su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus. Jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažametį vaiką, todėl šeimos pajamos yra išmokos už vaikus ir iš jo individualios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra minimalios. Taip pat pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl apeliantui skyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir nustatė maksimalų jos terminą. Anot M. B., tokiam ilgam laikotarpiui jį izoliavus nuo visuomenės, jis negalės rūpintis šeima ir prisidėti prie jos materialinės gerovės. Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl savo įvykdyto nusikaltimo padarė išvadas, jaučia kaltę, tačiau savo veiksmais nesukėlė kitiems asmenims neigiamų padarinių, nepadarė žalos, jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

3. Atsiliepime į nuteistojo skundą prokurorė prašė M. B. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą – 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

8. M. B. neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir skunde prašo paskirti kitą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, arba sutrumpinti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę M. B. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. B. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje teistas septynis kartus, iš kurių du paskutiniuosius kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 85–94). Be to, M. B. teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už vagystes, turto sugadinimą, asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu M. B. administracine tvarka baustas keturis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, du administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus (1 t., b. l. 104–108). Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą bei yra vedęs, kartu su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus ir prisideda prie šeimos išlaikymo, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis naujas nusikalstamas veikas daro nuolat, tarp jų nepraėjus dideliam laiko tarpui. Pastebėtina, kad M. B. pirmąsias nusikalstamas veikas padarė pakankamai jauno amžiaus ir nedėjo pastangų savo elgesio koreguoti teigiama linkme, o priešingai – atlikęs jam teismo nuosprendžiais paskirtas laivės atėmimo bausmes ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nusikalsdavo pakartotinai. Aplinkybės, kad kaltinamasis dirba ir kaip pats teigia, rūpinasi savo šeima, jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir vis tik nesulaikė nuteistojo nuo teisei priešingų veiksmų atlikimo. Be to, nuteistasis du kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį bei ANK 73 straipsnio 2 dalį dėl to, kad namuose būdamas neblaivus (nusižengimų metu buvo nustatytas atitinkamai 2,73 ir 2,10 promilių girtumas) panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

12. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl savo įvykdyto nusikaltimo padarė išvadas ir jaučia kaltę, tačiau pabrėžtina tai, kad M. B. net trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas neabejotinai rodo, jog nuteistasis žinodamas dėl savo neteisėto elgesio galinčias kilti teisines pasekmes vis tik rinkosi nusikalstamo elgesio modelį. Apeliantui jau nuo pat jo teistumų pradžios buvo skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, be to jam vieną kartą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas neigiamai (1 t., b. l. 132), o bausmės vykdymo atidėjimo metu negebėjo tinkamai laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir M. B. pasiųstas realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, kad net ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas neturėjo jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui, nes jis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistasis nebuvo suinteresuotas koreguoti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme. Šios nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo, todėl aukštesnės instancijos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo parinktos bausmės rūšimi ir jos nustatytu dydžiu. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apylinkės teismas teisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. Iš dalies sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad savo veiksmais jis nesukėlė žalos ir neigiamų padarinių kitiems asmenims, tačiau M. B. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas vidutinis (2,36 promilių) neblaivumo laipsnis. Be to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, nes Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones trejus metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nuteistasis neblaivus vairuodamas automobilį, ignoravo galinčias kilti pasekmes, nors žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Neigiamų pasekmių apeliantui pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Toks nuteistojo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aptartų aplinkybių visumą, pateikė išsamius motyvus ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos maksimalų terminą bei sumažino jį vienu trečdaliu. Šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo paskirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą ar nustatyti trumpesnį terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą, nes tik realiai atliekama terminuoto laisvės atėmimo bausmė laisvės atėmimo vietos įstaigoje gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.