Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2355-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2S-2355-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02124-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2355-555/2013;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02124-2013-8;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Romaldas Šuliokas;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 120 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2432-217/2013 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00767/1, suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2013 m. liepos 29 d. pateikė antstoliui A. Š. vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-1555-217/2013 dėl 1 500 Lt baudos išieškojimo iš D. Š.. Antstolis 2013 m. liepos 29 d. patvarkymu priėmė pateiktą dokumentą vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė raginimą per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju ir išsiuntė skolininkui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą antstoliui prašydamas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki ikiteisminio tyrimo institucijos priims atitinkamą procesinį sprendimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 181, 182, 235, 24 straipsniuose ir iki pareiškėjas tinkamai realizuos savo pažeistų teisių gynimą. Skunde nurodė, kad antstolis, bendrai nusikalstamai veiklai veikdamas su administratoriumi A. T., norėdamas pasipinigauti, Jonavos rajono apylinkės teisme „užsako“ baudas (ir teismui įvykdžius privačius antstolio „užsakymus“) pasiimdamas jas vykdyti, taip pat piktybiškai naudojasi įstatymo leidėjo suteiktomis galiomis t. y. siekia susidoroti su pareiškėju.

Antstolis A. Š. nesutikdamas su skundu 2013 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir persiuntė jį su vykdomąja byla Jonavos rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdomosios bylos sustabdymo atvejai yra reglamentuojami CPK 626 ir 627 straipsniuose, o skolininko skunde išdėstytas prašymas neatitinka minėtų straipsnių sąlygų, kuriomis vadovaujantis būtų galimą sustabdyti tolesnį skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 626 straipsnis nustato privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, o CPK 627 straipsnis numato atvejus, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Išieškojimo sustabdymas iki ikiteisminio tyrimo institucijos priims atitinkamą procesinį sprendimą arba iki pareiškėjas tinkamai realizuos savo pažeistų teisių gynimą, nėra numatytas. Teismas nurodė, kad vykdymo procese aktualus ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas, šiuo atveju reiškiantis ir siekį apginti išieškotojo interesus, užtikrinti išieškotojo teises bei teisėtus lūkesčius, nepažeidžiant kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų taikymas negali būti ribojamas pasiremiant teisės principais. Pareiškėjo argumentas, jog antstolis, bendrai nusikalstamai veiklai veikdamas su administratoriumi A. T., norėdamas pasipinigauti, Jonavos rajono apylinkės teisme „užsako“ baudas (ir teismui įvykdžius privačius antstolio „užsakymus“) pasiimdamas jas vykdyti, taip pat piktybiškai naudojasi įstatymo leidėjo suteiktomis galiomis t. y. siekia susidoroti su pareiškėju, todėl vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo institucijos priims atitinkamą procesinį sprendimą pagal požymius nusikalstamos veikos, teismo vertinimu nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Teismas sprendė, kad skundas iš esmės grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais apie žmogaus teises ir laisves, todėl sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00767/1 vykdymą iki ikiteisminio tyrimo institucijos priims atitinkamą procesinį sprendimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 181, 182, 235, 24 straipsniuose ir iki pareiškėjas D. Š. tinkamai realizuos savo pažeistų teisių gynimą, nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl teisėjo veiksmų įvertinimo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo bylos duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais, priėmė šališką sprendimą tuo pažeisdamas apelianto teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00767/1 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje yra vykdomas 1 500 Lt išieškojimas iš D. Š. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2013 m. liepos 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1555-217/2013. Vykdomojoje byloje pateiktas skolininko skundas, kuriuo prašoma sustabdyti vykdomąją bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 181, 182, 24 straipsnius. Antstolis netenkino šio skundo ir bylą perdavė nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė skundo netenkinti, kadangi prašymas neatitinka CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų vykdomosios bylos sustabdymo atvejų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai negali atidėti vykdymo veiksmų kitais atvejais. Atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo. Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą – tai daryti privaloma.

Civilinio proceso kodekso 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje. Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.

Iš civilinės bylos medžiagos ir pridėtos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad joje buvo pareikštas prašymas sustabdyti vykdomąją bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir apgintos skolininko teisės. Vertinant išdėstytas civilinio proceso įstatymo nuostatas dėl galimybių sustabdyti vykdomąją bylą, akivaizdu, kad apelianto prašymas į bylos sustabdymo atvejų sąrašą nepatenka. Taip pat paminėtina, kad prie prašymo pareiškėjas neprideda jokių vykdomosios bylos sustabdymo būtinumą pagrindžiančių įrodymų, savo teiginių nemotyvuoja. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis, priimdamas 2013 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą netenkinti D. Š. skundo, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos, teismui nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtas aplinkybes (CPK 300 straipsnis). Tačiau šiuo atveju jokių požymių, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Pagal Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio nuostatas, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu byla būtų išnagrinėta išsamiau. Teismas atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą, kadangi apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų pasisakė, o pareiškėjas papildomų duomenų bei teisinių argumentų apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi apeliantas savo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas